neuronai

Mokslininkams pavyko įsigilinti į miego poveikio mokymusi ir atminčiai mechanizmą. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Science“. Tyrimo autoriai eksperimentavo su pelėmis mokydami jas naujų įgūžių. Po atliktų mokymų seansų vienai pelių grupei buvo leidžiama miegoti, o kitai - ne. Tikrinant įgytus įgūdžius paaiškėjo, kad galimybę miegoti turinčios pelės kur kas geriau įsimena informaciją, sakoma pranešime.

Ar kada nors susimąstėte, kodėl nerekomenduojama savo tinklalapiuose, tinklaraščiuose arba prezentacijose naudoti balto teksto juodame fone? JAV mokslininkai aiškina, jog tai lemia ne tik subtilūs dizaino klausimai, bet ir skirtinga neuronų reakciją į baltus objektus juodame fone ir į juodus baltame.

Moterims nelabai sekasi orientuotis pagal žemėlapius, o vyrai negali daryti kelių dalykų vienu metu – iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip pora senų stereotipų iš lyčių karo lauko. Tačiau ar tikrai? Naujas neuronų jungčių vyrų ir moterų smegenyse tyrimas rodo, kad senuose įsitikinimuose apie moteris ir vyrus gali būti tiesos. Tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti žurnale „Proceedings of National Academy of Sciences“, parodė stebinančius skirtumus vyrų ir moterų smegenų jungčių skirtumus.

Daugeliui kyla klausimas, kodėl gyvatės sukelia didelę baimę. Pirmadienį paskelbtoje naujoje studijoje pateikiamas galimas atsakymas: smegenyse esama specialių ląstelių, kurios žaibiškai pasiunčia perspėjamuosius signalus, susidūrus su šliaužiančiu pavojumi. Specifiniai neuronai „selektyviai“ reaguoja į gyvačių atvaizdus ir veikia sparčiau negu panašūs smegenų nervinių ląstelių tinklai, padedantys atpažinti veidus, rankų judesius arba geometrines figūras, nustatė mokslininkai.

Lietuvos mokslų akademijos (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Smegenų architektūra. Ant klaidos ribos“ pasakojama, kaip žmogaus smegenys priima sprendimus. Biomedicinos mokslų srityje už tyrimus nervų sistemos veiklos tyrimus 2012 metais apdovanoti Vilniaus universiteto mokslininkai Aidas Alaburda ir Osvaldas Rukšėnas vaizdo reportaže pasakoja, kodėl neuronai gali klysti ir kaip tai apsaugo nuo pavojų.

Lietuvos mokslų akademija (LMA) paruoštame trumpame mokslo populiarinimo vaizdo reportaže „Akmens amžiaus smegenys informacijos amžiuje“ pasakojama, kodėl informacijos pertekliaus amžiuje žmogaus smegenų darbas remiasi senais principais, kai kada primena demokratiją ir kaip neuronai pasidalina gaunamas užduotis. Beveik 15 metų Vilniaus universiteto mokslininkų dr. Aido Alaburdos ir dr.

Turbūt ne kartą teko girdėti posakį „Kas per daug, tas nesveika“. Panašu, kad jis turi rimtą biologinį pagrindą. Mažai kas galėjo numanyti, jog ir galvoti iš tikrųjų kenksminga: mokslininkai iš Gladstono instituto (JAV) teigia, kad intensyviai mąstant aktyviuose neuronuose pažeidžiama DNR – ir kuo aktyvesnės nervinės ląstelės, t.y. kuo intensyviau individas galvoja, tuo smarkiau jos pažeidžiamos.

Pitsburgo universiteto (JAV) specialistai sukūrė į smegenis implantuojamą neuroninę sąsają, kurią galima prijungti prie pavienių neuronų. Toks pasiekimas leis ateityje žmonių smegenis prijungti prie tiesiogiai joms neuroninius signalus perduodančių kompiuterių ar kitų elektroninių įrenginių. Ši technologija galės būti naudojama įvairiose srityse, įskaitant tikslų protezų valdymą.

Kai kurie panaudoto branduolinio kuro elementai išlieka pavojingi tūkstančius metų. Dalelių greitintuvais varomi reaktoriai galėtų sunaikinti radioaktyvias atliekas – ir tuo pačiu gauti energiją. Ar tai reiškia, kad pagaliau išmušė torio valanda? Lokomotyvui ir ilgam baltų cilindrų traukiniui sustojus, maža vyro figūrėlė ant vieno cilindro pergalingai iškelia rankas. Jis sustabdė garsųjį CASTOR traukinį.