neuromokslas

Nors skubančioje visuomenėje dažnas ieško greito būdo ar stebuklingo papildo, galinčio akimirksniu sugrąžinti energiją ir gerą nuotaiką, specialistai ragina atsigręžti į pamatinius dalykus. Pasirodo, geros savijautos paslaptis reikalauja ne brangių investicijų, o nuoseklumo. Laidoje „Sveikatos DNR“ apsilankiusi neuromokslininkė Justina Šidlauskaitė pasidalijo moksliškai pagrįstais būdais, kaip galima efektyviai pasirūpinti savo smegenimis.

Nenurimstančios mintys, paralyžiuojanti baimė ir neapleidžiantis nerimas – su šiais varginančiais jausmais kasdien susiduria tūkstančiai žmonių, o ilgainiui tai gali peraugti ir į depresiją. Nors dažnai esame linkę šias būsenas vertinti tik per emocinę prizmę, viskas prasideda nuo labai konkrečių procesų mūsų smegenyse. Apie tai, kas vyksta smegenyse, kai žmogus patiria nerimą ar susiduria su depresija, laidoje „Sveikatos DNR“ papasakojo neuromokslininkė dr.

Ar atsisakyti žalingų įpročių pakanka vien stiprios valios? Pasirodo, žmogaus elgesį, o ypač polinkį į priklausomybes lemia kur kas daugiau nei sąmoningas apsisprendimas. Plačiau apie tai papasakojo Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, tirianti priklausomybių neurobiologiją ir psichikos sutrikimų mechanizmus prof. Valentina Vengelienė.

Atrodo, kad tai, ką valgote, yra skanu, bet tai gali būti tik iliuzija, kurią sukuria skonio stipriklis. Pasak neuromokslininkės Valentinos Vengelienės, tik iliuzija yra ir manymas, kad pats žmogus sąmoningai priima sprendimus, mat viskas mūsų organizme veikia per chemines jungtis. Plačiau apie tai papasakojusi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre dirbanti profesorė pabrėžė, kad tik smegenys ir nervų sistema leidžia mums funkcionuoti ir apibrėžia mus kaip asmenybes.

Miego trūkumas – įprasta realybė daugeliui lietuvių: tyrimų duomenimis, mes naktimis miegame per trumpai. Specialistai įspėja, jog trumpas poilsis ne tik slopina žvalumą ir produktyvumą, bet ir kenkia mūsų psichologinei bei fizinei sveikatai. Apie tai, kodėl miegas yra gyvybiškai svarbus ir kokias pasekmes gali sukelti jo stoka, naujienų portalui tv3.lt papasakojo neuromokslininkė dr. Laura Bojarskaitė.

Daugybė žmonių duoda sau pažadus ir juos laužo. Sunku pradėti sportuoti, nelengva atsisakyti pyragėlių ar kitų mėgstamų užkandžių, sunku nereaguoti piktai, kai partneris ar sutuoktinis nesielgia taip, kaip norime. Dauguma esame linkę atidėlioti sudėtingus darbus, laukiame išorinio stimulo, įklimpstame į nemalonius vidinius pokalbius, kurie nuveda prie savigailos ir prastų scenarijų kūrybos mintyse.

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė – viena garsiausių mokslininkių Lietuvoje. Vilniaus universitete moteris apsigynė biochemijos bakalauro ir magistro laipsnius. Biochemijos mokslų daktaro laipsnį ji įgijo Jungtinėje Karalystėje, garsiajame Kembridžo universitete. Neuromokslininkai tiria biologinės nervų sistemos sandarą, atskiras ląsteles, jų junginius, audinius, smegenis. Šiuo metu U. Neniškytė yra Vilniaus universiteto Neurobiologijos ir biofizikos katedros vyresnioji mokslo darbuotoja.

2007 m. mokslininkai aprašė vieną atvejį, kuomet vyresnis nei 40-ies metų prancūzas atvyko į ligoninę, skųsdamasis kojos skausmu. Dar būdamas vaikas, jis susidūrė su tokia pat problema, kai jo smegenų skilveliuose susikaupė per daug smegenų skysčio. Atsižvelgę į jo ligos istoriją, gydytojai nusprendė atlikti smegenų tyrimą, siekdami išsiaiškinti, ar jo galūnių skausmus kelia ta pati problema.