nekilnojamasis turtas

Verslininko Arvydo Avulio valdomą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Hanner“ keičia informuotiems investuotojams skirta atviro tipo investicinė įmonė „Prime Location Property Fund“. 1995-aisiais įsteigta „Hanner“ buvo prijungta prie „Prime Location Property Fund“ ir kovo pradžioje išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Gyventojų naudojimąsi investavimo galimybėmis ribojo skirtingai augantis uždarbis, menkas finansų planavimas ir augančių kainų pojūtis, rodo 2016 metų Lietuvos investicijų indeksas. Per praeitus metus nemažai buvo kalbėta apie tai, kad norėdami savo pinigus saugiai investuoti, lietuviai rinkdavosi pirkti nekilnojamąjį turtą. Tačiau didžiausia uždirbama grąža – anaiptol ne šiame sektoriuje.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Nepaisant spartėjančio atlyginimų augimo didžiuosiuose Lietuvos miestuose, antroje šių metų pusėje gyventojų galimybės įpirkti butus juose sumažėjo. Būsto kainų augimas turėjo įtakos ir butų nuomos pajamingumui – jis taip pat mažėjo. „Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad būsto įsigijimas dėl žemų būsto paskolų palūkanų išliks patrauklus, tačiau ryškėja ir augimą galintys slopinti veiksniai. „Būsto rinkos aktyvumas, atmetus sezoninius svyravimus, šių metų pradžioje nenuslūgo.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Nekilnojamasis turtas (NT) – lietuvių pamėgsta sritis investicijoms. Rinkoje pastebima, kad žmonės ne tik sau perka naujus būstus, bet ir nuomai. Tiesa, pasaulinės tendencijos rodo, kad įtampa auga, o Lietuvai – ne vien optimistinės prognozės. Lietuvos NT rinka gali būti palyginama su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), teigia „Nordea“ vyriausiais ekonomistas Žygimantas Mauricas. Būtent šioje rinkoje – pirmieji nerimo signalai.

„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą. Pernai metais bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais.

Per paskutinius dešimt metų nekilnojamojo turto rinka patyrė ir nuosmukių, ir pakilimų. Paskutiniaisiais metais būsto kainos itin augo. Tačiau ar visur?  Portalo Aruodas.lt skelbimuose siūlytos parduodamų būtų kainos atskleidžia, kad didmiesčiuose matoma panašių svyravimų, tik jų laikas skirtinguose miestuose gali skirtis iki kelių mėnesių, Vilniuje ir Kaune kainos buvo didžiausios 2007 m. pabaigoje-2008 m. pradžioje, Klaipėdoje – 2007 m. trečiąjį ketvirtį ir 2008 m. antrąjį ketvirtį.

Po itin aktyvių 2016-ųjų, naujuosius metus NT rinkos dalyviai pasitiko ne mažiau ryžtingomis nuotaikomis. Nors metų pradžia žymėjo šiam laikotarpiui būdingą NT rinkos atokvėpį, pirmojo metų mėnesio rezultatai prognozuoja tolesnį rinkos augimą – sausį sandoriais perleista 10,2 proc. daugiau NT daiktų nei tuo pačiu metu pernai. Negalutiniais Registrų centro duomenimis, pirmąjį šių metų mėnesį pardavimo sandoriais perleisti 8079 pastatai, patalpos ir žemės sklypai. Tai yra 23,1 proc.

Naujausios technologijos keliasi ir į Lietuvos nekilnojamojo turto rinką. Nuo šiol būstą bus galima rinktis ne tik iš brėžinių, bet ir virtualiai po jį pasivaikščioti, iš anksto nuspręsti kaip būtų galima įsirengti. Pranešime spaudai rašoma, kad nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Eika“ viena pirmųjų įmonių Lietuvoje virtualios realybės (VR) technologiją pritaiko kasdieniame gyvenime ir taip siūlo išsirinkti būsimus namus.

Vilniuje auga vieno kambario butų pasiūla ir paklausa. Per pastaruosius penkerius metus sostinėje parduodamų vieno kambario butų padaugėjo beveik du kartus. Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, ypač daugėja naujos statybos vieno kambario butų, kurių plotas yra mažesnis nei 35 kv.

Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d.  Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas. Tai pasikeis.

Diskutuojant apie nekilnojamojo turto perspektyvas Lietuvoje ne ką mažiau svarbus faktorius nei palūkanos, kainos ar geopolitinė situacija yra skaudžioji šalies problema – emigracija. Ar dar bus kam būstą pirkti Lietuvoje po 10 metų ir kokie vaistai sustabdytų gyventojų skaičiaus mažėjimą? Kasmet emigruoja vis daugiau žmonių, o ir šeimyninio gyvenimo ypatybės skiriasi – šeima kuriama vėliau, jaunimas migruoja, neprisiriša prie vieno būsto.

Per praėjusius metus Lietuvoje būstui įsigyti išleista virš 1,5 mlrd. eurų. Piniginių būstui atverti neatbaidė ir augančios kainos – sostinėje fiksuoti rekordiniai butų pardavimų rodikliai, o dalis pirkėjų rinkosi investuoti į antrąjį būstą. Dėl išaugusių kainų daliai vartotojų pailgėjo taupymo laikotarpis sukaupti pradinį įnašą. 2016 m. Lietuvoje įsigyto būsto apyvarta sudarė 1,56 mlrd. Eur. Tai 22,4 proc. lenkia 2015-ųjų skaičius, kai namų ir būtų pirkėjai išleido 1,27 mlrd. Eur.

Komercinio nekilnojamojo turto rinkoje šiemet daugiausia iššūkių teks biurų segmentui - prognozuojama, kad didės laisvo, neišnuomoto ploto, mažės nuomos kainos. Prekybos patalpų sektoriuje dėl neaugančios konkurencijos prognozuojamas nuomos kainų didėjimas, tuo metu sandėlių plėtrą viliamasi išjudinti investuotojų susidomėjimu. Biurų rinka Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šiemet Vilniuje turėtų būti baigta 15-a (82,6 tūkst. kv.

Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.

Vilnius šiandien, priešingai nei likusi šalies dalis, išgyvena ne tik ekonominį, bet ir demografinį pakilimą. Nekilnojamojo turto (NT) objektų pasiūla jau viršijo 2008 m. pasiūlą, tačiau paklausa kol kas išlieka didelė, todėl dabartinė rinka natūraliai patenkina gyventojų poreikius. Vis dėlto juntamas rinkos augimo tempo ir NT atsiperkamumo mažėjimas, tad investicijoms į NT Vilniaus mieste artėja ne tokios pelningos dienos.

Europos Centrinio Banko (ECB) įgyvendinama turto pirkimo programa, dar vadinama kiekybiniu skatinimu, vieną dieną turės būti užbaigta ir tos dienos negalima pernelyg ilgai atidėlioti, interviu olandų dienraščiui NRC pareiškė ECB valdančiosios tarybos narys Klaasas Knotas. „Ar tai nutiks 2018 metais? Neturiu krištolinio rutulio“, – pridūrė jis.

Atėjusi nauja valdžia beveik kiekvieną dieną stebina pasiūlymais keisti nusistovėjusią situaciją. Ne išimtis ir finansų sfera. Naujasis finansų ministras Vilius Šapoka TV3 studijoje atskleidė ne tik tai, kad bus peržiūri įvairūs finansuojami projektai ir mokestinės lengvatos, bet ateis laikas ir naujiems mokesčiams, kurie palies daugelį lietuvių. Artūras Anužis: Yra mokesčių, apie kuriuos nuolat diskutuojama, bet iki šiol nebuvo apsispręsta iki galo.

Būsto kainoms vis augant, keičiasi lietuvių pirkimo įpročiai. Anksčiau rinkęsi pigesnius, vidutinės klasės butus, lietuviai dabar dairosi brangesnio nekilnojamojo turto. Dažnai jį nuomoja. Tačiau ekspertai skaičiuoja, kad jau kitais metais į nuomą žvelgti kaip į investiciją gali neapsimokėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju ketvirčiu, būsto kainos padidėjo 3,4 proc.. Daugiausia pabrango naujos statybos būstai – 6,4 proc.

Lietuvoje auga ne tik butų pasiūla, bet ir kainos. Tai įrodo naujausi statistiniai duomenys. Tokio augimo dar nėra buvę nuo 2008 metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų lapkričio mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 5,2 proc.

Vis dažniau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai ieško galimybių apeiti skelbimų portalus ir objektą parduoti savais kanalais. Tą lemia ne tik didžiulis skelbimo apmokestinimas. Įsivyrauja nuomonė, kad skelbimų portaluose atsidūrę butai įgauna nekokybiško objekto įvaizdį. Brokeriai tvirtina, kad būtent bendradarbiaudami vieni su kitais gali daug greičiau parduoti butą. Tai leidžia ir išvengti skelbimų portalų, kurių nėra tiek daug.

Valstybinės institucijos ir įstaigos valdo daug nekilnojamojo turto, kurio dalis yra nenaudojama, dar dalis – nekokybiška, teigia Finansų ministerijos Turto valdymo direktorė Aušra Vičkačkienė. Pasak jos, planuojama, kad ilgainiui dalį šio nekilnojamojo turto administravimo perims Turto bankas, o kai kuriuos objektus bus galima parduoti ar išnuomoti rinkoje, „Kitąmet planuojame pateikti ataskaitą apie inventorizuotą nekilnojamąjį turtą Vyriausybei, prieš pradedant rengti 2018 metų biudžetą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka ne kartą įvardyta šiuo metu saugiausia investicija. Tad atsiranda vis daugiau pasiūlymų, kaip būtų galima plėtoti būstų įsigijimą. Viena idėjų, pasekti Prancūzijos „Viager“ modeliu, kuomet už butą mokama dalimis, o naujajam savininkui jis atitektų tik po pardavusiojo mirties. Idėja gali nuskambėti makabriškai, mat perkančiajam reikia sulaukti buto savininko mirties.

Vienas po kito kylantys gyvenamųjų namų kvartalai įvairiose miesto vietose apie naujus namus verčia pamąstyti ir tuos, kurie iki šiol vertino nuomojamo būsto pranašumus. Butų pasirinkimo naujos statybos gyvenamųjų namų projektuose netrūksta. Tačiau būstas – vienas didžiausių ir svarbiausių pirkinių gyvenime, todėl jį rinktis reikia itin atsakingai.

Būsto rinkoje vis dar fiksuojamas atsigavimas bei lėtas kainų kilimas. Labiausiai išskiria Vilnius, tačiau kainų augimas pastebimas ir kituose didmiesčiuose.  Kaip kito parduodamų butų pasiūlos kainos ir kiek šiuo metu kainuoja įsigyti būstą apžvelgia nekilnojamojo turto portalas Aruodas.lt  Butų pasiūlos kainų pokyčiai Skelbimuose siūlomų kainų vidurkiai per metus pakito – pasiūlos kainos išaugo visuose trijuose didžiuosiuose šalies miestuose.

Nekilnojamojo turto (NT) rinka išgyvena atsigavimo laikotarpį. Žmonės būstą pasirenka, kaip saugią investiciją, auga pasiūla ir paklausa, auga ir kainos. Pasirodo, kad Baltijos šalyse kainos auga sparčiau nei kitose Europos šalyse. Naujausiais Eurostato duomenimis, per antrąjį ketvirtį kaina labiausiai augo Latvijoje – 6,6 proc. Tačiau neatsiliko ir Estija bei Lietuva – 3,1 proc. Tuo tarpu Italijoje, Vengrijoje, Kipre ir Kroatijoje, kainos krito. Labiausiai stebina Latvijos kainų pokytis.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkoje atokvėpio nematyti. Žmonės vis dar skuba naudotis žemomis palūkanų normomis ir šluote šluoja siūlomus būstus. Tai parodo rekordinis sandorių skaičius Vilniuje. Tikimasi, kad tai netaps tendencija, nes toks augimas iškreiptų rinką ir kainas.

Būsto rinka aktyvėja dienomis, o į nuomos verslą žengia vis daugiau gyventojų. Tad nors kol kas kainų augimas nuosaikus, Lietuvos bankas praneša atidžiai stebintis situaciją – pamačius perkaitimą būtų įjungiami saugikliai. Lietuvos banko teigimu, gyventojai turėtų itin atsakingai vertinti būsto pardavėjų kalbas, kad butai brangs, ir neskubėti jų įsigyti, jei tam nėra būtinybės, nes skolinantis prisiimama didelė ir ilgalaikė skolos našta.

Įsibėgėjant rudeniui nuomos rinka rimsta, atsiranda daugiau ir pigesnių pasiūlymų. Tačiau nekilnojamojo turto (NT) brokeriai pastebi naują tendenciją – didėja pasiūla, kuri koreguos kainas ir nuomininkų įpročius. „Ober–Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada pasakoja, kad paklausa vis dar aktyvi, bet matoma neįprastai didelė pasiūla rugsėjo mėnesį. Iš dalies, tam įtakos turėjo tai, kad nemažai žmonių pirko naujos statybos butus kaip investiciją, siekdami išnuomoti ir iš to užsidirbti.

Nekilnojamo turto rinkos aktyvumas toliau nuosekliai auga visuose trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Vilniuje ir Kaune būsto kainoms pradėjus augti sparčiau nei atlyginimams butų įperkamumas šiuose miestuose sumažėjo. Žemos palūkanos prisideda prie paskolų portfelio ir būsto paklausos augimo. Istorinė patirtis rodo, kad dideli būsto kainų ir kredito ciklų svyravimai yra susiję su žymiais visos ekonomikos svyravimais.

Butų kainos Vilniaus centre yra apie 1,5 karto didesnės nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose bei Kaune ir Klaipėdoje. Išsinuomoti biurą Vilniaus centre kainavo 1,5 karto brangiau nei sostinės gyvenamuosiuose rajonuose ar Kauno ir Klaipėdos centruose ir daugiau nei 2 kartus brangiau nei Kauno ir Klaipėdos gyvenamuosiuose rajonuose.

Modernių biurų plėtra nors ir skirtingais tempais, tačiau vyksta visuose trijuose pagrindiniuose šalies didmiesčiuose: Klaipėdoje po ilgos pertraukos įgyvendinti pirmieji nauji biurų projektai, Kaune kol kas plėtojami nedidelės apimties projektai, bet jau rengiamasi ir didesnėms statyboms, o Vilniuje tuo metu ruošiamasi didžiųjų verslo centrų statybų pabaigai bei naujų projektų startui, skelbiama „Ober-Haus“ biurų rinkos apžvalgoje.

Augant atlyginimams ir nekilnojamojo turto (NT) susidomėjimui, iš lėto auga ir butų kainos. Bent jau taip teigiama statistikoje. Tačiau investicinių NT projektų plėtros įmonės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis įsitikinęs, kad statistika iškreipta, o didžiulė butų pasiūla padės išlaikyti esamą kainą. Įvairių NT įmonių, bankų statistikoje skelbiama, kad per metus NT kainos Lietuvoje auga apie 4–5 proc. Tačiau „Hanner“ vadovas teigia, kad kainų kelti neleidžia konkurencija.

Vis daugiau žmonių siekia investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT). Esant dideliam susidomėjimui bei stabiliai ekonominei aplinkai, kyla ir butų kainos. NT ekspertas pastebi, kad šios auga net sparčiau nei bet kokios kitos vartojimo prekių ir paslaugų kainos.  „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4 proc.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų ima būsto paskolas. Tuo džiaugiasi ne tik bankai, skaičiuodami uždarbius, bet ir nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Susidariusios palankios sąlygos imti paskolas leidžia sparčiau parduoti naujos statybos būstus ir imtis tolimesnių projektų. Tiesa, dėl esančios paklausos, neišvengiama ir kainų augimo. Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą.

Krizių per šiandieninės Lietuvos istoriją jau turėjome ne vieną. Pradedant nuo to, kad visa atkurtos nepriklausomos valstybės pradžia buvo nuolatinė besitęsianti krizė, vėliau murkdėmės bankų, Azijos, Rusijos, na ir pastarojoje pasaulinėje krizėje. Todėl drąsiai galime sakyti, kad dauguma mūsų tam tikrą krizės jausmą jau esame įgiję. Jis, žinoma, nėra toks tikslus, koks būna jausmas po kaitros prieš artėjančią audrą, bet krizės simptomai mums jau pasidarė gana standartiniai.

Lietuvos kapitalo nekilnojamojo turto nuomos ir valdymo įmonių grupė „Ogmios“ centras į valdomą nekilnojamąjį turtą šiemet planuoja investuoti apie 9 mln. eurų. Bendrovė pernai į nekilnojamojo turto renovaciją investavo 3,886 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje veiklos ataskaitoje.

2016 metų antrąjį ketvirtį būsto rinkos aktyvumas išlaikė aukštas apsukas ir atrodo, nežada sustoti. Butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis didesnis ne tik palyginus su pirmuoju šių metų ketvirčiu, bet ir aukštesnis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 19 proc. daugiau butų ir beveik 7 proc. daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu.

Airijos ekonomika jau kurį laiką stiebėsi aukštyn, tačiau naujausi statistiniai duomenys parodė didesnį nei tikėtasi BVP augimą. Prognozuojama, kad ši šalis pritrauks ne tik bėgančius verslus iš Didžiosios Britanijos, bet ir naujus emigrantų srautus. Tuo tarpu Lietuvai pasekti Airijos pavyzdžiu – tikrai įmanoma, teigia ekonomistai. „Airijos stebuklas tęsiasi? Šalies statistikos departamentas pranešė, kad 2015 m. Airijos BVP ūgtelėjo ne 7,8 proc. kaip skelbta anksčiau, o 26,3 proc.

Baltijos šalių sostinėse birželio mėnesį, palyginti su geguže, butų kainos sparčiausiai augo Rygoje, o per metus didžiausias kainų augimas fiksuotas Vilniuje, teigia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Rygoje vidutinė butų kaina per mėnesį padidėjo 1,9 proc. iki 1102 eurų už kvadratinį metrą, Vilniuje - 0,8 proc. iki 1376 eurų už kvadratinį metrą. Per metus butų kainos Rygoje padidėjo 5 proc., Vilniuje - 6 procentais.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumo dienai šalies neapibrėžtumas nemažėja, o paskutinės apklausos rodo, kad rezultatas gali būti visiškai apylygis. Svaras sterlingas ritasi žemyn, paskui ir akcijų kursas biržose. Didžiosios Britanijos išėjimas iš Europos Sąjungos (ES) sudrebintų ne tik pačią ES kaip instituciją, bet ir Lietuvą. „The Observer“ ir „The Sunday Times“ apklausos rodo, kad šiuo metu rodo 51 proc. pasisako už išėjimą iš ES, 49 proc. nori likti. Keli procentai nuolat svyruoja.

Technologijos elektroniniu būdu jau leidžia valdyti pinigų perlaidas, sudarinėti sutartis, netgi dalyvauti virtualiuose turuose, tačiau visa tai beveik arba visiškai neišnaudojama nuomojantis būstą. Numa.lt komanda pasiryžo pakeisti šią tendenciją, rinkai pasiūlydama skaitmeninę butų nuomos platformą, kurioje butus galima nuomotis aukciono būdu.

Nuo 30 iki daugiau nei 200 tūkst. eurų – tiek reikėtų investuoti, norint turėti būstą Lietuvos pajūryje. Šiuo metu brangiausiai butai parduodami Nidoje. Keliais tūkstančiais eurų, o kartais net perpus pigesnį būstą galima įsigyti Palangoje ir Šventojoje. Šiuo metu už standartinį 60 kv. m dviejų kambarių butą Nidoje prašoma 147 tūkst. eurų. Pačiame centre esantis būstas renovuotas, šalia yra parduotuvė, paštas, pramogų vietos, mokykla ir ligoninė.

Atsigaunanti ir aktyvėjanti nekilnojamojo turto (NT) rinka toliau stebina. „Ober-Haus“ tirdami butų kainas fiksuoja, kainų augimas sparčiausias nuo 2014-ųjų metų. „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 0,9 proc.. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,2 proc.

Nekilnojamojo turto vystytojams jau išsidalinus dideles plėtrai tinkamas teritorijas Vilniaus centre, artimiausius kelerius metus sostinės rinka sulauks nemažos projektų pasiūlos, sako turto rinkos ekspertai, komentuodami trečiadienį paskelbtą kelių tiesimo grupės „Panevėžio keliai“ ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „MG valda“ sandorį dėl buvusios „Skaiteks" gamyklos teritorijos.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamojo turto (NT) ekspertai pastebi, kad emigrantų siunčiami pinigai nugula Lietuvos NT rinkoje. Nors tikimasi, kad toks rinkos suaktyvėjimas reiškia lietuvių norą grįžti ir ateityje gyventi Lietuvoje, realybė yra kitokia. Pasak Lietuvos banko valdybos nario Tomo Garbaravičiaus, tendencija, kad kuo daugiau emigrantų pervedimų, tuo daugiau sandorių NT rinkoje, pastebima nuo 2009 metų. Toks sprendimas aiškinamas investicijų poreikiu.

Šylant orams jau pradedamos planuoti atostogos prie jūros. Pasak NT ekspertų, vis dažniau žmonės susidomi antrų namų įsigijimu ne tik dėl galimybės patogiai laiką praleisti prie jūros, bet ir galimybėmis vėliau būstą išnuomoti.

106 tūkstančiai eurų – tokia suma, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) duomenimis, pateko į Eligijaus Masiulio rankas už partijos veikimą koncerno „MG Baltic“ naudai. Kokių „paslaugų“ koncerno atstovams prireikė iš politiko? Koncerno veiklos spektras – labai platus, tačiau akys krypsta į dvi sritis – nekilnojamo turto ir statybų bei alkoholinių gėrimų prekybos.