new horizons

JAV kosminis zondas pradėjo suktis aplink Cererą – už Marso orbitos skriejančią mažytę planetą, kuri kaip manoma, yra Saulės sistemos formavimosi liekana, penktadienį pranešė Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija (NASA). 2007 metais paleistas kosminis aparatas „Dawn“ 14 mėnesių skrido nuo asteroido Vestos iki Cereros, kuri yra didžiausias dangaus kūnas asteroidų juostoje, plytinčioje tarp Marso ir Jupiterio. „Dawn“ pradėjo suktis veikiamas Cereros gravitacijos penktadienį 12 val.

Nors marsaeigiai ir „Rosetta“ zondas antraštėse puikuosis ir 2015-aisiais, scena parengta kitai Saulės sistemos misijai – į Plutoną nusitaikiusiai „New Horizons“. Atrastas 1930 m. Plutonas buvo laikomas planeta, kurios masė prilygsta Žemės. Taip manyta iš dalies dėl jo šviesumo ir klaidingos prielaidos, kad jis trikdo Neptūno ir Urano orbitas. Slenkant dešimtmečiams ir tobulėjant Plutono stebėjimams, jo masė vis mažėjo: mažesnė, nei Marso, tada dar mažesnė – mažesnė nei mūsų Mėnulio.

Zondą pavadinimu „New Horizons“ dar 2006 metais iškėlė raketa „Atlas“ – nuo tada jis skrieja kosmine erdve, o netrukus NASA mokslininkai jį ketina „pažadinti iš miego“. „Miegojimas – tai energetinių resursų taupymas. Kosmosu besidominti bendruomenė turėtų tai žinoti iš Europos kosmoso agentūros projekto „Rosetta“ ir „Philae“ zondo nusileidimo kometoje, kuris įvyko šio mėnesio viduryje“, – pasakojo S. Lapienis.

Po metų, 2015 liepos mėnesį, NASA tikisi atverti langą į naują pasaulį. Niekas nežino, ko galima tikėtis, kai zondas „New Horizons“ pradės siųsti Plutono paviršiaus nuotraukas. Gal jose pamatysime ledo geizerius, milžiniškus kalnus, o gal tik užšalusį pasaulį. Gali būti, kad Plutonas turi ir žiedus, kaip ir Saturnas. Šito mes kol kas nežinome, nes Plutono dar niekada neaplankė joks kosminis aparatas iš Žemės, todėl viskas, ką pamatysime, bus pirmą kartą.

Liko kiek daugiau nei 12 mėnesių, kai pasaulis pirmą kartą iš arti pamatys vieną labiausiai intriguojančių ir didžiausias diskusijas keliančių Saulės sistemos kūnų – Plutoną. Visai tikėtina, kad NASA zondo „New Horizon“ vizitas į Plutono sistemą atnaujins priblėsusius debatus dėl šio nedidelio dangaus kūno statuso: Plutonas yra planeta ar ne planeta? O gal – dvinarė planeta? Zondas „New Horizon“ prie ledinio Plutono priartės 2015 m. liepą.

NASA zondas „New Horizons“ – vienas iš greičiausių žmonijos sukonstruotų aparatų. Neįtikėtina, tačiau per Žemės parą (24 val.) jis nukeliauja beveik 1,6 mln. kilometrų. Į savo odisėją šis zondas iškeliavo 2006 m. Jau labai greitai jis pasieks savo kelionės tikslą. Netrukus mes turėsime progos pamatyti tai, ko niekada nėra įžiūrėjęs joks antžeminis ar kosminis teleskopas. Laukti liko visai nedaug. „New Horizons“ kelionės tikslas – tolimasis Plutonas ir jo palydovai.

JAV Energetikos departamentas pranešė, kad iki šių metų pabaigos parengs planą, kaip atnaujinti plutonio izotopo 238 gamybą, kad per metus būtų galima pagaminti bent 1,5 – 2 kilogramus šios medžiagos. Ši naujiena paskelbta labai laiku – vis daugiau kosmoso tyrinėtojų ėmė reikšti abejones, kad plutonio-238 (PU-238) trūkumas gali tapti didele kliūtimi rengiant kosmoso tyrinėjimo misijas.

Panašu, jog Mėnulis netrukus susigrąžins pasaulio dėmesį, kuriame maudėsi prieš daugiau kaip keturiasdešimt metų, ir greitu metu taps vienu geidžiamiausių kūnų netoli Žemės. Taip manyti leidžia pasigirdę kalbos apie tai, jog privati firma išsikėlė tikslą – iki 2020 m. į Mėnulį nuskraidinti astronautus. Internete jau kurį laiką skelbiamos žinutės, jog buvę NASA astronautai ir inžinieriai apie tokius užmojus netrukus paskelbs viešai.

Senuose apleistuose erdvėlaivių „Voyager 1“, „Voyager 2“ ir „Pioneer 10“, kurie jau yra Saulės sistemos pakraštyje ir lekia tolyn į tarpžvaigždinę erdvę bei ten atsidursiančio NASA erdvėlaivio „New Horizons“, dabar dideliu greičiu skriejančio link Plutono, raketiniuose varikliuose gali būti išlikusių Žemės bakterijų. Visi šių erdvėlaivių prietaisai, kurie buvo gyvybiškai svarbūs misijai, buvo sterilizuoti, tačiau to nebuvo padaryta varikliams.