nt apmokestinimas

Jau už 3 mėnesių įsigalios vasarą Seimo priimtos Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymo pataisos. Tuomet šis mokestis bus skaičiuojamas pagal naują tvarką. O trečiadienį Registrų centras oficialiai paskelbė ir naujas NT vertes, kurios daugiausia ir lems, kam, kiek pinigų teks mokėti. Masinis NT vertinimas, kuriuo nustatoma NT mokestinė vertė, iki šiol buvo atliekamas kas 5 metus, o pastarąjį kartą – 2021 m. Nuo to laiko turto vertė gerokai išaugo.

Finansų ministerija siūlo, kad ateityje nekilnojamojo turto (NT) mokestį mokėtų daugelis jo turinčių gyventojų. NT specialistai kritiškai vertina ministerijos siūlymus. Anot jų, mokestis turi būti taikomas visiems, taip pat ir valstybei. Specialistų teigimu, norint matyti konkrečius pokyčius, pavyzdžiui, mažesnes būsto kainas, mokestį reikia didinti labiau, nei siūlo ministerija. Tačiau kol kas tenka laukti, nes mokestis bus įvestas tik 2026 metais.

Neseniai Finansų ministerija pristatė pasiūlymus, kaip reikėtų keisti Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą, kad apmokestintas būtų visas gyventojų turtas. Tačiau pasiūlytas naujas visuotinio apmokestinimo modelis sulaukė nemažai kritikos.

Ketvirtadienį Finansų ministerija pristatė naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelį. Pagal jį, kitaip nei dabar, apmokestinamas jau būtų pirmas gyvenamasis būstas ir visi kiti žmogui priklausantys NT objektai. Kiek reikėtų mokėti mokesčio už kiekvieną butą, namą, sodo namelį, garažą ar pirtelę priklausytų nuo to, kokia yra to turto mokestinė vertė ir toje vietovėje esančių NT vertė. Kitaip nei yra dabar, Finansų ministerija siūlo apmokestinti ir pagrindinį žmonių gyvenamąjį būstą.

Tarptautinės organizacijos seniai priekaištauja, kad palyginti su kitomis šalimis, Lietuva per mažai apmokestina nekilnojamąjį turtą (NT). Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų šalyje vyrauja didelė turtinė nelygybė, nuolat trūksta lėšų socialinei, sveikatos apsaugai ar švietimui. Tačiau, panašu, kad ši vyriausybė galų gale ryšis bent pabandyti gyventojų ir verslo NT apmokestinti labiau. Ketvirtadienį naujausius pasiūlymus dėl NT mokesčio pakeitimo pristatė Finansų ministerija.

Finansų ministerijai paskelbus planus išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir apmokestinti daugiau turto, daugeliui gali kilti klausimas, kiek realiai vertinamas jų turtas, už kurį reikėtų mokėti mokestį. Pagal registruotą įstatymo pataisų projektą apmokestinama būtų gyventojui ar įmonei priklausančios patalpos, inžineriniai ir kiti statiniai (ne žemės sklypai, kurie apmokestinami pagal Žemės mokesčio įstatymą). Nuo kitų metų siūloma apmokestinti turto vertę, kuri viršija 100 tūkst.

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas įsitikinęs, kad pasikeitus Lietuvos politinei valdžiai bus grįžta prie diskusijų dėl didesnio nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo. Daugiau šių mokesčių turėtų sumokėti ir gyventojai. Apie tai jis kalbėjo Lietuvos banko (LB) rengiamoje konferencijoje apie nekilnojamojo turto mokestį ir finansinio stabilumo politikos priemones.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako nepalaikanti valdančiųjų siūlymo taupyti pensininkų sąskaita ir ragina įvesti prabangaus turto apmokestinimą. Pasak jos, ekonominė situacija ir jos prognozės greitai keičiasi, prognozės, kurių pagrindu buvo parengtas pirmasis kitų metų valstybės biudžeto projektas, jau nebegalioja. Dėl to esą būtina galvoti apie papildomas priemones, kaip sumažinti biudžeto išlaidas.