Nemuno aušra

Buvusiam Seimo vadovui Sauliui Skverneliui dar balandį atsisakius „aušriečių“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui suteikti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, šis neketina kartoti prašymo. „Aš neprašau, kam man (...), visai nereikalingas per visus metus...“, – BNS sakė politikas. Tuometinis Seimo pirmininkas potvarkį nesuteikti leidimo dirbti su slapta informacija pasirašė po Valstybės saugumo departamento išvados.

Per šiuos metus šalies vadovai ir parlamentarai negailėjo aštrių, sparnuotų ir juoką keliančių frazių – nuo atsisveikinimo su Leninu iki aistras keliančių „Onlyfans“ Seimo posėdžių salėje. TV3 Žinios teiravosi žmonių Lietuvoje, koks pasisakymas jiems labiausiai įsiminė. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Nausėda buvo kandus ir šmaikštus Dažniausiai žmonės išskyrė Ignoto Adomavičiaus, vos savaitę kultūros ministru dirbusio, prisistatymą prezidentūroje.

Ką daryti, kad Seimas nuo teisėsaugos nebedangstytų „čekutininkų“? Pasirodo, Konstitucijoje nurodyta, kad kitaip ir negali būti – teisinę parlamentaro neliečiamybę naikina visas Seimas, net tada, kai teisėsaugininkų susidomėjimą sukėlęs politikas neliečiamybės atsisako pats. Jau prasideda diskusija apie Konstitucijos keitimą, kad savo neliečiamybės atsisakęs parlamentaras galėtų būti iškart atiduotas teisėsaugai.

Už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteistas „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su advokatu apskundė jam paskelbtą nuosprendį ir prašo jį visiškai panaikinti. „Prašome panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį. Skundas ilgas, motyvų nemažai. Remigijus Žemaitaitis nuteistas nepagrįstai. Kad ir kokia būtų tai raiška, tai – ne baudžiamosios teisės reikalai, kitų teisės šakų reguliuojami dalykai“, – Eltai sakė politiko advokatas Vytautas Sirvydis.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2025-aisiais. SAUSIS Sausio 14 dieną Seimo narė Agnė Širinskienė paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime, išstojo iš partijos ir prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Po šio sprendimo A. Širinskienė pasitraukė ir iš Seimo vicepirmininko posto, į kurį ją delegavo „aušriečiai“. Spalį „aušriečius“ Seime paliko ir Dainius Varnas, kuris taip pat vėliau ...

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nelaiko klaida savo sprendimo rudenį Ignotą Adomavičių paskirti kultūros ministru. Šalies vadovas teigia, kad jeigu to nebūtų padaręs, o „Nemuno aušra“ būtų likusi prie šios kandidatūros, valstybė būtų atsidūrusi krizėje. „Jeigu partija, kuri delegavo poną Adomavičių, vis tiek būtų likusi prie savo kandidatūros, tai būtų tiesus kelias į Vyriausybės ir visos valstybės krizę.

Seimo valdybai sudarius darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų, įstaigos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vadina tai pasityčiojimu ir farsu. „Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia“, – feisbuke pirmadienį rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. „Lapės organizuos vištidės pertvarką.

Seimo valdyba pirmadienį sutarė dėl darbo grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms sudėties, ją sudarys 12 parlamentarų bei penki žiniasklaidos atstovai.

Svarbiausias 2025 metų Lietuvos įvykis buvo iš Baltarusijos leidžiamų kontrabandinių balionų krizė, sako naujienų agentūros BNS apklausti Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai ir žurnalistai. Į dažniausiai įvardytų įvykių penketuką taip pat pateko istorinis gynybos finansavimo augimas, metų viduryje įvykęs Vyriausybės pasikeitimas, Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su Vakarų Europa ir kultūrininkų protestas.

2025-ieji Lietuvos politikoje tapo metais, kai galima pasakyti, kad ramybės buvo mažai. Skandalai, įtempti ir absurdiški sprendimai ar konfliktai ne kartą supurtė tiek valdžios institucijas, tiek visuomenę. Tai buvo metai, kai keitėsi politikai, byrėjo koalicijos, vienas po kito vyko protestai ir dar daugybė visko. Štai svarbiausi, absurdiškiausi ir įdomiausi 2025-ųjų nutikimai politikoje, politikų poelgiai ar sprendimai, palikę ryškų pėdsaką.

2025-aisiais valdančiuosius drebino ne vienas skandalas: krito vos 8 mėnesius išdirbusi Vyriausybė, tuomet suformavus naują pašalinti kai kurie ministrai, o į tam tikras ministerijas įsodinus nekompetentingus asmenis įsižiebė protestai.

Finansų ministerija, anksčiau nepritarusi „Nemuno aušros“ siūlymui didinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribą nuo 5 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, dabar siūlo ją didinti iki 10 tūkst. eurų. Verslas teigia, kad tai didintų šešėlinę ekonomiką, silpnintų mokesčių surinkimą, tačiau ministras didelių rizikų nemato. Ribą iki 15 tūkst.

Premjerė Inga Ruginienė neigia viešumoje pasirodančias istorijas, esą socialdemokratai yra susiskaldę tarpusavyje, o ji pati neva neturi palaikymo šios politinės jėgos viduje. Ministrės pirmininkės teigimu, tai opozicija bando įkalti pleištą tarp partiečių ar koalicijos ir tokiu būdu parodyti, kad socialdemokratai neva nesugeba priimti sprendimų. „Yra begalinis noras įdėti pleištą tarp bet ko – koalicijos, partijos.

„Nemuno aušra“ iki Lietuvoje 2027-aisiais vyksiančių savivaldos rinkimų planuoja prisidėti prie kraštutinių dešiniųjų bloko „Patriotai už Europą“. Šiuo metu 85 narius turinti frakcija yra trečia pagal dydį Europos Parlamente (EP). Jai priklauso Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“, Vengrijos premjero Viktoro Orbano vadovaujama partija „Fidesz“, Čekijos ministro pirmininko Andrejaus Babišo vadovaujama partija ANO („Taip“), Italijos kraštutinių dešiniųjų partija „Lega“ („Lyga“), taip pat Ispanijo...

Valdantieji apsisprendė, kiek nuo Naujųjų metų didins mokesčius degalams. Litras benzino brangs 6 ct, o litras dyzelino ir dujų – apie 4 ct. Valdantieji svarstė bent pusmetį mokesčių nedidinti ar net sumažinti iki Lenkijos lygio, tačiau to padaryti nesiryžo. Tad panašu, kad vilkikai ir toliau važinės Lietuvos keliais, o degalus pirks užsienyje. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuvoje vykę neramumai sukėlė dideles aistras tarp šalies piliečių. Apie valdžios pataisas ir mitingus „Žinių radijui“ komentavo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Kaip jūs vertinate tai, kas dabar vyksta su mūsų visuomene, trijų dienų mitingu ir pataisomis Seime? Koks jūsų vertinimas? Iš vienos pusės, tai tikrai galime sakyti pilietiškumo pliūpsnis, yra daug žmonių, kurie nori ginti žodžio laisvę.

Valdančiųjų siūlytos pataisos sukėlė itin aštrius ginčus tarp politikų. Kokių pasekmių ir permainų galima tikėtis „Žinių radijui“ pasakojo Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė Ainė Ramonaitė. Toks įspūdis, kad politikai skaičiuoja, ką sakyti vienas kitam, kad būtų naudinga rinkimų prasme. Ar nebus taip, kad populiariausias politikas Lietuvoje bus Žemaitaitis? Aišku, Žemaitaičiui tai tikrai naudinga. Kita vertus, jo elektoratas vis tiek turi ribas.

Seimas antradienį pritarė, kad Nida Grunskienė antrą kadenciją vadovautų Generalinei prokuratūrai. Per slaptą balsavimą už pritarimą jos kandidatūrai balsavo 48 Seimo nariai, prieš buvo 28 ir dar 18 politikų. Nors Seimo statutas numato, kad dėl pritarimo kandidatūroms parlamentarai balsuoja atvirai, valdančiųjų sprendimu surengtas slaptas balsavimas.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad iš Valstybės pažangos tarybos pašalinti kai kurie kultūros protestų organizatoriai, premjerė Inga Ruginienė sako, kad pasikeitus Vyriausybei yra normalu peržiūrėti tarybos sudėtį ir norėtų joje matyti daugiau kairiosios krypties narių. Ji neigė viešojoje erdvėje sklandančius įtarinėjimus, kad pokyčiai gali būti susiję su kerštu konkretiems žmonėms dėl protestų organizavimo. „Dar pati norėsiu peržiūrėti sudėtį.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas pakankamai stabilia vadina socialdemokratų sudarytą valdančiąją koaliciją su „Nemuno aušros“ ir „valstiečių“ frakcijomis. Politiko teigimu, tai rodo be opozicijos balsų priimtas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas.

Praėjusią savaitę paaiškėjo anonimo, išsiuntusio Remigijų Žemaitaitį į tariamą kelionę JAV. Jis – komunikacijos specialistas Karolis Žukauskas. Įdomu tai, kad jis ir vėl sugebėjo apgauti „Nemuno aušros“ lyderį. Šį kartą apsimetė „Vakarų Ekspreso“ žurnalistu. Netrukus pati redakcija pateikė savo poziciją dėl šio kilusio šaršalo.

Praėjusią savaitę paaiškėjo anonimo, išsiuntusio Remigijų Žemaitaitį į tariamą kelionę JAV – jo vardas Karolis Žukauskas. Įdomu tai, kad jis ir vėl sugebėjo apgauti „Nemuno aušros“ lyderį. Apie tai Karolis Žukauskas pranešė socialiniame tinkle, o įrašu sutiko pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Apgavo ketvirtą kartą Karolis Žukauskas šį kartą apsimetė žurnalistu ir paskambino Remigijui Žemaitaičiui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako nejaučiantis nuoskaudų dėl sprendimo perkelti Nacionalinių kultūros ir meno premijų teikimo ceremoniją iš Prezidentūros į Sapiegų rūmus Vilniuje. „Viskas yra tvarkoje, jokių nuoskaudų neturime“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda. „Tai yra labai svarbios premijos, tai yra žmonės, kurie yra tikrai nusipelnę Lietuvos kultūrai, ir aš noriu, kad tą dieną, kai jiems bus teikiamos premijos, jie jaustųsi gerai“, – pridūrė jis.

Vilniaus apygardos prokuratūra parašė apeliacinį skundą už neapykantos kurstymą ir Holokausto menkinimą nuteisto „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio byloje – politikui prašo skirti daugiau nei 10 kartų didesnę, 51 250 eurų siekiančią baudą. Tokios pat baudos valstybės kaltintojas Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius prašė ir pirmos instancijos teisme. Vilniaus apygardos prokuratūros skundą nagrinės Lietuvos apeliacinis teismas.

Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis yra dažniausiai Seimo Etikos ir procedūrų komisijos nagrinėjamas šios kadencijos parlamentaras, pirmadienį skelbia portalas „15min“. Pasak portalo, R. Žemaitaitis šią kadenciją jau penkis kartus buvo pripažintas neetišku, o šiuo metu vykdomas dar vienas tyrimas.

Seimas imasi svarstyti „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio parengtas įstatymo pataisas, siūlančias nuo 2028-ųjų metų išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.  Ketvirtadienį vykusio posėdžio metu po pateikimo jas palaikė 51 Seimo narys, prieš buvo 1, susilaikė 2. Projektą svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai. Planuojama, kad pavasario sesijoje klausimas sugrįš į plenarinę posėdžių salę.

Prezidentui ir premjerei pareiškus, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba turėtų svarstyti apie atsistatydinimą – taip sumažinant kilusias įtampas dėl valdančiųjų siūlomų visuomeninio transliuotojo pataisų – „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis teigia esantis šokiruotas tokia valstybės lyderių laikysena. Parlamentaras tikina nematantis poreikio LRT tarybai atsistatydinti, o raginimai taip daryti, anot jo, skamba kaip politinis kišimasis į Tarybos veiklą.

Penktadienio vakarėlyje pasirodęs LVŽS lyderis Aurelijus Veryga prikaustė dėmesį nauju įvaizdžiu. Dažniausiai kostiumą dėvintis politikas šį kartą pasirinko kur kas laisvesnį stilių. Savo „Facebook“ paskyroje politikas paviešino akimirką iš šventiško penktadienio vakaro, kuriam pasirinko specifinę, vakarėlio temą atitinkančią aprangą. Šmaikštus komentaras Kadre A. Veryga įsiamžino ne vienas – kartu su juo pozavo ryškiu įvaizdžiu išsiskyrusi ilgametė bendražygė Gintarė Veličkaitė.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija nutarė, kad kitų metų vasarį iškilminga premijų teikimo ceremonija turėtų vykti ne Prezidentūroje, o Sapiegų rūmuose Vilniuje ir premijas turėtų teikti ne prezidentas Gitanas Nausėda. Toks sprendimas priimtas šią savaitę per komisijos posėdį, apie jį visuomenę turėjo informuoti Kultūros ministerija, tačiau to nepadarė. Penktadienį Kultūros ministerijos atstovai BNS informavo neplanuojantys skelbti jokio Nacionalinių premijų komisijos pranešimo.

Įtemptuose ginčuose dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų klaidų padarė tiek socialdemokratai, tiek opozicijoje dirbantys parlamentarai, naujienų portalui „Delfi“ teigia socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius. Anot politiko, jo vedama partija prisiims atsakomybę už įneštą sumaištį, o su koalicijos partneriais bus ieškoma būdų, kaip deeskaluoti visuomenės ir parlamentarų gretose tvyrančią įtampą. „Aš nekaltinu nieko.

Penktadienio rytą su valdančiosios koalicijos atstovais susitikę opozicinių frakcijų lyderiai sako, jog Seimo dauguma nusprendė imti „techninę pertraukėlę“ svarstant prieštaringai vertinamas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Ir nors tai, anot opozicijos atstovų, yra pozityvus žingsnis, politikai nėra garantuoti, jog sprendimai nepasikeis pagal valdančiosios „Nemuno aušros“ nuomonę.

Opozicinių konservatorių vedlys Laurynas Kasčiūnas viliasi, kad po Seimo frakcijų lyderių susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda rasis „daugiau sveiko proto“ dėl parlamente skubiai bandomų priimti LRT pataisų.

Bent ketvirtadalis pasidalinimų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio įrašais socialiniame tinke „Facebook“ priklauso netikroms anketoms, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. LRT Tyrimų skyrius kartu su nepriklausomais interneto tyrėjais, kurie tekste neįvardijami, tačiau redakcijai žinomi, iš viso tris mėnesius analizavo „Nemuno aušros“ bei jos pirmininko, taip pat kitų partijų veikimą socialiniuose tinkluose. Iš viso išanalizuota 7,8 tūkst. įrašų.

Seimui vis dar svarstant įstatymų pataisas dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo, parlamentarai ketvirtadienį pritarė dar vienam „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio siūlymui, pagal jį šie būtų išslaptinti nuo 2028 metų.

Ketvirtadienį Seime, Kultūros komitete svarstant daug kritikos sulaukusias LRT įstatymo pataisas, sutriko komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko sveikata – jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Dėl incidento posėdis buvo nutrauktas, o pats politikas išvežtas į Santaros klinikas. Įvykis dar labiau supurtė ir taip įtemptą politinį procesą.

Tai, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos bus priimtos šįmet, ar jau po Naujųjų, priklausys nuo to, kaip seksis atsigauti ketvirtadienį Seime sunegalavusiam Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui, sako socialdemokratė Orinta Leiputė. Anot jos, valdantieji tebemato poreikį Seime kelią besiskinančio įstatymo projekto priėmimui.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad Seime vykstantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstymas yra savotiška hibridinė ataka prieš Lietuvą, konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas sukritikavo patį šalies vadovą. Pasak jo, negali būti didesnės hibridinės atakos nei savo pareigų iki galo neatliekantis prezidentas.

Seimui ketvirtadienį vėl rengiant nenumatytą plenarinį posėdį dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, opozicinių konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas valdančiuosius ragina neskubėti bei priimti opozicijos pasiūlytą deeskalacijos planą. „Aš noriu pakartoti dar kartą, kad (...) mes esame vakar pasiūlę deeskalacijos planą. Pasiūlymas galioja. Galima prie jo grįžti.

Daliai visuomenės protestuojant dėl Seime skubos tvarka siekiamų priimti pataisų, lengvinančių visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, prezidentas Gitanas Nausėda ragina nusiraminti, o jei tai neįmanoma – atsistatydinti tiek LRT tarybai, tiek administracijai. „Šitoje vietoje aš tikrai norėčiau, kad visi nuramintume savo aistras.

 Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas teigia, jog būsto prieinamumo problemai spręsti ilguoju laikotarpiu kuriama strategija, o trumpuoju – siekiama sureguliuoti leidimų jos statybai tvarką. Tam ministerija teikia Statybos įstatymo pakeitimus, kurie, anot jo, padės rinkai kvėpuoti bei vystytojams auginti būstų pasiūlą didmiesčiuose taip stabdant ir kainų augimą.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimą lengvinančioms pataisoms, prie parlamento antrą dieną iš eilės tęsiasi tūkstantinis protestas prieš šią valdančiųjų iniciatyvą.  Nuo scenos 18.48 val. protestą vedantis LRT žurnalistas Edvardas Kubilius susirinkusiuosius informavo, kad, policijos duomenimis, proteste susirinkę apie 10 tūkst. žmonių.

Seime kelią toliau skinantis valdančiųjų pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo procedūrą, Prezidentūra buvo dėl šios iniciatyvos įspėjusi socialdemokratus, praneša „Delfi“ šaltiniai. Vis tik, portalo duomenimis, tai netapo svariu argumentu nuo pataisų atsitraukti.

Seimo etikos sargai trečiadienį nusprendė, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nesilaikė politikų elgesio kodekso dėl pasisakymų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalisto Žyginto Abromaičio atžvilgiu. Tokiam sprendimui komisija pritarė bendru sutarimu.

Seimo sprendimas Valstybės kontrolei (VK) pavesti atlikti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) 2021–2025 m. viešųjų pirkimų auditą būtų perteklinis ir neigiamai paveiktų kitus institucijos darbus, tikina valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. „Esu įsitikinusi, kad šis pavedimas tikrai dubliuojasi ir yra perteklinis. Šiuo atveju, atsižvelgiant į mūsų kaip nepriklausomos institucijos savarankišką darbų planavimą“, – trečiadienį Seimo Audito komiteto posėdyje kalbėjo I. Segalovičienė.

Seimui antrą dieną iš eilės svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, valdančiosios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis piktinasi opozicijoje dirbančių parlamentarų registruotais ironiškais siūlymais. Pasak jo, Seimo nariai teikdami ir palaikydami tokias iniciatyvas, neparodo politinės atsakomybės ir taip menkina parlamento darbą. „Aš tik galiu atsiprašyti visų Lietuvos gyventojų Seimo vardu (…). Man yra gaila ir gėda už mano kolegas.

Seimo etikos sargai trečiadienį ketina priimti sprendimą dėl „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio elgesio su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistu Žygintu Abromaičiu. Tyrimą Etikos ir procedūrų komisija pradėjo po to, kai R. Žemaitaitis dar birželį parlamente reikalavo Ž. Abromaičio, kad LRT laidoje „Panorama“ būtų parodyta konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno replika.

Seime antradienio vakarą pradėjus svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą, valdantieji ėmė atmetinėti daugiau nei pusantro šimto opozicijos įregistruotų komiškų pasiūlymų, kuriais opozicija siekia vilkinti projekto priėmimo procesą. Tarp politinių oponentų iniciatyvų – ir ironiškas Ingridos Šimonytės siūlymas apibrėžti, kad žurnalistai valdančiuosius politikus kalbintų tik pakilia tonacija.

Valdantieji susiduria su rimtais iššūkiais ir vidaus, ir užsienio politikoje: oro balionai, sulaikyti vilkikai, kaltinimai dėl galimai proteguotų įmonių ir kėsinimosi į žodžio laisvę. Kaip valdžia atsako į visa tai? Šia aktualia tema TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo socialdemokratų partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius ir politologas Vladimiras Laučius.

Seimas antradienio vakarą ėmėsi svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų, lengvinančių nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.  Į šio klausimo svarstymą grįžo ir nuo praėjusios savaitės Seimo posėdžius boikotuojantys opozicijos parlamentarai.