motiejus valančius

Šių metų vasario 28 d. sukanka 210 metų, kai Nasrėnų kaime, Salantų parapijoje, Telšių paviete, gimė Motiejus Valančius, Žemaičių vyskupas, tautos dvasios puoselėtojas ir palaikytojas. Šiandien jis mums vėl tampa nacionaline vertybe, kuria galime didžiuotis. Lemtingas susitikimas Žmonių bendravimas, susitikimai kartais turi įspūdingą, simbolišką prasmę. Vieną XIX a. šimtmečio dieną Kaune susitiko du žymūs Lietuvos žmonės.

Kaskart renkant naują valdžią atsiranda politikų, siekiančių jos ne sąžiningai, o perkant rinkėjų balsus. Trečiadienį prasidėjęs išankstinis balsavimas savivaldos rinkimuose – ne išimtis – vien pirmąją išankstinio balsavimo dieną Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo 8 skundus dėl įvairių pažeidimų, dažniausiai – dėl balsų pirkimo, tačiau, pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, pasitvirtino tik pusė. Teisėsaugos pareigūnai pradėjo 4 ikiteisminius tyrimus.

Kai prieš mėnesį "Mūzų malūne" perskaičiau Ramūno Gerbutavičiaus apžvalgos apie Jurbarke vykusio literatūros forumo "Šiaurės vasara" dalį, skirtą vertėjos Gabrielės Gailiūtės pranešimui, pritariamai palinksėjau. Aš Jurbarke šią vasarą nebuvau, konteksto nežinau, o R. Gerbutavičius girdėtą pranešimą perpasakojo vienu sakiniu, kuris yra toks - anot Gailiūtės, lietuvių literatūra yra prasta, todėl galbūt vertėtų labiau remti ir skatinti kur kas geresnių užsienio rašytojų kūrinių vertimą.

Šiais metais viena netikėčiausių pramogų muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, vyksiančiame paskutinį vasaros savaitgalį, rugpjūčio 28-30 dienomis Zaraso ežero saloje, bus pažintis su originaliu lietuvių liaudies sporto žaidimu – ritiniu, dar iš seno populiariai vadinamu ripka. Ritinis - tai unikalus tautinis žaidimas, kuris reikalauja nemažai jėgos, vikrumo, sumanumo ir greitos reakcijos.

Seniai seniai čia buvo miškų ir pelkių kraštas. Kartą tuose miškuose bemedžiodamas pasiklydo karalaitis. Ilgai jis klaidžiojo, ieškodamas kelio atgal. Pavargęs, sušalęs ir praradęs viltį kada nors iš čia beišeiti, žvelgė į žydrą dangų, prašydamas Aukščiausiojo pagalbos. Prisiekė jam karalaitis, kad, jei grįšiąs namo, čia pastatysiąs bažnyčią. Po sunkių klajonių pasiekė namus. O pelkėtame ir miškingame krašte iškilo graži bažnyčia, nuo kurios ir prasidėjo Pašvitinio miestelis.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Kad ir būta abejonių, kam reikia dar vieno muziejaus, per trejus metus, prabėgusius nuo jo atkūrimo, Kauno muziejus tapo išskirtiniu. O pati šviežiausia jo parengta paroda "Miesto gatvė", skirta laikinosios sostinės statuso Kaunui suteikimo 90-ečiui, išėjo iš muziejaus į kitas ekspozicijų erdves miesto savivaldybėje ir Kauno rotušėje.

Lyg iš dainos teksto atskriejęs klaustukas neduoda ramybės, kuomet susiduriama su kai kuriais paradoksaliais Lietuvos politinio gyvenimo ypatumais. Taip norisi klausti tokiais atvejais, kai it kokią nors didelę sensacingą naujieną paskelbus apie tūlo politiko nuodėmes  tiesiog ima ir nieko neįvyksta. Tai, kas buvo daroma slapčiomis, po to imama daryti kone viešai. Na ir kas? Tokio sunkiai aprašomo pasimetimo ar gūžtelėjimo momentai nutikdavo ir nutinka.

1861 m. birželio 21 d. vyskupas Motiejus Valančius pašventino dar ne visai baigtą statyti Biržų katalikų bažnyčią, nes baiminosi, kad caro valdžia jos nepaverstų pravoslavų cerkve. Knygoje „Panevėžio vyskupija. Istoriniai duomenys, pastoracinė veikla“ (1998 m. Vilniuje išleido Lietuvių katalikų mokslo akademija) 103 psl. rašoma: …Kada 1861 06 21 vyskupas M.Valančius atvyko į Biržus antrą kartą, bažnyčia buvo iš oro pusės baigta, tik dar neįrengtas vidus.