nida grunskienė

Prokurorai savo algoms reikalauja dvigubai daugiau pinigų iš biudžeto, esą dirbant tokiais krūviais negalima tikėtis kokybės. O tuo, kad gauna nekokybiškai paruoštą ikiteisminių tyrimų medžiagą, jau skundžiasi ir teisėjai.  Ar išspręstų problemą didesnės prokurorų algos ir ar mato prokuroro darbo broką Šiliausko rekordinio kyšio byloje, laidoje „Dienos komentaras“ atsakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Kas demotyvuoja prokurorus? Prokurorus demotyvuoja ir užgauna neteisybė.

Seimas ketvirtadienį nusprendė panaikinti Seimo narių Mišrios grupės atstovo Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Seimo nutarimo projekte numatyta sutikti, kad Seimo narys P. Gražulis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar būtų kitaip suvaržyta jo laisvė. Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Seimo komisija dėl pranešėjo istorijos, susijusios su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovų veiksmais tikrinant prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, trečiadienį planuoja išklausyti Generalinės prokuratūros atstovus. „Komisija planuoja kviestis generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir prokurorą, kuris tikrino pranešėjo pateiktą informaciją“, – BNS sakė komisijos vadovas, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Vytautas Bakas.

Mažas darbo užmokestis demotyvuoja prokurorus, o didžiulį atotrūkį nuo teisėjų algų ketinama sumažinti tik 2026 metais, sako generalinė prokurorė. „Atlyginimų skirtumas yra neproporcingas, atotrūkis – labai didelis. Apylinkės teismo teisėjo atlyginimas didesnis už generalinio prokuroro“, – trečiadienį per opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ posėdį sakė Nida Grunskienė.

Seime antradienį pateiktas nutarimas, kuris tenkintų generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą panaikinti parlamentaro Petro Gražulio teisinę neliečiamybę byloje dėl LGBTIQ bendruomenės narių niekinimo. Seimas ketvirtadienį ims svarstyti šį klausimą. Tokį sprendimą siūlo generalinės prokurorės prašymą vertinusi Seimo komisija, išvadą patvirtinusi už ją balsavus penkiems Seimo nariams ir socialdemokratui Kęstučiui Vilkauskui susilaikius.

Seime gėjus viešai išplūdęs ir net pravirkdęs Petras Gražulis sulaukė jį besivejančios atsakomybės. Generalinė prokurorė prašo Seimo panaikinti Gražulio teisinę neliečiamybę. Opozicija sako, kad tai panašu į politinį persekiojimą, o gėjus išsigimėliais ir iškrypėliais išvadinęs Gražulis savo žodžių nesigaili. Prieš beveik pusantrų metų Seime įvyko Petro Gražulio ir gėjų apsižodžiavimas. „Iš kur tie piderastai atsiranda? – Mes visada buvom.

Seimas ketvirtadienį sudarė tyrimo komisiją dėl teisinio imuniteto panaikinimo Seimo nariui Petrui Gražuliui, į ją deleguoti savo atstovus atsisakė opoziciniai „valstiečiai“, demokratai, „darbiečiai“ ir Mišri Seimo narių grupė. Dirbti šioje komisijoje iš opozicijos atstovų sutiko tik Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija, ji delegavo Kęstuti Vilkauską.  Už komisijos sudarymą balsavo 75 parlamentarai, nė vienas nebuvo prieš ir nesusilaikė.

Liudytojų ir nukentėjusiųjų apklausos, vaizdo įrašai ir lingvistinė ekspertizė rodo, kad Seimo narys Petras Gražulis galimai viešai tyčiojosi ir niekino LGBTIQ žmonių grupę dėl jų seksualinės orientacijos, ketvirtadienį sakė generalinė prokurorė. „Šiame ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys (...) leidžia pagrįstai manyti, kad Seimo narys Petras Gražulis 2022 metų gegužės 26 dieną apie 12 val.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį kreipėsi į Seimą dėl parlamentaro Petro Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo. Ji prašo leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn Seimo narį, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl įtariamo viešo tyčiojimosi ir žmonių grupės niekinimo dėl jų seksualinės orientacijos. Ikiteisminis tyrimas dėl to pradėtas po P. Gražulio viešų pasisakymų apie LGBTIQ bendruomenės narius praėjusių metų gegužės 26 dieną Seime.

2024 metais prokurorų algų didinimui turėtų būti skirta apie 16 mln. eurų, o ne 8,6 mln. eurų, kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Pasak jos, dėl nedidelių atlyginimų prokurorai palieka darbą, o naujų neateina.  2024-ųjų biudžeto projekte Generalinei prokuratūrai numatyta iš viso 50,3 mln. eurų asignavimų (8,3 mln. eurų daugiau nei šiemet), iš jų atlyginimams – beveik 44,9 mln. eurų (8,6 mln.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad antradienį parlamentaras Remigijus Žemaitaitis, dėl kurio pasisakymų prokuratūra yra pradėjusi ikiteisminį tyrimą, buvo apklaustas prokurorų. „Rugsėjo 26 dieną R. Žemaitaitis buvo apklaustas kaip liudytojas apie savo paties galimai padaryta nusikalstamą veiką“, – trečiadienį dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio apkaltos sudarytos specialiosios komisijos posėdyje informavo N. Grunskienė.

Grėsmė kyla ne tik Rusijoje už akių nuteistiems Sausio 13-osios bylos teisėjams, bet ir dabartinius Rusijos karo nusikaltimus tiriantiems pareigūnams, sako prokuratūros, teisėjų atstovai, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė ketvirtadienį pavedė atlikti vidinį tyrimą dėl konflikto, kilusio tarp kaltinamojo riaušių byloje Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ir Kauno apygardos prokuratūros prokuroro Ovidijaus Vasiliausko. „N. Grunskienės pavedimu, Generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriui pavesta atlikti vidaus tyrimą ir pateikti išvadą dėl tarnybinio patikrinimo tikslingumo“, – ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Dėl pacientų mirčių, kurių, kaip teigiama, buvo galima išvengti VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje, Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę. Parlamentaras prašo įvertinti informaciją, ar, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas konkrečiais atvejais, pasibaigusiais pacientų mirtimi, nėra nusikalstamos veikos požymių. Taip pat V. Bakas raštu kreipėsi į šios ligoninės steigėjus.

Vilniaus prokuratūra liepą nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl COVID-19 greitųjų testų pirkimo iš bendrovės „Profarma“, tačiau generalinė prokurorė Nida Grunskienė inicijavo patikrinimą, ar tai padaryta teisėtai ir pagrįstai.

Policija vis dar neranda Kaune tėvų pagrobtų trijų vaikų. Pasak generalinio komisaro, policija susiduria su keista filosofija gyvenančiu judėjimu „suverenai“, kuriam priklausė ir vaikus pagrobę tėvai. Su vaikais dirbančios institucijos aiškina, kad šalyje ženkliai daugėja pranešimų apie smurto prieš vaikus atvejus, o Generalinė prokurorė prideda, kad daugėja ir atvejų kai tiek seksualinio, tiek fizinio smurto atvejus išgalvoja ir patys vaikai.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė dar pirmadienį sakė, kad visa informacija apie buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus bylą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo bus pateikta jau šią savaitę. Kokių žinių galima tikėtis šią savaitę ir kuo jos svarbios? „Artimiausiu metu, t.y. šios savaitės bėgyje jūs sužinosite visą informaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė prokuratūros vadovė.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad visa informacija apie buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus bylą dėl galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo bus pateikta jau šią savaitę. „Artimiausiu metu, t.y. šios savaitės bėgyje jūs sužinosite visą informaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė prokuratūros vadovė. Birželį ji tvirtino, kad laukiama ekspertų išvadų, o galutinius procesinius sprendimus byloje tikimasi priimti liepą.

 Dėl parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų apie žydus bus sprendžiama gavus ekspertų išvadą, ar jie gali būti laikomi kurstančiais nesantaiką, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Yra du pradėti ikiteisminiai tyrimai, šiuo metu jie nėra sujungti į vieną, yra skirtos užduotys specialistams, taip pat yra paskirta vienoje byloje ekspertizė Teismo ekspertizių centro, tam, kad būtų nustatyta, ar tie Seimo nario pasisakymai yra kurstymas neapykantos tam tikrai grupei žmonių.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė antradienį atleido iš prokuroro pareigų Dainių Kunigėlį, pranešė prokuratūra. D. Kunigėlis dirbo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro pareigose. Jis kontroliavo ikiteisminį tyrimą, o vėliau ir palaikė valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje, kurioje nukentėjusiuoju buvo pripažintas kunigas Kęstutis Palikša. Dvasininką seksualiniu išnaudojimu apkaltinęs jaunuolis pasisavino 7 tūkst.

Buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo byloje laukiama ekspertų išvadų, jas gavus galutinius procesinius sprendimus tikimasi priimti liepą, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Šiuo metu laukiama ekspertizių išvadų, kada jos bus gautos, prokuroras įvertins ir priims galutinius sprendimus“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su generaline prokurore Nida Grunskiene aptarė prokurorų darbo sąlygas. „Generalinės prokurorės iniciatyva įvykusiame susitikime aptartos prokurorų darbo sąlygos, jų atlyginimai Seimo priimtos naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos kontekste“, – rašoma Prezidentūros pranešime po prezidento ir prokuratūros vadovės susitikimo. Šalies vadovas susitikime teigė, jog prokurorai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant šalyje teisingumo vykdymą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį per susitikimą su generaline prokurore Nida Grunskiene metu aptars prokurorų darbo sąlygas, BNS nurodė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Kaip nurodoma gegužę platintoje prokuratūros veiklos ataskaitoje, prokuratūroje toliau mažėja dirbančių prokurorų, per metus beveik dešimtadaliu išaugo nusikalstamumas, taip pat auga nebaigtų tirti bylų skaičius. Praėjusių metų pabaigoje dirbo 602 prokurorai – dviem dešimtimis mažiau nei 2021-aisiais.

Pedofilijos skandalui krečiant Vilniaus arkyviskupiją, aiškėja naujausia žinia – seksualiai išnaudoti jaunuolį galėjo siekti ir Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Dainius Kunigėlis, kontroliavęs ikiteisminį tyrimą. Generalinė prokurorė Nida Grunskienė neslėpė, tokia žinia – šokiravo. Jos iniciatyva pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimai netinkamo prokuroro elgesio.

Iš viso per ketverius metus pagal pranešėjų pateiktą informaciją buvo pradėti 43 ikiteisminiai tyrimai, teismui perduotose bylose nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai įvertinta daugiau kaip 86 mln. eurų, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Baigtuose ikiteisminiuose tyrimuose, kurie buvo pradėti pranešėjų suteiktos informacijos pagrindu ir kaltinamaisiais aktais perduoti teismui, nustatyta žala valstybei, žmonių sveikatai ir aplinkai yra per 86 mln. eurų, dar už 2 mln.

Naujas skandalas – tik šį kartą ne bažnyčioje, o teisėsaugoje. Garsus prokuroras Dainius Kunigėlis į draugo advokato sodybą vežėsi nuteistąjį ir liepė apsimesti teisėjo sūnumi. Negana to, vaikinas pakeliui į sodybą pas prokurorą darė slaptą garso įrašą. Pats prokuroras garso įraše jaunuoliui prasitarė apie savo orientaciją, o vėliau, pasak 19-mečio vaikino, šalia jo vaikščiojo nuogas, dalijosi dviprasmiškais pasiūlymais.

Prokuratūroje toliau mažėja dirbančių prokurorų, per metus beveik dešimtadaliu išaugo nusikalstamumas, taip pat auga nebaigtų tirti bylų skaičius. Kaip nurodoma prokuratūros veiklos ataskaitoje, praėjusių metų pabaigoje dirbo 602 prokurorai – dviem dešimtimis mažiau nei 2021-aisiais. Per pastaruosius ketverius Lietuvoje dagiau nei pusšimčiu sumažėjo dirbančių prokurorų.

Generalinė prokuratūra teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istorijoje prieš kelis metus teisėsaugos surinkti duomenys tikrinami generalinės prokurorės Nidos Grunskienės iniciatyva.

Bankams Lietuvoje uždirbant rekordinius pelnus aiškėja ir kaip jie atsirado. Štai Generalinė prokuratūra pernai bankams turėjo sumokėti beveik 80 tūkstančių eurų vien už tai, kad bankas tiesiog pasaugojo prokuratūros pinigus. Bankai teisinasi, neva tai įprasta apmokestinimo praktika, mat buvo neigiamos palūkanos, nors patys už neigiamas palūkanas paskolų turėtojams neprimokėjo.

Padėtis prokuratūroje yra sudėtinga, o jai skiriamas finansavimas yra nepakankamas, sako Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, pritraukti jaunus žmones dirbti prokuratūroje yra itin sunku dėl nekonkurencingo atlyginimo, be to, kai kurie šalies prokurorai susiduria su pasibaisėtinomis darbo sąlygomis. Anot jos, padėtis prokuratūroje yra panaši į situaciją tarp teisėjų. „Atlyginimai tikrai yra nekonkurencingi, prisivilioti žmonių dirbti mes negalime.

Lietuvos prokurorai toliau renka Rusijos karo nusikaltimų įrodymus, jau apklausė beveik 300 liudininkų. „Dėmesio centre“ viešnia – ką tik iš Ukrainos grįžusi Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė, kuri lankėsi ir siaubingą Rusijos karių žiaurumą patyrusioje Bučoje.

Viena pagrindinių prokuratūros problemų yra mažas finansavimas bei nepakankami prokurorų atlyginimai, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, išaugus energetinėms kainoms, padidėjus išlaidoms dėl depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, pernai prokuratūra baigė su skola, o biudžeto augimas daugiausiai ir buvo skirtas skolų padengimui. „Tačiau norisi tikėtis, kad vis dėlto bus atsižvelgta į mūsų poreikį ir būsime išgirsti ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl mūsų atlyginimų.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė tikisi, kad tyrimas dėl buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimo vaikų seksualinio prievartavimo ir tvirkinimo pasieks finišą gegužę ar birželį. Anot jos, tyrimas vyksta intensyviai, atliekama daug veiksmų, jie „suplanuoti į ateitį“, o juose dalyvauja ne tik buvęs parlamentaras, bet ir daugiau proceso dalyvių.  „Labai sunku prognozuoti, kada bus priimtas šioje byloje sprendimas.

Lietuvos teisėsaugos tyrime dėl Rusijos karo nusikaltimų apklausta per 300 liudytojų, daugiau nei 90 asmenų pripažinti nukentėjusiaisiais, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Byloje yra apklausta virš 300 asmenų liudytojais, virš 90 asmenų pripažinta nukentėjusiaisiais. Šia medžiaga dalinamės su Ukraina. Tikrai, Ukrainoje yra labai didelis darbas atliekamas, ten yra virš 73 tūkst.

Seksualinės prievartos prieš vaikus byloje, kurioje įtarimai pateikti buvusiam konservatorių frakcijos Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, nukentėjo 4 vaikai, o tarp nukentėjusiųjų yra berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinių, remdamasis savo šaltiniais praneša portalas Delfi.lt. K. Bartoševičius prieš tapdamas Seimo nariu buvo viešosios įstaigos „Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ direktoriumi.

Lietuvos Respublikos generalinė prokurorė Nida Grunskienė atleido iš pareigų Elyją Snieškaitę, ėjusią Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės pareigas, rašoma Generalinės prokuratūros interneto svetainėje. Toks sprendimas priimtas susipažinus su atlikto tarnybinio patikrinimo išvada bei motyvuotu teikimu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Pirmą kartą Lietuvos istorijoje surengtas neeilinis Seimo posėdis dėl pedofilijos skandalo. Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė aiškinosi dėl galimo informacijos nutekinimo apie vykdomą tyrimą dėl Bartoševičiaus. Čmilytė-Nielsen ir vėl klupo detalėse, kai kurie jos teiginiai nesutapo su anksčiau išsakytais. Maža to, pareiškė, kad prokurorė ją informavo, kad pedofilija įtariamas ne jos frakcijos narys, bet prokurorė iš karto tą paneigė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad informacija apie jos pokalbio su generaline prokurore Nida Grunskiene detales nutekėjo, bet ne iš Seimo. Parlamento vadovė su opozicinėmis frakcijomis susitiko pasibaigus neeilinei sesijai, parlamentarams paprašius atsakyti į klausimus, kokiomis aplinkybėmis jai buvo pateikta informacija apie generalinės prokurorės ketinimus kreiptis dėl parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus teisinio imuniteto panaikinimo.

Bandydama išsiaiškinti, kas galėjo nutekinti informaciją buvusiam konservatorių Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, kuris įtariamas seksualine prievarta prieš vaikus, opozicija Seime inicijavo laikinosios tyrimo komisijos sukūrimą, bet nesėkmingai.  Tokios komisijos sudarymui nebuvo pritarta jau pateikimo stadijoje: 52 Seimo nariai balsavo už komisijos sudarymą, 44 parlamentarai buvo prieš ir dar 16 tautos atstovų balsuodami susilaikė.

Opozicinei Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis buvęs premjeras Saulius Skvernelis sako, kad išgirdus nesutampančias Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir generalinės prokurorės Nidos Grunskienės versijas jį apima svetima gėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen patvirtino, jog Seimo nario neliečiamybės klausimu pas ją atvykusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė įvardijo, kad galimi nusikaltimai susiję su nepilnamečio asmens tvirkinimu. „Nenurodydama konkrečių Baudžiamojo kodekso straipsnių ji informavo mane, kad vienas iš Seimo narių įtariamas sunkiais nusikaltimais, taip pat nurodė, kad tai susiję su nepilnamečio asmens ar asmenų tvirkinimu, ir pasakė, kokia laisvės atėmimo bausmė gresia už šias veikas.

Lemtingąją dieną, kai galimai nutekėjo informacija apie ikiteisminį tyrimą dėl prievartos prieš vaikus Čilėje buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, generalinė prokurorė Nida Grunskienė pati pasiprašė būti priimama Seimo pirmininkės, o susitikimas truko vos penkias minutes.

Ar Kristijonas Bartoševičius, kuriam šiuo metu pateikti įtarimai dėl seksualinės prievartos prieš 4 vaikus, buvo iš anksto informuotas kuo skubiau nešti kudašių iš Seimo? Iš visos besidėliojančios informacijos atrodo, kad atsakymas teigiamas, nes politikas atsistatydinimo prašymą parašė būdamas Čilėje ir atsisakydamas planuotos komandiruotės į Indiją.

Seimo vicepirmininkas, kalbėdamas apie galimą informacijos nutekinimą dėl Seimo nario mandato atsisakiusio Kristijono Bartoševičiaus atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, ragina ką nors žinančius apie situaciją „nebevalkioti virvės“ ir pateikti paaiškinimus. „Kviečiu tuos žmones, kurie dar kažko jaučiasi nepasakę, nebevalkioti virvės ir pasakyti ką jie žino, ką jie gali pasakyti, ką jie turi pasakyti, nes yra vieši asmenys“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Seimo vicepirmininkas.

Seimas ketvirtadienį rinksis į neeilinę sesiją aiškintis galimą informacijos nutekinimą mažamečių prievartavimu įtariamam Kristijonui Bartoševičiui. Valdantieji tokiu opozicijos ėjimu nėra patenkinti – sako tikintys Generalinės prokurorės ir Seimo pirmininkės žodžiais, kad iš jų informacija nutekėti negalėjo. Antradienį komentuodamos savo pirmąjį susitikimą, Seimo pirmininkė ir Generalinė prokurorė pateikia skirtingas versijas, kas buvo pasakyta per judviejų pokalbį, o kas ne.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad apie generalinės prokurorės Nidos Grunskienės ketinimą kreiptis dėl Seimo nario imuniteto panaikinimo Seimo pirmininkė viktorija Čmilytė-Nielsen jos neinformavo. Pasak I. Šimonytės, parlamento vadovė teiravosi apie Vyriausybės poreikį dėl jos inicijuotų projektų šaukti neeilinę sesiją, tačiau apie prokurorės perduotą prašymą neužsiminė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako generalinės prokurorės Nidos Grunskienės žinia apie planuojamą kreipimąsi dėl Seimo nario teisinės neliečiamybės panaikinimo su nieko nepasidalinusi, nežinojusi net Baudžiamojo kodekso straipsnių, pagal kuriuos tyrimas pradėtas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad pirmasis raštas Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen dėl neeilinės sesijos sušaukimo, kur planuota prašyti naikinti neliečiamybę buvusiam Seimo nariui Kristijonui Bartoševičiui, buvo be jo pavardės, nes laikytasi visų konfidencialumo reikalavimų.  Taip generalinė prokurorė atsakė į Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio klausimus frakcijai surengus diskusiją dėl seksualinio smurto prieš vaikus užkardymo.

Per metus dėl seksualinio vaikų išnaudojimo pradedama apie 200 ikiteisminių tyrimų, antradienį susitikusi su opozicine Seimo Darbo partijos frakcija informavo generalinė prokurorė Nida Grunskienė. „Atsakant į klausimą, kiek buvo pradėta ikiteisminių tyrimų dėl seksualinio vaikų išnaudojimo – 2020 metais tokių buvo 172 ikiteisminiai tyrimais, 2021 metais – 223 ikiteisminiai tyrimai ir 2022 metais – 199 ikiteisminiai tyrimai“, – per posėdį sakė N. Grunskienė.