nature neuroscience

Tai, į ką šiuo metu žiūrite savo kompiuterio ekrane, matote su 15 sekundžių vėlinimu, kaip ir viską šiame pasaulyje, tvirtina žmogaus vizualinio suvokimo mechanizmą tyrę JAV neurologai. Jų tyrimo rezultatus paskelbė leidinys „Nature Neuroscience“. Mūsų akis nenutrūkstamai atakuoja pati įvairiausia vizualinė informacija: milijonai spalvų, formų ir visą laiką besikeičiančių pavidalų. Tačiau mes suvokiame toli gražu ne visa tai, ką matome, teigia mokslininkai.

JAV mokslininkams pavyko „atpratinti“ žmogaus smegenis nuo marihuanos poreikio. Šio tyrimo rezultatai paskelbti mokslo žurnale „Nature Neuroscience“. Pasak tyrėjų grupės atstovų, tai pavyko pasiekti „atjungus“ fermentą, kuris atsakingas už kinureninės rūšties suskaidymą. Ši rūgštis trukdo slopinti kanabinoidinius procesus smegenų neuronų receptoriuose.

Oksitocinui niekad netrūko žiniasklaidos dėmesio. Painų vaidmenį psichologiniuose procesuose turinčios medžiagos pavadinimų būta įvairių: meilės hormonas, draugystės, moralės, pasitikėjimo molekulė. Rezultatai, paskelbti žurnale „Nature Neuroscience“, praplės mūsų supratimą apie šį svarbų junginį.

Turbūt ne kartą teko girdėti posakį „Kas per daug, tas nesveika“. Panašu, kad jis turi rimtą biologinį pagrindą. Mažai kas galėjo numanyti, jog ir galvoti iš tikrųjų kenksminga: mokslininkai iš Gladstono instituto (JAV) teigia, kad intensyviai mąstant aktyviuose neuronuose pažeidžiama DNR – ir kuo aktyvesnės nervinės ląstelės, t.y. kuo intensyviau individas galvoja, tuo smarkiau jos pažeidžiamos.

Mokymosi procesas – nelengvas dalykas. Ypač kai tenka išmokti keletą naujų dalykų per itin trumpą laiką. Rodosi, kad smegenyse visai naujai informacijai sutalpinti tiesiog stinga vietos ir ką tik, rodos, puikiai išmokta informacija išstumiama. Iš tikrųjų, mokslininkai ištyrė, kad išmokti du naujus dalykus, ypač vieną po kito, yra sudėt inga.

Vaikystėje patirta trauma ar stiprus stresas gali įtakoti genetinius pokyčius, dėl kurių žmogui kyla didesnis depresijos ir kitų ligų pavojus, nustatė Vokietijos mokslininkai. Maxo Plancko Psichologijos instituto Miunchene specialistai stebėjo gyvenimo pradžioje pelių patirto streso pasekmes ir aptiko įrodymų, kad stresas keičia jų genetinį mechanizmą, verčiantį gyvūnų organizmą gaminti daugiau streso hormonų. Tyrimo rezultatai paskelbti naujausiame „Nature Neuroscience“ žurnalo numeryje.

Šveicarijos mokslininkai grąžino paralyžiuotiems laboratoriniams gyvūnams gebėjimą judėti. Tai pirmasis atvejis, kai specialistams pavyko atstatyti „beveik“ normalų stuburo smegenų veikimą. Pasak tyrimo autorių, jų panaudotą metodą ilgainiui būtų galima taikyti ir paralyžiuotiems žmonėms.

Mokslininkai teigia atradę, kaip žmogaus kūnas reaguoja į malonų prisilietimą. Tarptautinė mokslininkų komanda identifikavo odos nervų skaidulų grupę, kuri siunčia pasitenkinimo signalus į smegenis. Išaiškėjo, kad žmonėms maloniausia būti glostomiems 4-5 cm odos atstumu per sekundę. To pakanka, kad aktyvuotųsi „malonumo“ centrai.

Mokslininkai teigia, kad veiksmo žaidimai gali padėti pagerinti suaugusiųjų regėjimą ir net pakeisti akinius bei kontaktinius lęšius. Tyrimo metu pastebėta, kad vaizdo žaidimus žaidusių žmonių regėjimas pasitaisė: jie pradėjo skirti spalvų tonus, pastebėti įvairias smulkias detales. Žurnale „Nature Neuroscience“ publikuotos studijos autoriai teigia, kad šios žaidimų treniruotės padėda žmonės su ambliopijos („tingios akies“) sutikimu.