nors maskva

 Tarp ištikimų Rusijos sąjungininkų šalia Baltarusijos dažniausiai minimas ir Kazachstanas. Ši posovietinė valstybė palaiko glaudžius ryšius su Maskva, dalyvauja bendruose geopolitiniuose projektuose. Tačiau tai nereiškia, kad Astana žiūri į Rusiją vien pro rožinius akinius ar yra jos marionetė. Be jokios abejonės, Kazachstanas įdėmiai stebi situaciją posovietinėje erdvėje ir daro atitinkamas išvadas.

lrt.lt Sankcijų prie sienos priremta Rusija gali imtis fragmentiško ir apgaulingo suartėjimo su Vakarais, pasilikdama atvirą langelį netikėtam puolimui Rytų Ukrainoje. Tačiau, jei Maskvai pavyktų įtikinti ES atšaukti sankcijas, o paskui vėl pradėti puolimą Ukrainoje, tai visiškai paralyžiuotų Bendrijos galimybę vieningai sutarti dėl sankcijų atnaujinimo.

 Apie Rusijos propagandinį karą prieš Ukrainą prirašyta jau nemažai. Šiame ideologiniame fronte naudojamos įvairios priemonės – pradedant tiksliniu stereotipinių sąvokų kartojimu per visus Maskvai pavaldžius informacijos kanalus ir baigiant faktų ir duomenų falsifikavimu. Propagandinis Rusijos aparatas nemažina savo apsukų, tad prie šios temos tenka vis grįžti. Šiame straipsnyje bus bandoma pažvelgti į šio konfrontacijos aspekto dinamiką.

Nepriklausomybės siekiančios  Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) prezidento, generolo Džocharo Dudajevo, kurį nužudė Rusijos kariuomenė, našlė Ala Dudajeva neteko Lietuvos Respublikos pabėgėlio statuso, tačiau labai patogiai apsigyveno Gruzijoje. Baltijos čečėnų bendruomenės pirmininkė Aminat Saijeva, praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje įgaliota atstovauti Lietuvoje nepriklausomybės siekiančią IČR, informaciją patvirtino.

Šiais metais Rusija ir vėl buvo vienu pastebimiausių žaidėjų Rytų Europos regione. Iš tikrųjų – nieko nuostabaus, nes būtent ši šalis bando prisiimti regiono lyderės vaidmenį.

Nepaisant susitarimo išvesti kariuomenę, Rusijos kariai vis dar nepalieka Gruzijos, o Rusijos prezidentas kaltina Gruzijos „politinius išsigimėlius“ vykdant genocidą ir žada už tai nubausti. Neduotas įsakymas palikti Gruziją? Nors Maskva teigia, kad yra pradėjusi karių išvedimą, pasaulio žiniasklaida pateikia kitokį vaizdą – Rusijos ginkluotosios pajėgos vis dar dislokuotos maždaug už 30 km nuo sostinės Tbilisio.

Rusijos gynybos ministerija pranešė planuojanti pakeisti kariuomenės grupės Kaliningrado ypatingajame rajone struktūrą. Tai reiškia, kad rusų karinės pajėgos Lietuvos ir Lenkijos pasienyje bus žymiai sustiprintos.

Nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančioje Čečėnijoje tęsiasi karinė, politinė ir juridinė sumaištis. Praeitą savaitę Rusijos palaikomas ir Čečėnijos prezidentu tituluojamas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą pareiškė netrukus likviduosiąs „paskutinius banditus“ ir įtvirtinsiąs galutinę taiką Čečėnijoje. Pasak jo, 99 proc. nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančių kovotojų esą sunaikinti, o likusios tik smulkios „banditų grupelės“, kurios būsiančios likviduotos iki žiemos pabaigos.

Spalio pabaigoje ir lapkričio mėnesio pirmosiomis savaitėmis nepriklausomybės nuo Rusijos siekiančios Ičkerijos čečėnų respublikos (IČR) užsienio reikalų ministras Achmedas Zakajevas, IČR parlamentas ir daugelis aktyvių čečėnų rezistencijos veikėjų paskelbė atmetantys ligšiolinio vadovo Doku Umarovo naujus politinius viražus. Iš esmės Doku Umarovas apkaltintas vykdąs Rusijos specialiųjų tarnybų diktuojamą provokacinę politiką, kuri tik kenkianti IČR nepriklausomybės kovai.