nature geoscience
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „nature geoscience“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „nature geoscience“.
Gresia katastrofiški padariniai: gyvybiškai svarbi Golfo srovė – silpnesnė nei bet kada anksčiau
Šilta vandenyno srovė, kuri palaiko gyvybę Šiaurės Europoje, yra silpnesnė nei bet kuriuo praėjusių tūkstančių metų laikotarpiu, rodo nuosėdos ir ledo šerdys. Šis atradimas padidina tikimybę, kad dabartinė srovė dar labiau susilpnės, o tai turės katastrofiškų padarinių Jungtinei Karalystei ir Airijai, o blogų žinių – daugeliui kitų vietų.
Tūkstančius metų Atlanto meridianinė apvirtimo cirkuliacija (AMOC), geriau žinoma kaip Golfo srovės sistema, kontroliavo Šiaurės Europos klimatą.
Jau netolima Žemės ateitis gali būti panaši į apokalipsę? Viskas gali panirti po vandeniu
Pasak tarptautinės mokslininkų komandos, pasaulinė klimato šiltėjimo temperatūra gali būti dvigubai didesnė nei iki šiol rodė klimato modeliai. Jie taip pat teigia, kad dėl to jūros lygis gali pakilti iki šešių metrų ar net daugiau ir toks scenarijus yra labai tikėtinas net jei bus laikomasi Paryžiaus susitarimo. „Nature Geoscience“ paskelbti tyrimų duomenys buvo pagrįsti remiantis trimis šiltaisiais laikotarpiais, kurie buvo per pastaruosius 3,5 mln.
Arkties tirpsmas reiškia daugiau itin atšiaurių žiemų
Arkčiai šylant, Euraziją gali užklupti itin šaltos žiemos. Tyrimai rodo, kad šiltesnis Šiaurės ašigalis turėtų lemti šaltesnes, ekstremalesnes žiemas Eurazijoje. Dabar Eurazijos klimato modeliais paremtas tyrimas rodo, kad šaltesnės nei įprastai žiemos bus dvigubai tikėtinesnės. Bet yra kabliukas – šis poveikis ilgai nesitęs. Sraujymė yra greitas oro srautas iš vakarų į rytus, paprastai laikantis Arkties orų sistemą aplink ašigalį.
Europos ledinės tektoninės plokštės gali palaikyti gyvybę
Jupiterio palydovą Europą dengia ledinis tektoninių plokščių atitikmuo. Ledinio kiauto dalys slysta viena po kita panašiai, kaip Žemės kontinentai ir vandenynų dugnas – taip galėtų būti teikiamos maistingosios medžiagos po ledu galbūt esančiai gyvybei. Europos vandenynas padengtas 20–30 kilometrų storio ledo sluoksniu. Ledas, atrodo, formuoja sritis, vadinamąsias augimo zonas, bet kadangi pats mėnulis neauga, niekas nežino, kur tas naujas ledas dedasi.
Geologai išanalizavo Marso, kuriame tekėjo upės, atmosferos sąlygas
JAV ir Izraelio geologai išnagrinėjo sąlygas, kurioms esant Marse praeityje galėjo egzistuoti upės, pranešė „Physorg.com“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“. Kad planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, būtina tanki atmosfera, užtikrinanti aukštą temperatūrą ir slėgį, sakoma pranešime.
Mokslininkai: žiemos orus galima prognozuoti jau rugsėjį
Kokia bus žiema, gana tiksliai prognozuoti galima jau rugsėjo mėnesį, mano JAV mokslininkai. Taip teigiama mokslo žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtame jų straipsnyje. Tokią išvadą tyrimo autoriai priėjo analizuodami meteorologinius duomenis apie rudens ir žiemos orus Europoje per paskutiniuosius 30 metų. Paaiškėjo, kad žiemos orai koreliuoja su Arkties jūrinio ledo storiu rugsėjo mėnesiais.
Merkurijus vis mažėja
Pati mažiausia Saulės sistemos planeta Merkurijus tolydžio traukiasi, atskleidė NASA kosminio aparato MESSENGER atlikti šios planetos matavimai. Žurnale „Nature Geoscience“ paskelbto tyrimo, kuris remiasi MESSENGER tyrimų rezultatais, išvadose teigiama, kad Merkurijaus traukimosi greitis yra kur kas didesnis, nei buvo manoma iki šiol.
Mokslininkai po Grenlandijos ledu rado milžinišką vandens rezervuarą
Tarptautinė tyrėjų komanda rado milžinišką vandens rezervuarą po pietrytinės Grenlandijos ledu. Mokslininkai šį požeminį vandenį rado darydami gręžinį pietryčių Grenlandijoje. Gręžinys buvo daromas sniego kaupimosi tyrimų tikslais.
Saulė beveik nedaro įtakos klimatui, teigia mokslininkai
JAV mokslininkai priėjo išvadą, kad Saulės poveikis Žemės klimatui yra labai mažas. Mokslininkų tyrimo rezultatus paskelbė žurnalas „Nature Geoscience“. Tyrimo autoriai analizavo temperatūros pokyčius tolimoje praeityje remdamiesi istoriniais šaltiniais ir metinėmis medžių kamienų rievėmis. Pavyko nustatyti, kad tūkstantį metų beveik iki pat 1800-ųjų svarbiausias klimato kaitos veiksnys šiauriniame Žemės pusrutulyje buvo ugnikalnių išsiveržimai.
Marse vis dar teka sūrus vanduo?
Maras – arčiausiai Žemės esanti planeta. Jau ištisus dešimtmečius mokslininkai diskutuoja, ar Raudonojoje planetoje kadaise buvo gyvybė, tekėjo vanduo ir t. t. JAV mokslininkai teigia surinkę įrodymų, jog planetoje vis dar teka sūrus vanduo. Mokslininkai, išnagrinėję tamsias dėmes Marso paviršiuje, nusprendė, kad jos greičiausiai atsirado nuo tekančio sūraus vandens.
REKLAMA
REKLAMA