nuosavas būstas

Didžioji dalis lietuvių gyvena arba nori gyventi nuosavame būste. Todėl nuo nekilnojamo turto (NT) įsigijimo jų nestabdo nei didelės palūkanų normos, nei aukštos būstų kainos. Vis tik ne visiems nuosavas būstas šiuo metu atrodo gera idėja. NT specialistai sako, kad tokių gyventojų, kurie šiuo metu atideda būsto pirkimą, yra ne vienas ir ne du. Ekspertai pastebi, kad dalis žmonių išsigandę karo, savo būstą Lietuvoje parduoda ir išsikrausto arba perka dar vieną NT užsienyje.

Yra žmonių, tvirtai žinančių, kad nori gyventi bute arba tų, kuriems namas priemiestyje yra labiau prie širdies. Vis tik negalintiems apsispręsti specialistai pataria, į ką verta atkreipti dėmesį. Nors su paskola perkamų butų plotas yra 82 kv. m. mažesnis ir kaina – vos 23 tūkst. eurų žemesnė nei namų, butus lietuviai renkasi dukart dažniau, rodo tyrimas. Tačiau didesnė nekilnojamojo turto (NT) kaina reiškia mažesnius išlaikymo kaštus arba atvirkščiai.

Kylant ne tik nekilnojamojo turto (NT) kainoms, bet ir paskolų palūkanoms, įsigyti nuosavus namus Lietuvoje tampa vis sunkiau. Gyventojai, atitinkantys tam tikrus kriterijus, gali pretenduoti gauti nemažą piniginę paramą. Vis tik kai kurie mano, kad tai – nelogiška ir primena sovietmetį.

Daugelis žmonių Lietuvoje būstą nuomojasi, kol sukaupę pradiniam įnašui su banko paskola įsigyja nuosavus namus. Tačiau norintiems kažko per vidurį yra alternatyva – nuomotis savo išsirinktą būstą tol, kol pavyks jį nusipirkti. Išperkamosios nuomos specialistai detaliai papasakojo, kokia tai paslauga, kas ja gali pasinaudoti, kokie yra jos trūkumai ir privalumai.

Būsto nuomai brangstant, o nekilnojamo turto kainoms kylant sutaupyti pradiniam įnašui ir įsigyti nuosavą būstą tampa vis sudėtingiau. O dažniausiai su nuomos iššūkiais susiduria jauni žmonės ar studentai – atsikraustę į kitą miestą dėl mokslų turi susirasti finansiškai įkandamus namus ir dar išsilaikyti. Taigi kyla klausimas, ar tokioje situacijoje turėti nuosavą būstą – realu? „Visibankai.

Gyvenime yra etapų, kai buto nuoma ir reguliarus kraustymasis iš vienos vietos į kitą neatrodo labai varginantis. Pavyzdžiui, studijų metu, kai šeima dar nėra gausi, neturima daug daiktų, o ir dėl energijos bei laiko atsargų, kuriuos reikėtų skirti šiam procesui, nekyla jokių problemų.

Lietuvoje sparčiai populiarėja moduliniai namai. Tokio tipo pastatai pastatomi labai greitai, o daliai jų nė nereikia statybos leidimo. Plačiau apie juos domėjosi laidos „Penkių žvaigždučių būstas“ komanda. „Moduliniai namai gaminami pradedant jų elementais. Elementai gaminami gamykloje ant tam tikrų stalų. Pagaminamos sienos, grindų elementai, stogo elementai ir po to šie moduliai surenkami į 3D modulius ir prasideda jų apdaila – daromos instaliacijos, komunikacijos.

Apie nuosavą būstą svajoja ne viena jauna Lietuvos šeima ir vis daugiau jų ryžtasi savo ateitį kurti šalies regionuose, kur gali pasinaudoti subsidija, kurią valstybė skiria pirmajam būstui įsigyti. Finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą Lietuvos regionuose, pradėta teikti nuo 2018 metų rugsėjo. Tais metais šiai pagalbos jaunoms šeimos priemonei buvo skirta 4 mln. eurų, 2019 m. – jau 8,5 mln. eurų, o šiemet skirta 10 mln. eurų.

Nelegaliai, vokeliuose atlyginimą gaunantys gyventojai nusprendę įsigyti nuosavą būstą rizikuoja negauti banko paskolos. Tai reiškia, kad dėl per mažų gaunamų apskaitomų pajamų, pagal kurias vertinamos besikreipiančiojo galimybės gauti ir išmokėti paskolą, bankai turi teisę atsisakyti ją suteikti. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) atkreipia dėmesį, kad tokios situacijos galima paprastai išvengti – tereikia iki liepos 1 d. deklaruoti ar patikslinti realias pastarųjų 5 metų pajamas.