nafta

Ugniagesiai per savaitgalį surinko naftos produktais užterštus ledus Danės upėje Klaipėdoje, institucijos imasi likusių teršalų, susikaupusių ant vandens paviršiaus ir krantinių, valymo. Praėjusios savaitės pabaigoje dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija kol kas lieka galioti, pirmadienį pranešė pareigūnai. Išvalyta ledų sangrūda Anot Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Mariaus Garbenio, darbai Danės upėje buvo vykdomi visą savaitgalį, tęsiami ir pirmadienį.

Dėl Danės upėje pasklidusių teršalų penktadienį sušauktas Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, nutarta skelbti ekstremalią situaciją, BNS patvirtino miesto meras Vytautas Grubliauskas. Pasak jo, taip nuspręsta pamačius, kad incidento padarinių nepavyks likviduoti per 24 valandas.

Gyventojai skaičiuoja, kad degalų kainos auga beveik kasdien. O keliaudami Lietuvoje žmonės pastebi, kad kuro kainos akivaizdžiai skiriasi: pavyzdžiui, Šiauliuose kuras beveik 0,20 euro už litrą pigesnis. Nedidelių degalinių tinklų atstovai aiškina, kad taupo savo sąskaita, todėl degalai pas juos pigesni. Portalo tv3.lt skaitytojas Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) sakė, kad prieš kelias dienas iš Vilniaus važiavo į Šiaulius.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbė nurodęs parduoti 50 mln. barelių naftos iš JAV strateginių rezervų, žengdamas su kitomis šalimis koordinuotą žingsnį, skirtą stabdyti spartų degalų kainų augimą. „Strateginės atsargos bus panaudotos lygiagrečiai su analogišku kitų didžiųjų daud energijos vartojančių valstybių sprendimu, įskaitant Kiniją, Indiją, Japoniją, Korėjos Respubliką ir Jungtinę Karalystę“, – pažymėjo Baltieji rūmai.

Baltarusija sustabdė vieną iš naftotiekio „Družba“ atšakų, vedančio į Lenkiją, eksploataciją. Planinis naftos pumpavimas faktiškai nutrauktas. „Gomeltransneft“ trims paroms apribojo naftos tiekimą dėl tariamo „neplanuoto remonto“. Oficialiam tinklapyje apie tai nėra jokios informacijos, skelbiama „Zerkalo“. Informaciją apie neplaninį naftos tiekimo nutraukimą trims dienoms paskelbė Rusijos naftos bendrovės „Transneft“ direktorius Igoris Deminas.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas neatmeta galimybės, jog naftos kaina pasaulio rinkoje iki metų pabaigos galėtų pasiekti 100 JAV dolerių už barelį lygį. „Atsižvelgdami į padėtį energetikos rinkoje, dabar negalime svarstyti kokių nors scenarijų“, – pareiškė jis interviu televizijai CNBC. Vicepremjero teigimu, „prieš metus niekas negalėjo numatyti, kad dujų kaina pakils iki 2 tūkst.

Rinkos dalyviams reaguojant į pablogintas pasaulio ekonomikos ir naftos paklausos augimo prognozes, naftos kainos trečiadienį lėtai traukia žemyn. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) dieną anksčiau pasaulio ekonomikos augimo 2021 metais prognozę sumažino nuo 6 iki 5,9 procento. O Naftą eksportuojančių valstybių organizacija (OPEC) šiek tiek pablogino naftos paklausos augimo šiais metais prognozę, kuri buvo sumažinta nuo 5,96 mln. iki 5,8 mln. barelių per dieną.

Finansų ministerija registravo Akcizų įstatymo pataisas, kurias priėmus, Lietuvoje parduodamas dyzelinas, benzinas, kitas iškastinis kuras gerokai pabrangs. Taip nutiks dėl numatomo paties akcizo didinimo ir naujos jo kintamos dedamosios, susietos su CO2. Be to, gerokai mažiau pigesnio dyzelino galės nusipirkti ir ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ investicijos Mažeikių rajone esančioje „Orlen Lietuva“ naftos perdirbimo produktų gamykloje sieks 641 mln. eurų. Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su įmonės vadovais, kurie pristatė ateinančių penkerių metų strateginį planą ir patvirtintą 641 mln. eurų investicinį projektą, teigiama Prezidentūros pranešime.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per devynis šių metų mėnesius gavo 44 mln. eurų pajamų – 24,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (58,5 mln. eurų). Vien rugsėjį įmonės pajamos siekė 4,8 mln. eurų ir buvo 25 proc. mažesnės nei tą patį 2020 metų mėnesį (6,4 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų veiklos pajamos sausį-rugsėjį buvo 15,5 mln.

Kalifornijoje – ekologinė katastrofa. Netoli Los Andželo esančiose pakrantėse išsiliejo šimtai tonų naftos, užterštas smėlis, žūsta gyvūnai. Tarnybos ragina vietos gyventojus neiti į paplūdimius ir nekvėpuoti nuodingais nAftos produktų garais, o narai po vandeniu ieško išsiliejimo šaltinio.  Prie Kalifornijos Orindžo apygardos pakrančių nusidriekė net 10 km ilgio naftos dėmė. Pavojingi teršalai – ir ant smėlio.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma Lietuvos bendrovė „Orlen Lietuva“ vienintelį Lenkijos-Lietuvos pasienyje veikiantį Mockavos geležinkelio terminalą birželį įsigijo už 45 mln. eurų (202 mln. Lenkijos zlotų). Sandorio vertė nurodoma „Orlen“ šių metų šešių mėnesių veiklos ataskaitoje. Joje taip pat nurodoma, kad terminalo turto buhalterinė vertė yra 10 mln. eurų (38 mln. zlotų). „Orlen“ teigimu, likusią maždaug 35 mln. eurų (167 mln.

Prieš Federalinio rezervo sistemos (FRS) dviejų dienų posėdį brangstant JAV doleriui, naftos kainos pirmadienį traukia žemyn. Lapkričio mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios sumenko 0,54 JAV dolerio, arba 0,72 proc., iki 74,8 JAV dolerio už barelį. O spalio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) nusileido 0,62 JAV dolerio, arba 0,86 proc., iki 71,35 JAV dolerio už barelį.

Šią vasarą kuro kainos Lietuvoje ne tik pasiekė, bet jau ir viršijo priešpandeminį lygį. Vis dėlto specialistai skuba raminti, kad labai ženkliai kuras brangti toliau nebeturėtų, o iki vasaros pabaigos, jei pandeminė situacija pasaulyje per daug nesikeis, tikėtina, kad kainos nusistovės. Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas.

Pirmadienį smukusios naftos kainos antradienį pasuko aukštyn. Rugsėjo mėnesio ateities sandorių „Brent“ rūšies naftos kaina Londono biržoje „ICE Futures“ nuo sesijos pradžios paaugo 0,19 JAV dolerio, arba 0,25 proc., iki 75,35 JAV dolerio už barelį. O rugpjūčio mėnesio ateities sandorių WTI rūšies naftos kaina Niujorko prekių biržoje (NYMEX) paūgėjo 0,23 JAV dolerio, arba 0,31 proc., iki 74,33 JAV dolerio už barelį. Pirmadienį „Brent“ atpigo 0,39 JAV dolerio, arba 0,5 proc.

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šiemet gavo 30,1 mln. eurų pajamų – 24,2 proc. mažiau nei pernai sausį–birželį (39,7 mln. eurų).  Vien šį birželį įmonės pajamos siekė 5,8 mln. eurų – 6,5 proc. mažiau nei 2020 metų birželį (6,2 mln. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą preliminarius finansinius rezultatus pranešė „Klaipėdos nafta“. Naftos terminalų šių metų sausio-birželio pajamos buvo 10,8 mln. eurų – 33,3 proc.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma bendrovė „Orlen Lietuva“ ir energetikos ministras Dainius Kreivys ketvirtadienį Mažeikiuose pasirašė ketinimų protokolą dėl „Orlen“ investicijų į naftos perdirbimo gamyklą.  Anot „Orlen“, planuojamos investicijos gerokai – nuo 73 proc. iki 86 proc. – padidins didelio pelningumo naftos produktų perdirbimą. „Investicijos į naftos perdirbimo gilumo didinimo proceso įdiegimą Mažeikių gamykloje padidintų bendrovės pelną ir sustiprintų jo stabilumą.

Baltarusija keturioms paroms stabdo rusiškos naftos tranzitą „Družba“ vamzdynu Lenkijos kryptimi. Skelbiama, kad tranzitas stabdomas planuotiems darbams naftotiekyje atlikti. „Šiandien nuo 12 val. [Baltarusijos magistralinių naftotiekių operatorė] „Gomeltransneft“ 96 valandoms sustabdys transportavimą Adamova Zastava [Lenkijoje] kryptimi, kad atliktų planuotus įprastinius darbus Baltarusijos „Družba“ ruože“, – pranešė „Transneft“ atstovas spaudai Igoris Deminas.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) pranešė, kad klimato kaitos planai turėtų būti įgyvendinti iki 2050 metų. Ekonomisto teigimu, šis sprendimas lems, kad Vakarų šalys stabdys naftos gavybą, o Rusija ir kitos Rytų šalys didins įtaką naftos rinkoje, todėl nafta brangs. Tad Lietuva jau šiandien turėtų skatinti elektromobilių pirkimą.

Lenkijos naftos koncernas „Orlen“ į naftos perdirbimo gamyklą Mažeikiuose per kelerius metus žada investuoti daugiau nei 1 mlrd. zlotų (apie 220 mln. eurų) – investicijos bus kur kas didesnės, nei skelbta anksčiau, sako „Orlen Lietuvos“ vadovas.

Naftos kainoms šią savaitę pirmą kartą nuo pandemijos pradžios perkopus 70 JAV dolerių už barelį ribą, įtaka kainoms degalinėse gali pasijusti gana greitai, tačiau rinkoje matoma ir padidėjusi konkurencija, kuri kainų augimą gali apriboti, sako ekspertai. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad mažmeninės kainos į naftos kainų svyravimus Lietuvoje įprastai reaguoja greitai. „Kainos pakankamai greitai reaguoja.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) šią savaitę nusprendė, kad apie taršos incidentą Būtingės terminale ministerijai pranešęs Aplinkos apsaugos departamento specialistas Donatas Bagočius nuo pareigų buvo nušalintas neteisėtai.

Etaloninių rūšių naftos kainos penktadienį toliau kyla, reaguodamos į OPEC+ sprendimus, o išvakarėse WTI rūšies naftos kaina pasiekė aukščiausią lygį nuo 2019 metų balandžio mėnesio. OPEC+ priklausančių šalių ministrai netikėtai nusprendė nedidinti naftos gavybos apimčių balandžio mėnesį 500 tūkst. barelių per parą, tuo metu Saudo Arabija dar mėnesiui pratęsė savanoriškai prisiimtą naftos gavybos sumažinimą 1 mln. barelių per parą, žadėdama grąžinti šias apimtis į rinką, kai tai bus tinkama.

Didžiausias Lenkijos naftos koncernas „Orlen“, valdantis Lietuvos naftos perdirbimo ir transportavimo bendrovę „Orlen Lietuva“, bando sumažinti priklausomybę nuo naftos iš Rusijos, kuri kol kas yra pagrindinė žaliavos tiekėja jo gamykloms.

Nuo šio mėnesio Baltarusija per Lietuvą nusprendė jau nebeeksportuoti naftos produktų. Labiausiai Minsko naftos tranzito kranelio užsukimas smogs „Klaipėdos naftai". O naftos produktus iki uosto vežę Lietuvos geležinkeliai taip pat jau žvalgosi, kuo pildys tuštėjančius sąstatus. Tiesa, Minskas bandydamas taip atkeršyti mums už sankcijas, panašu, labiausiai šovė sau į koją.

Per gruodį įvykusį incidentą Būtingės terminale, kai į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, aplinkai padaryta beveik 152 tūkst. eurų žala, tačiau ši suma dar gali būti tikslinama. Tai penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD), atlikęs „Orlen Lietuvos“ valdomo Būtingės terminalo patikrinimą. Anot departamento, į Baltijos jūrą išsiliejo 2,8 tonos naftos. „Visa medžiaga perduota Klaipėdos prokuratūrai, tyrimas dar neužbaigtas.

Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) dar neturi informacijos, kiek į Baltijos jūrą išsiliejo naftos, kai gruodžio pabaigoje nutrūko žarna Lenkijos koncernui „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale.   „Žarna dar nėra rasta. (...) Ji šiuo metu yra kažkur jūroje, todėl mes negalime kalbėti apie tyrimo baigtį“, – Seime žurnalistams sakė AAD direktorė Olga Vėbrienė.  „Pagal techninę specifikaciją mes galime spėti, žinome, kiek gali būti toje žarnoje teršalų.

Praėjusių metų pabaigoje Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsilieję keli šimtai litrų teršalų, pasirodo, nebuvo vienintelis „Orlen Lietuva“ ir aplinkosaugininkų galvos skausmas. Aiškėja, kad avarijos metu nutrūko ir jūroje dingo žarna su dar dviem tonomis naftos viduje.

Klaipėdos apygardos prokuratūra ketvirtadienį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Būtingės terminale į Baltijos jūrą išsiliejusios naftos. „Pirminiais duomenimis, 2020 metų gruodžio 28 dieną į Baltijos jūrą išsiliejo apie 480 litrų naftos. Skaičiuojama, kad gamtai padaryta žala gali siekti 26 tūkst. eurų“, – rašoma prokuratūros pranešime. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl galimo įrenginių naudojimo bei priežiūros taisyklių pažeidimo.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada kreiptis į teisėsaugą dėl incidento, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta. Ministras suabejojo terminalą valdančios Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonės „Orlen Lietuva“ teiginiais, kad į jūrą išsiliejo mažiau nei pusė tonos naftos.  „Pagal aplinkos ministro metodiką iki tonos avarijas likviduoja pati įmonė, virš tonos – valstybė.

Incidentas, kai Būtingės terminale pirmadienį į Baltijos jūrą išsiliejo nafta, yra visiškai suvaldytas, pranešė terminalo valdytoja, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ įmonė „Orlen Lietuva“. Pasak įmonės, incidentas buvo visiškai suvaldytas dėl skubių ir koordinuotų „Orlen Lietuvos“, Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų veiksmų. Institucijų vertinimu, išsiliejo 480 litrų naftos, teigia „Orlen Lietuva“. Aplinkos ministerija pirmadienį teigė, kad į aplinką išsiliejo iki 2 tonų naftos.

Iš Būtingės terminalo pirmadienį ištekėjusi nafta išsisklaidė – Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras teigia, kad jos dėmių Baltijos jūroje nebėra. Centro viršininkas Eugenijus Valikovas sako, kad laivai bei Lietuvos kariuomenės sraigtasparnis antradienį neaptiko naftos dėmių ar jos likučių. Tokiu būdu, anot jo, laikoma, teršalų dėmes sunaikino pati gamta. „Išplėstas paieškos rajonas iki galimo maksimalaus dreifavimo atstumo, dėmė neaptikta“, – BNS antradienį sakė E. Valikovas.

Lenkijos kapitalo naftos importo ir perdirbimo bendrovei „Orlen Lietuva“ priklausančiame Būtingės terminale pirmadienį iš pakrovimo plūduro, pirminiais duomenimis, išsiliejo iki dviejų tonų naftos žaliavos, pranešė Aplinkos ministerija.  Pasak jos, ekologinį incidentą tiria aplinkosaugininkai.  Pagal Aplinkos apsaugos agentūros atliktą teršalų dėmės sklaidos prognozę, ši dėmė juda Latvijos teritorinių vandenų link ir per tris artimiausias paras pakrantės nepasieks.

Didžiausios Baltarusijos naftos produktų eksportuotojos „Belaruskaja neftenaja kampanija“ (BNK) antrinė įmonė BNK laikinai stabdo naftos produktų eksportą per „Klaipėdos naftos“ terminalą Klaipėdoje.  Naftos produktai, parduoti ankstesniais sandoriais, toliau bus kraunami Klaipėdoje, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“. Pasak jos, BNK nurodė informuosianti, kai eksportas bus atnaujintas visa apimtimi.

Baltarusija planuoja per Rusijos Ust-Lugos uostą spalį eksportuoti mažiausiai vieną naftos produktų krovinį, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.  Baltarusija Mozyrio ir Novopolocko gamyklose pagamintus naftos produktus paprastai eksportuoja per  Klaipėdos ir Ventspilio uostus.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino „užsiimti“ krovinių srautais iš Lietuvos ir Latvijos, pareikšdamas, jog dėl to šios Baltijos kaimynės patirs didelių nuostolių. „Kaip jūs man pranešate, beveik 40 proc. vilkikų šiais metais atvyksta iš Lietuvos ir Latvijos. Tai yra didžiulis srautas. Jei mes užsiimsime šiuo srautu, Lietuvos logistikos punktai negaus maždaug ketvirtadalio“, – kalbėjo A. Lukašenka, išklausęs muitinės vadovo Jurijaus Senko ataskaitą.

Muitininkai penktadienį sulaikė eksploatuoti paruoštą naftos ir dujų pramonės įrangą, siųstą į Rusiją. Kaip pranešė Muitinės departamentas, siunta sulaikyta, kadangi prekės yra dvejopos paskirties, ir tokiam eksportui turi būti pateikta eksporto licencija. Be to eksportuojant iš Europos Sąjungos naftos ir dujų pramonėje naudojamus mechanizmus, eksportui yra taikomos atitinkamos sankcijos.

Prie Mauricijaus pakrančių toliau tęsiasi ant seklumos užplaukusio krovininio laivo gelbėjimo operacija. Aiškėja, kad į dvi dalis lūžusį laivą, iš kurio išsiliejo daugiau nei 1000 tonų naftos, iki artimiausio laivų kapinyno teks tempti net apie 5000 kilometrų. Įstabaus grožio Mauricijaus pakrantės peizažą gadina šis į dvi dalis perlūžusio milžiniško krovininio laivo vaizdas. Jis ant koralų rifo užplaukė prieš kiek daugiau nei dvi savaites, o dabar dar ir perlūžo.

Prie įstabaus grožio Mauricijaus salos iš krovininio laivo išsiliejus naftai – ryškėja katastrofos mastas, jau žūsta žuvys, o vietiniai nuo pakrančių renka tonas lipnaus skysčio. Ekologinė katastrofa privertė vietinius susivienyti – Mauricijaus gyventojai net aukoja savo plaukus iš kurių daromos naftos gaudyklės. Mauricijaus gyventojai ant asfalto kloja ilgas čežančias krūvas – tai ir sudžiūvę lapai, ir žmonių plaukai.

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Klaipėdos uoste, ties žiemos įlanka, sekmadienį apie 6 val. pastebėta naftos produktų dėmė, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Uosto direkcijos dispečeriai apie įvykį informavo atsakingas institucijas, išsiųstas uosto direkcijos kateris „Zunda“, kuris skirtas teršalams rinkti. Ties žiemos įlanka pastatyta 150 metrų bonų užtvarų, teršalai renkami, sklaida lokalizuota.

Egipte – milžiniškas naftotiekio sprogimas greitkelio pašonėje. Sprogus degios žaliavos vamzdžiui užsiliepsnojo dešimtys ten buvusių automobilių. Įtariama, kad nelaimė įvyko dėl naftos nuotėkio. Kaitrios liepsnos ir milžiniški juodų dūmų stulpai. Neįtikėtinas vaizdas filmuojamas Kairo pašonėje, viename iš pagrindinių į sostinę ir iš jos vedančių greitkelių. Matyti, kaip žmonės toliau nuo gaisro tempia sužeistąjį, o automobiliai tiesiog paskęsta liepsnose.

Sibiro upėje išsiliejęs dyzelinas, pasirodo, Rusijoje buvo ne vienintelė ekologinė katastrofa. Dar gegužės pabaigoje viename Irkutsko naftos kompanijos gręžinyje kilo didžiulis gaisras. Jo greitai ir saugiai pačiai kompanijai užgesinti nepavyko, tad į pagalbą buvo pasitelkta ir kariuomenė su patrankomis. Rusijoje, Irkutsko srityje pragariškai liepsnoja naftos gręžinys. Ir taip jau nuo gegužės 30-osios.

Rusijos premjeras Michailas Mišustinas pasirašė vyriausybės nutarimą, kuriuo įvedamas laikinasis naftos produktų importo draudimas – jis galios iki spalio mėnesio. Dokumentas paskelbtas oficialiame Rusijos teisinės informacijos portale. Nutarimas skelbia, jog iki spalio 1 dienos uždraudžiama importuoti benziną, dyzeliną, kurą laivams, gazolius.

Pasaulinės naftos ir degalų kainos ritasi žemyn bei muša dešimtmečio rekordus, tuo metu Lietuvoje degalų kainos mažėja per lėtai, teigia Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys liberalas Simonas Gentvilas. S. Gentvilas, krovinių vežėjų asociacija „Linava“ ir Vartotojų teisių organizacijų aljansas kreipėsi į šalies Konkurencijos tarnybą prašydami paaiškinti, kodėl konkurencija degalų rinkoje neveikia, o vartotojai yra verčiami permokėti už perkamą kurą.

Pirmą kartą istorijoje JAV „West Texas Intermediate“ (WTI) rūšies naftos kaina kaina tapo neigiama. „Dow Jones“ teigimu, gegužės mėnesio ateities sandorių WTI naftos kaina Niujorko prekių biržos (NYMEX) aukcione nukrito iki minus 2 JAV dolerių už barelį. Šių sutarčių galiojimas baigiasi antradienį. Tuo tarpu birželio mėnesio ateities sandorių WTI nafta prekiaujama 21,37 JAV dolerio už barelį kaina.