nacionalinis vėžio centras

Fizinis aktyvumas vis dažniau vertinamas ne tik kaip sveikos gyvensenos dalis, bet ir kaip svarbi sveikatos puoselėjimo bei ligų prevencijos priemonė. Siekdami geriau suprasti jo poveikį onkologijoje, bendradarbiavimą stiprina Lietuvos sporto universitetas (LSU) ir Nacionalinis vėžio centras (NVC), jungdami sporto mokslo ir onkologijos sričių kompetencijas. LSU rektorė prof. dr.

Storosios žarnos vėžys vis dažniau nustatomas jaunesnio amžiaus žmonėms. Tai reali ir tarptautiniu mastu stebima tendencija. Jaunesni žmonės dažnai klaidingai mano, kad ši liga jų „neliečia“: jei nepatenki į patikros programą, tai esi apsaugotas nuo ligos.  „Kovą – storosios žarnos vėžio žinomumo mėnesį, vėl ir vėl raginame žmones tikrintis profilaktiškai ir nenumoti ranka į neįprastus simptomus, net jeigu dar nesulaukėte 50-ties.

Nors vėžys daugeliui dar skamba kaip baisi diagnozė ir liga išties pasiglemžia daug gyvybių, gydytojai džiaugiasi, kad situacija yra reikšmingai pagerėjusi. Nepaisant to, kad gyvenančių su vėžiu žmonių skaičiai auga, vaistų ir galimybių jiems padėti daugėja. Vasario 4-ąją minint Pasaulinę vėžio žinomumo dieną specialistai konstatuoja, kad šiandien Lietuvoje sparčiai judama to link, kad tiek vėžį pavyktų nustatyti kuo anksčiau, tiek jo gydymas būtų kuo labiau pritaikytas konkrečiam pacientui.

„Siekiant gydymo sėkmės būtina viską gerai išaiškinti pacientėms ir dirbti komandoje su kolegomis“, – sako Nacionalinio vėžio centro gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska, kalbėdama apie gimdos kaklelio vėžio gydymo naujienas.

„Pas ginekologą lankydavausi tikrai ne kasmet. Negeri pojūčiai, atsiradęs skausmas privertė nueiti pasitikrinti, o gydytoja nepaleido manęs pusiaukelėje, tyrė papildomai ir atliko viską labai profesionaliai“, – sako Evelina Ž. Ne kiekvienam vėžiui galime užbėgti už akių, o gimdos kaklelio piktybinis navikas tikrai neišsivystys, jeigu atrasime ikivėžinius pakitimus ir juos išgydysime.

Arti dviejų tūkstančių moterų Lietuvoje kasmet išgirsta žemę iš po kojų priverčiančią slysti diagnozę – krūties vėžys. Nors stigmų dėl šio vėžio diagnostikos ir gydymo vis dar apstu, gydytojai skubina išsitirti nelaukiant simptomų.  Medikai perspėja, kad krūties vėžys neturi amžiaus ribų – juo gali susirgti tiek jaunos, tiek vyresnės moterys. Manoma, kad šiuo metu daugiau nei 21 tūkst. moterų gyvena su šia diagnoze, o kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų.

Radioaktyvaus jodo terapijai pasirinkęs Nacionalinį vėžio centrą Augustas nepasigailėjo: gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Jo, medicinos studento, skydliaukėje bendrakursiai per praktinį mokymąsi dirbti echoskopu pamatė nerimą keliančius pakitimus. Netrukus buvo patvirtinta diagnozė – skydliaukės vėžys, kurį išoperavus gydymas tęsiamas toliau. 23-ejų Augustas Jankauskas sako, jog iš tiesų sunku pasakyti, kada prasidėjo liga.

Prostatos vėžiu, dažniausia vyrų onkologine liga, savo gyvenime suserga kas šeštas–aštuntas vyras. „Šie piktybiniai navikai ne visada yra vienodi: dažniausiai diagnozuojama lėtai progresuojanti liga, ketvirtadaliui ar penktadaliui vyrų nustatomas agresyvus navikas, o 7–8 proc. nustatomas paveldimas prostatos vėžys“, – sako Nacionalinio vėžio centro direktoriaus pavaduotojas gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

Andriaus (44 m.) ligos istorija prasidėjo nuo smulkmenos – niežulio kakle. Nacionaliname vėžio centre pakartotinai atlikus echoskopiją ir biopsiją buvo nustatyta III stadijos melanoma be pirminio židinio. Nacionalinio vėžio centro (NVC) gydytoja onkologė Jolita Gibavičienė primena, jog melanoma gali išsivystyti ne tik iš esamų, įgimtų apgamų, bet gali atsirasti, kaip naujas darinys odoje – dėmė, guzelis, mazgas.

Nacionaliniame vėžio centre besigydančio Mindaugo (48 m.) ligos istorija, kaip ir daugeliu atvejų, prasidėjo netikėtai, o rimtos ligos simptomų nebuvo jokių ir nėra iki pat šiol. Viskas prasidėjo nuo keistų skausmų. „Keliu kepurę prieš Šiaulių gydytojus, kurie įsigilino į mano situaciją ir pasiuntė į Vilnių, kur galiausiai patekau į Nacionalinį vėžio centrą“, – sako vyras.

Remiantis pasauline statistika, sergamumas pirminiais pilvaplėvės piktybiniais navikais siekia vos kelis atvejus milijonui gyventojų. Deja, ši onkologinė liga dėl specifinių požymių stokos dažniausiai diagnozuojama tuomet, kai jau būna pažengusi, o tai neigiamai paveikia gydymo galimybes ir paciento prognozę. „NVC duomenimis šių navikų dažnis Lietuvoje atitinka pasaulinę statistiką“, – teigia Nacionalinio vėžio centro (NVC) abdominalinės chirurgijos gydytoja dr. Giedrė Rudinskaitė.

Nuo 2025 m. sausio 1 d. veiklą pradėjo naujas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas – Nacionalinis vėžio centras. Nacionalinis vėžio centras įsteigtas sujungus Nacionalinio vėžio instituto klinikinę veiklą bei Santaros klinikų klinikinės onkologijos, onkohematologijos, onkogenetikos bei pažangios terapijos veiklas. Jame pacientų lauks paprastesnė ir patogesnė kelionė diagnozuojant ir gydant vėžį.

Gimdos kaklelio vėžys Lietuvoje išlieka viena didžiausių sveikatos problemų: sergamumo ir mirtingumo rodikliai yra itin aukšti ir gerokai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga apie 400 moterų, miršta – daugiau, nei 200. Sausis – gimdos kaklelio vėžio žinomumo mėnuo.  Anot Nacionalinio vėžio centro Onkoginekologijos skyriaus vedėjos, gydytojos akušerės ginekologės dr.

Nuo sausio reorganizavus Nacionalinį vėžio institutą (NVI) ir dalį jo pavertus Santaros klinikų filialu, darbą sveikatos įstaigoje tęsia beveik visi darbuotojai, auga suteiktų paslaugų skaičius. „Labai džiaugiamės dėl to, kad daugiau kaip 97 proc.