nemunas

Besitraukiantis šaltis išvedė iš rikiuotės pagrindinę Alytaus buitinių nuotekų siurblinę. Dėl avarijos alytiškiai nepatogumų nepajuto, nes nuotekos buvo leidžiamos į Nemuną. Vakar iki 16 val. UAB "Dzūkijos vandenys" darbuotojams nepavyko savo jėgomis likviduoti pagrindinėje Alytaus buitinių nuotekų siurblinėje įvykusios avarijos. Vakarop į pagalbą buvo pakviesti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai su specialia įranga.

Pasieniečiai ant Nemuno ledo aptiko plaustą. Juo į Lietuvą iš Baltarusijos kontrabandininkai bandė atplukdyti rūkalų krovinį. Pripučiamą gelbėjimosi plaustą, apdengtą polietileno plėvele, pirmadienį popietę Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Lazdijų rinktinės Kapčiamiesčio užkardos patruliai aptiko ties Druskininkų savivaldybės Gerdašių kaimu. Buvo matyti, kad jame yra sukrautos dėžės.

Trečiadienį Kauno miesto savivaldybės tarybos kolegijos nariai pritarė, kad baidarių slalomo klubui "Regesa" būtų leista vasarą Nemuno kanale įsirengti kanupolo aikštelę. Pasak Kūno kultūros ir sporto skyriaus vedėjo Albino Grabnicko, klubo sportininkai aktyviai dalyvauja slalomo ir kanupolo varžybose Lietuvoje ir užsienyje. Klube sportuoja apie 150 Kauno sportininkų.

Rugsėjo 14 d., pirmadienį, 18 val.  Kauno menininkų namai bei  kultūros ir meno savaitraštis „Nemunas“ kviečia į pirmąjį pasimatymą po vasaros (prieš sezono atidarymą) „Jau ruduo ant Kauko laiptų“. Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56) laukiame menininkų, jiems prijaučiančių, juos suprantančių, turinčių idėjų arba minčių. Kalbėsimės, klausysimės muzikos ir  poezijos inkliuzų.

AB „Lietuvos energija“ užbaigė dar vieną investicinį projektą. Bendrovės teigimu, per 1,5 mln. litų kainavusi investicija į Molėtų transformatorių pastotės (TP) įrenginius patenkino išaugusį pastotės galingumo poreikį ir sustiprino energijos tiekimo patikimumą. Ši pastotė teikia elektros energiją Molėtų miestui ir rajonui.

Po modernizacijos veiklą pradėjo „Lietuvos energijos“ Vilniaus transformatorių pastotė. Investavus 86 mln. litų, buvo pakeista visa nusidėvėjusi 45 metus veikusios pastotės įranga, o jos galia padidinta iki 350 megavoltamperų (MVA). Moderniausia Lietuvoje tapusi pastotė yra įsikūrusi Trakų Vokėje, ji yra pagrindinis elektros tiekimo sostinei mazgas, teigiama „Lietuvos energijos“ pranešime.

Alzheimerio liga tam tikrą dalį žmonių pasiglemžia jau po 60-65 gyvenimo metų. Dr. Gintaro Valinčiaus vadovaujami septynių Lietuvos mokslo institucijų tyrėjai tikisi suprasti neurodegeneracinių ligų molekulinį mechanizmą, detektuoti ir įsiterpti į nepageidautinus biocheminius procesus. Sprendžiant sudėtingus šiuolaikinius mokslo uždavinius negalima sėkmingai veikti nesubūrus daugiadisciplinės mokslininkų grupės.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre (Daržų 10 / Bažnyčių 4) balandžio 9 d. 18 val. Erikos Drungytės naujausios knygos „Rūkas ir vėjas“ sutiktuvės. Literatūros vakare #15 dalyvaus ir literatūrologas Marijus Šidlauskas. Rašytoja, vertėja E. Drungytė šiuo metu gyvenanti ir dirbanti Kaune, 1997 m. pelnė apdovanojimą už geriausią debiutą „Poezijos pavasaryje“; 2003 m. „Poezijos pavasario“ naktinių skaitymų laimėtoja; 2004 m. įteiktas Savaitraščio „Nemunas“ „Darbščiosios pelės“ prizas.

Kovo 11-ąją dieną 19 val. (Lietuvos laiku) aplink pasaulį plaukianti jachta „Ambersail“ LTU 1000 pradėjo septintąjį „Tūkstantmečio odisėjos“ etapą San Paulas (Brazilija) – Majamis (JAV). Planuojama, kad Majamį „Ambersail“ įgula turėtų pasiekti balandžio 8 dieną, iš viso  nuplaukusi apie 5 000 jūrmylių. Startuojant iš San Paulo garbės plaukimui jachta „Ambersail“ (apie 30 jūrmylių) buvo pakviestas Lietuvos Garbės konsulas Brazilijoje Francisco Ricardo Blagevitch.

„Lietuvos energija“ valdybos sprendimu, 2009 m. investicijoms skirta 120 mln. litų. Didžiausia investicinių lėšų dalis numatyta perdavimo tinklo transformatorių pastočių statybai, rekonstrukcijoms, elektros perdavimo linijų atnaujinimui ir strateginiams elektros jungčių projektams bei Kauno hidroelektrinės ir Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės modernizavimui ir plėtrai.

Aplink pasaulį plaukianti ir pasaulio lietuvių bendruomenes lankanti „Tūkstantmečio odisėja“ pasiekė Argentinos krantus, Berisą. Šis miestas vadinamas Argentinos imigrantų sostine, todėl nenuostabu, kad čia savo gyvenimus kūrė daug lietuvių. Dauguma jų čia buvo darbininkai mėsos fabrikuose, skerdyklose, dirbo prie šaldiklių. Pasakoja, kad jie pasižymėjo kaip labai darbštūs ir nuoširdūs žmonės, nebijantys šaldiklių šalčio, todėl darbdaviai juos vertino.

Šokio jungtys: Australija-Čekija-Suomija-Lietuva... Kauno šokio teatras „Aura“ sveikina šiuolaikinio šokio gerbėjus su artėjančiu pavasariu ir maloniai kviečia į savo pasirodymus Kauno valstybinio dramos teatro Parketinėje salėje, kur šį penktadienį ir sekmadienį bus pristatyti net trys premjeriniai šokio spektakliai, apjungiantys „Auros“ ir užsienio choreografų kūrybinę patirtį. „Drugelio efektas“ Vasario 27 d., penktadienį, 19 val.

Europos Komisija Lietuvos ir Lenkijos pasienio su Kaliningrado sritimi kaimynystės ir partnerystės programoms 2007-2013 metų finansiniam laikotarpiui yra skyrusi 135 mln. eurų (465,75 mln. litų). Tačiau nuogąstaujama, kad pasinaudoti pavyks tik labai maža šių lėšų dalimi, nes vėluoja atsiskaitymai už jau įgyvendintus projektus.

Vasario 27 d. 19 val. Kauno valstybinio dramos teatras, Parketinė salė (Laisvės al. 71). PREMJERA „Drugelio efektas“ (chor. Karen Kerkhoven, Australija) Kovo 1 d. 17 val. Kauno valstybinio dramos teatras, Parketinė salė (Laisvės al. 71). PREMJERA „Atgal“ (chor. Raimonda Gudavičiūtė) PREMJERA „Interjerai“ (chor. Karelas Vanekas, Čekija/Vokietija) Bilietai: 25 Lt, studentams, moksleiviams, senjorams – 20 Lt. Bilietai parduodami Kauno dramos teatro kasoje. Daugiau informacijos www.

Agnė Žagrakalytė. Visa tiesa apie Alisą Meler: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2008. Prieš penkerius metus, 2003-aisiais, jauna poetė A. Žagrakalytė išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį „Išteku“, kuriame gausiais folkloriniais deminutyvais aprašė jaunamartės godas ir džiaugsmus.

Dovilė Zelčiūtė. Mirties kilpa lietuvių fotografijoje. K.: Nemunas, 2007. Poetės Dovilės Zelčiūtės eseistinė knyga apie trylikos lietuvių fotomenininkų (A. Sutkaus, R. Rakausko, A. Macijausko ir kitų) kūrybą yra kol kas vienintelė mano knygų krūvoje, kurią perskaitęs pasigailėjau, kad apskritai ją nusipirkau. Maža to, pasijutau beveik apgautas. Žinau, kad antrą kartą šios knygos neskaitysiu – net dabar, prieš rašydamas recenziją, prisiverčiau tik perversti kelis skyrius.

Rašytojų sąjungos atstovų manymu, Permainų koalicijos parengtas krizės įveikimo planas yra tiesiogiai skirtas rašytojus išnaikinti. Tai rašoma antradienį Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) išplatintame pareiškime. Jame teigiama, kad krizės įveikimo plane numatytos priemonės - patentų naikinimas, autorinių honorarų apmokestinimas 5 proc.

Penki mokslo ir verslo slėniai Lietuvoje - esminis kadenciją baigiančios Vyriausybės darbas. Tai penktadienį mokslų ir verslo slėnių pristatyme tvirtino laikinasis premjeras Gediminas Kirkilas. „Šis mokslo konsolidavimo projektas yra pagrindinis Vyriausybės darbas. Džiugu, kad laiku startuojame, nes kai pasaulinė finansų krizė, akivaizdu, kad ekonomika į kitą stadiją įžengė“ , - sakė G. Kirkilas.

Praėjusią savaitę Žemės ūkio ministerija kaimo turizmo sodyboje „Karpynė“ (Gabšių k., Raseinių r.) organizavo konferenciją „LEADER bandomųjų strategijų įgyvendinimas“. Renginio tikslas – šalyje veikiančių vietos veiklos grupių, valstybinių institucijų, socialinių partnerių, akredituotų konsultantų atstovus supažindinti su vietos veiklos grupių 2004-2006 m. įgyvendintais LEADER+ priemonės projektais, pasidalinti teigiama jų įgyvendinimo patirtimi.

Naujausias Kauno šokio teatro „Aura“ spektaklis „Atgal“, sėkmingai debiutavęs spalio pradžioje Kaune per 18-ąjį tarptautinį modernaus šokio festivalį, iškeliauja už miesto ribų. Spalio 22 d. jis bus rodomas Plungės kultūros centre, o spalio 29 d. – Birštono kultūros centre. Šiuolaikinio šokio spektaklį „Atgal“ sukūrė buvusi „Auros“ auklėtinė Raimonda Gudavičiūtė, šiuo metu tęsianti šokėjos karjerą Suomijoje. Čia įgytą naują modernaus šokio patirtį choreografė ir panaudojo savo spektaklyje.

Skambiai - vienu sėkmingiausių Gedimino Kirkilo Vyriausybės projektu - įvardijamas mokslo ir verslo slėnių kūrimas, atrodo, tėra tik dar vienas išpūstas burbulas, iš kurio daugiausiai naudos gaus statybininkai ir valdininkai, o mokslui nuo 2 milijardų litų atiteks trupiniai, rašo „Lietuvos žinios“. Lietuvai, kurios aukštojo mokslo įstaigos nepatenka net į geriausių pasaulio universitetų 500-tuką, nušvito galimybė pasivyti sparčiai tobulėjančias kaimynes.

Dar pavasarį čekų kompanija pageidavo įsigyti senus AB „Smiltynės perkėla“ keltus „Žalgiris“ ir „Nemunas“, tačiau jie dar išdirbo visą sezoną ir dirba toliau. Keltus „Nemunas“ ir „Žalgiris“, kuriems jau daugiau nei 20 metų, antrojoje perkėloje turėtų pakeisti naujas šiuo metu Bulgarijos Burgo uoste baigiamas statyti greitaeigiskeltas. Jis kainuos apie 16 mln.

Modernizavus geležinkelius Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste viliamasi uostamiestyje sumažinti taršą. Ketvirtadienį perkirpta juostelė ir oficialiai pristatyti nauji geležinkelio plėtros įrengimai. Pirmajame, užuosčio vystymo etape įrengti nauji objektai geležinkelių kelio „Nemunas“ kelyne, ištiesintas 201 kelias, rekonstruotas „Perkėlos“ kelynas. Šie darbai atsiėjo apie 17 mln. litų. Didžiąją dalį – apie 13 mln. litų sudaro iš Europos Sąjungos gautos lėšos.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje patvirtino Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą mokslo ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių, pertvarkos planą, nors jo įgyvendinimas ir neturi finansinio pagrindo. Valstybės mokslo tyrimo įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų plėtra, tinklo pertvarkos plano esmė - mokslo pajėgas koncentruoti įkuriant keletą didesnių valstybės mokslo centrų.

Premjero vadovaujama Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisija pritarė Nacionalinių mokslo programų sąrašui, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Šis sąrašas bus teikiamas tvirtinti Vyriausybei. Jame numatytoms programoms bus skiriamas valstybės finansavimas. Komisija taip pat pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtam mokslo ir verslo centrų, vadinamųjų slėnių, pertvarkos planui.

Vasara - kelionių, pramogų ir gero poilsio lūkesčių metas. Tingieji miestiečiai sugula  Palangos ar Neringos paplūdimiuose, pinigingieji važiuoja į savo pilaites egzotiškose šalyse, keli procentai šmirinėja Europos sostinėse, ištvermingiausieji renkasi ekstremalaus turizmo teikiamus malonumus.

Opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigia, kad Vyriausybės sprendimas perduoti sanatoriją „Nemunas“ Druskininkams priimtas „šiurkščiai pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą bei Vyriausybės reglamentą“. Pasak frakcijos pranešimo spaudai, Vyriausybės dokumentuose užfiksuota, kad Dzūkijoje esantis valstybės turtas Druskininkų nuosavybėn buvo atiduotas nemokamai, nors iki šiol nėra pripažintas „nereikalingu arba netinkamu naudoti“, kaip ...

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejaus sodelyje, penktadienį 44-ojo „Poezijos pavasario“ laureato vainiku pasipuoš poetas Viktoras Rudžianskas. 50-ies metų poetui premija skirta už pernai išleistą eilėraščių knygą „Nuo do iki do“, pranešė Lietuvos rašytojų sąjunga.

Praėjusią savaitę vykusiame Vietos veiklos grupių forume susirinkę aktyviausi kaimo žmonės aptarė svarbiausias nūdienos kaimo plėtros problemas, vietos veiklos grupių strategijų įgyvendinimo aktualijas. Kaip teigė šiame forume dalyvavusi Žemės ūkio ministrė prof.

Buvęs profsąjungos turtas Druskininkuose pagaliau atsidūrė kurorto savivaldybės rankose. Po daugkartinių kreipimųsi į prezidentą, Seimą ir Vyriausybę Druskininkų savivaldybei pagaliau perduoti sanatorijos „Nemunas“ pastatai ir Karolio Dineikos sveikatingumo parke esantys statiniai, anksčiau priklausę profsąjungoms, rašo „Lietuvos žinios“. Po tokio Vyriausybės nutarimo druskininkiečiai puoselėja viltį naujam gyvenimui prikelti buvusią garsią sanatoriją.

Kaip mes atpažįstame save ir praeitį? Dažniausiai per madas, rūbus, detales, pokalbius, jaukius ir slogius prisiminimus. Dar dažniau – per veidus, ženklus, garsus, muziką, filmus. Viena aišku – esama muzikantų, aktorių, dainininkų, kurie mums simbolizuoja mūsų pačių vaikystę, jaunystę ir brandą. Kitaip tariant, mes save rekonstruojame per kitus. Vieni menininkai kone tobulai leidžiasi formuojami savojo laikotarpio, o kiti patys aktyviai jį formuoja.

Šiemet spalį Bulgarijoje turėtų būti baigtas statyti dar vienas naujas AB „Smiltynės perkėla“ keltas, tad senieji jos laivai „Žalgiris“ ir „Nemunas“ parduodami. Tačiau jie dirbs dar visą šį sezoną ir į Daniją bus išplukdyti tik rudenį, praneša „Vakarų ekspresas“. AB „Smiltynės perkėla“ direktoriaus Algirdo Žukausko teigimu, žiemą naujojoje perkėloje dirbs tik naujieji keltai „Neringa“ ir „Baltija“, o kitų metų pavasarį prie jų prisijungs ir dar vienas naujas keltas.

Šeštadienį Vilniuje įvyko ataskaitinis rinkiminis Lietuvos žurnalistų draugijos (Draugijos) suvažiavimas, išrinkęs naują organizacijos vadovybę ir nubrėžęs naujas jos veiklos gaires. Naująja profesinės sąjungos pirmininke išrinkta Marytė Kontrimaitė portalui „Balsas.lt“ sakė, jog organizacija rūpinsis, kad visuomenę pasiektų objektyvi informacija. „Lietuvos spaudoje ypač daug užsakomųjų publikacijų.

Bendruomenių veikla Lietuvoje prasidėjo prieš keletą metų, kai imta kalbėti apie nevyriausybinių organizacijų svarbą visuomenei, apie finansinę paramą jų veiklai. Tuo metu aktyviai kūrėsi bendruomenių centrai, o vėliau ir vietos veiklos grupės. Žmonės tikėjo, kad susibūrę į organizacijas sulauks paramos ir savo veikla prisidės prie gyvenimo kokybės gerinimo, savo aplinkos kūrimo.

LTV laida „Gero ūpo!“ jau kraunasi lagaminus į pajūrį. Kitą savaitgalį, per Jonines, Nidoje vyks tradicinis, jau trečiasis, „Gero ūpo!“ finalas.Dėl geriausios Lietuvos kapelos vardo varžysis trys į finalą iškopusios komandos. Daugiausia šansų šiemet turi alytiškiai. Šiandien aišku, kad iš trijų finalininkų net dvi kapelos – iš Alytaus arba Alytaus rajono. Tai „Tarškutis“ ir „Pivašiūnai“. Trečioji finalo dalyvė paaiškės šį penktadienį. Čia ir vėl vilčių turi Alytus.

Paskutiniu metu Lietuvos verslo įmonių investicijos į kaimynines šalis – Baltarusiją bei Rusijos Kaliningrado sritį – nuolat didėja. Tačiau nuogąstaujama, kad plėtojamą bendradarbiavimą gali apsunkinti griežtėjanti valstybinės sienos su ne Europos Sąjungos (ES) šalimis kirtimo tvarka, rašoma „Lietuvos žiniose“. Lietuvos generalinio konsulo Kaliningrade Viktoro Baublio teigimu, Lietuva yra didžiausia užsienio investuotoja šiame krašte – investicijos siekia 70 mln. eurų.

Kai su „Akiračių“ redaktoriumi susibėgom prie kavos puodelio aptarti straipsnio šia tema, vardindami faktus apie įvairių sričių sąsajas su KGB prisiminėme vieną pirmųjų „valiutinių“ parduotuvių „Vilbarą“, kurią gaubė garsiųjų KGB agentų – brolių Slavinų giminės šešėlis. Tuomet ji buvo įsikūrusi Pilies ir Barboros Radvilaitės gatvių sandūroje stovinčiame pastate Vilniaus centre.