national academy

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų augintiniai šunys išmoko nutaisyti graudžią akių išraišką, kuriai dažniausiai nesugebame atsispirti? Paaiškėjo, kad šunims išsivystė antakių raumenys, panašūs į žmonių, leidžiantys demonstruoti minas, sutirpdančias mūsų širdis, sakoma naujoje studijoje, pirmadienį paskelbtoje žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ (PNAS). Ši išvada grindžiama tyrimais, įskaitant kritusių naminių šunų skrodimus ir lyginimus su vilkais, mūsų geriausių keturkoj...

Mūsų dienomis ledynų tirpsmo spartos matavimai yra gana tikslūs, pagrįsti stebėjimais iš palydovų, meteorologinių stočių ir sudėtingais klimato modeliais. Iki praeito amžiaus paskutiniojo ir šio šimtmečio pirmojo dešimtmečių mokslas įgudo gana gerai prognozuoti šiuos procesu, bet ankstesnių dešimtmečių tyrimai buvo mažiau patikimi, nes technologijos buvo mažiau pažengusios. Dabar mokslininkai iš naujo apskaičiavo nuo 1972 metų Grenlandijos prarastą ledo kiekį.

Tirpstantys, jūros lygį keliantys Grenlandijos ledo masyvai 2013 metais nyko keturis kartus sparčiau nei 2003-aisiais, ir tai yra pastebima visoje Arkties vandenyno saloje, ne vien jos ledynuose, antradienį perspėjo mokslininkai. „2003 metais per metus dingo 111 kubinių kilometrų ledo, o po 10 metų šis (metinis) skaičius išaugo beveik keturis kartus – iki 428 kubinių kilometrų“, – sakoma Danijos technikos universiteto (DTU) kosminių tyrimų laboratorijos pranešime.

Dėl pasaulio klimato atšilimo Antarktidos ledynai šiuo metu tirpsta apie šešiskart sparčiau negu prieš 40 metų, o šis procesas didina pasaulinio vandenyno lygį, pirmadienį perspėjo mokslininkai.

JAV tyrėjai pirmadienį paskelbė, kad japoniškų popieriaus lankstiniai – origamiai – juos įkvėpė sukurti pigius dirbtinius raumenis robotams, leidžiančius pakelti naštą, iki tūkstančio kartų sunkesnę už juos pačius. Šis išradimas gali sukelti proveržį kuriant minkštuosius robotus, sparčiai pakeičiančius ankstesnės kartos aparatus, pasižyminčius trūkčiojančiais, nesklandžiais judesiais, sako tyrėjai.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad leisdami pinigus tam, kad sutaupytume laiko, yra tiesiogiai siejamas su laimės jausmu, praneša BBC. Eksperimento metu, kuomet tiriamiesiems duodavo 40 dolerių, kuriuos šie galėtų išleisti laiko taupymui (pavyzdžiui, susimokėti už namų sutvarkymą) – jie patirdavo daugiau džiaugsmo, negu leidžiant pinigus ant ko nors materialaus. Pasak psichologų, stresas dėl laiko trūkumo nulemia gyvenimo kokybės blogėjimą ir gali nulemti nerimo ar nemigos atsiradimą.

Odos ląstelės, kosmetikos likučiai ir nešvarumai, likę ant jūsų telefono, gali daug papasakoti apie jūsų gyvenimo būdą ir vieną dieną gali tapti vienu iš „pirštų atspaudų“, kurie tiriami atliekant baudžiamuosius tyrimus, sako mokslininkai. Tyrime dalyvavo 39 savanoriai, mokslininkams leidę paimti tepinėlius nuo savo išmaniųjų telefonų ir dešiniųjų rankų – keliose vietose. Ištyrę tepinėlius, mokslininkai gavo daugybę cheminės informacijos.

 Mokslininkai ilgą laiką laužė galvas, iš kur Žemėje atsirado pakankamai deguonies gyvūnams ir žmonėms, o pirmadienį buvo paskelbta, jog dabar manoma, kad visa tai prasidėjo nuo samanų. Pranešime žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ sakoma, kad samanų danga ėmė formuotis maždaug prieš 470 mln. metų ir kad tai buvo pirmasis stabilus mūsų planetos deguonies šaltinis, sudaręs sąlygas klestėti protingai gyvybei.

 Nieko baisaus, jei penktadienio vakarą po varginančios savaitės praleidžiate vieni, pavyzdžiui, įsitaisę ant sofos su intriguojančia knyga. Tačiau pernelyg dažnas atsiskyrimas ar vienišumo jausmas, aplankantis net tada, kai esate apsuptas žmonių, gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.