namų ūkiai

Elektra daugumai vartotojų nuo liepos brangs vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc., pirmadienį patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ praneš, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina nuo liepos 1 dienos vidutiniškai padidės apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc.

Ant elektros linijų nuo gausaus sniego nuvirtus medžiams, visoje Lietuvoje be elektros vis dar yra apie 17 tūkst. namų ūkių. Bendrovės „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) 12 val. duomenimis, Vilniaus regione elektros neturi apie 8,3 tūkst., Alytaus – 3,6 tūkst., Utenos – 3,5 tūkst., Kauno – 600, o Panevėžio – 800 vartotojų.

Labiausiai Lietuvos šeimoms nerimą kelia brangstantis maistas, kai darbo praradimas susirūpinimą kelia retai. Tai atskleidė trečiadienį Lietuvos banko paskelbta naujausia Namų ūkių apklausos apžvalga. Ji parodė, kad nors daugelio gyventojų finansinė būklė ir gerėja, bet iki pilno pasitenkinimo gyvenimu šalyje šeimai vidutiniškai trūksta 400 papildomų eurų per mėnesį. „Jau porą pastarųjų metų daugėja bent dalį savo pajamų sugebančių sutaupyti respondentų, kaip rodo apklausų rezultatai.

Lietuvos banko paskelbti 2017 m. pirmojo ketvirčio finansinių sąskaitų duomenys rodo, kad nors namų ūkių finansinis turtas (35,5 mlrd. Eur) per metus sumažėjo 0,6 proc., jis daugiau nei tris kartus didesnis už įsipareigojimus, kurie 2017 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje sudarė 10,7 mlrd. Eur. Įsipareigojimai per metus sumažėjo 4,3 proc. Vienam šalies gyventojui kovo pabaigoje teko 10,8 tūkst. eurų finansinio turto ir 3,3 tūkst. eurų įsipareigojimų.

Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus.  Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.

Skaičiuojant paskutines metų dienas pats laikas įvertinti, kokie jie buvo Lietuvos namų ūkiams. Statistikos duomenys rodo, kad šalies gyventojams šie metai buvo išties neblogi – mažėjo nedarbas, kilo vidutinis darbo užmokestis, infliacija išliko neįprastai žema. Dėl šių priežasčių didėjo ir namų ūkių vartojimas. Tačiau kaip visa tai atsispindi tipinės Lietuvos šeimos finansuose? Tarkime, kad Petraičiai yra statistinė šių dienų Lietuvos šeima.

Naujausia Lietuvoje veikiančių bankų apklausa rodo, kad jie trečiąjį ketvirtį įmonėms skolino aktyviau ir ilgesniam terminui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai per ketvirtį iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu. „Sparčiai augančio kreditavimo kontekste didžioji bankų dalis skolinimo standartų reikšmingai nekeitė, tačiau kreditavimo įmonėms švelnėjimo požymių pastebima keletą ketvirčių iš eilės.

Savo šeimos finansus kas antras namų ūkis vertina palankiai, tiek pat namų ūkių pavyksta sutaupyti. Tačiau netekę pagrindinio pajamų šaltinio, iš santaupų daugelis išgyventų tik iki mėnesio ar net trumpiau, rodo naujausia Lietuvos banko Namų ūkių apklausos apžvalga. „Ir toliau beveik pusė šeimų teigia, kad kas mėnesį bent šiek tiek sutaupo, be to, keturi iš dešimties namų ūkių didžiąją lėšų dalį sako atsidėsiantys, jeigu jų pajamos padidėtų penktadaliu ar daugiau.

Traukiantis eksportui ir silpstant pramonės augimui, namų ūkių vartojimas tampa vis svarbesniu ekonomikos augimo veiksniu. Iki aukščiausio lygio nuo 2007 metų pabaigos išaugęs vartotojų pasitikėjimas leidžia tikėtis, kad neigiamą mažėjančio eksporto į NVS rinkas poveikį bent iš dalies atsvers augantis vartojimas. Kita vertus, panašu, kad šiemet gyventojai bus linkę daugiau taupyti. Prekių eksportas šių metų sausį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, susitraukė 8,8 procento.