mro

NASA zondas MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) iš kosmoso nufotografavo visiškai šviežią kraterį, kuriam – apie 3 metus, informuoja „Space.com“. Naujojo kraterio fotografija daryta praėjusių metų lapkričio 19 d., nors JAV kosminė agentūra NASA ją paviešino tik vasario 5 d. Mokslininkai įsitikinę, kad šis krateris Marse atsirado kažkuriuo metu nuo 2010 m. liepos iki 2012 m. gegužės. Šiuo laikotarpiu tame Marso paviršiaus regione darytos nuotraukos iliustruoja smarkius kraštovaizdžio pasikeitimus.

Aplink Marsą skriejančio NASA palydovo MRO (Mars Reconnaissance Orbiter) padarytose nuotraukose pastebėtas į 1971 m. gruodžio mėnesį šios planetos paviršiuje nusileidusį Sovietų Sąjungos kosminį aparatą „Mars-3“ panašus objektas, skelbia space.com. Automatinė stotis „Mars-3“ į Marsą buvo paleista 1971 m. gegužės 29 dieną. Gruodžio 2 d. į Marso atmosferą įskriejo jos nusileidimo modulis. „Mars-3“ tapo pirmuoju kosminiu aparatu, minkštai nusileidusiu Marse.

Snaigės Marse daug mažesnės nei Žemėje, o dydžiu jos labiau primena žmogaus raudonuosius kraujo kūnelius, teigiama naujame tyrime. Tyrėjai analizavo dviejų aplink Marsą skriejančių zondų duomenis ir apskaičiavo snaigių, kuris sudarytos iš anglies dvideginio, o ne vandens, Raudonojoje planetoje dydį, rašo SPACE.com. „Tai labai smulkios dalelės, o ne didelės snaigės“, – teigė tyrimo bendraautorė Keri Cahoy iš Masačusetso technologijų instituto Kembridže.

Kosminio zondo „Mars Reconnaissance Orbiter" (MRO) Marso paviršiuje aptinkamų įdomybių nemažėja. Naujausias artefaktas, liudijantis, jog Marsas nėra absoliučiai statiška dykuma, yra toks: dingo 2010 m. nufotografuoti didžiulio riedančio akmens pėdsakai. 2010 m. zondo MRO fotokamera „HiRISE“ nufotografavo vieno kraterio slėnį, kuriame labai aiškiai matėsi šlaitu žemyn nusiritusio akmens palikti pėdsakai.

Kaimyninės Marso planetos paviršiuje NASA zondas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) nufotografavo šimtus sraigių kiautus primenančių didžiulių spiralės formos kraštovaizdžio elementų, kokių iki tol Raudonojoje planetoje nebuvo užfiksuota, informuoja „NationalGeographic.com“. Mokslininkai yra linkę manyti, jog neįprastos struktūros – sustingusios lavos srautai.

Dvi nedidelės vandens suformuotos įdubos yra taip prisotintos mineralais, kad jose sąlyginai neseniai galėjo egzistuoti gyvybė. Moklininkai atrado vietas, kuriose gausu vandens suformuotų mineralų. Atrasta magnio ir geležies prisotinto dumblo, kuris yra sąlyginai jaunas, lyginant su kitomis Marso uolienomis. Tai reiškia, kad šiose dviejose įdubose galėjo egzistuoti visiškai kitokios sąlygos gyvybei, nei bet kur kitur Marse.

Aplink Marsą skriejantis NASA kosminis aparatas „Mars Reconnaissance Orbiter“ (MRO) užfiksavo, kaip nuo 700 metrų aukščio šlaito šiauriniame planetos regione nuslinko lavina. MRO didelės raiškos vaizdo kamera „HiRISE“ užfiksavo mažiausiai tris atskirus dalelių debesis, pakilusius į kelių dešimčių metrų aukštį virš šlaito, skelbiama „HiRISE“ programos svetainėje. Čia pat galima pamatyti didelės raiškos šio regiono nuotrauką.