moldova

Rusai pirmadienį smogė tarptautiniam pasienio punktui prie Ukrainos ir Moldovos sienos Odesos srityje, buvo sužeistas Moldovos pasienio pareigūnas, skelbia UNIAN. Smūgis suduotas apie 09:38. Netoli pasienio punkto „Palanka“ nukrito sviedinys. „Pataikęs į žemę, jis atšoko ir pataikė į maršrutinį autobusą, kuris stovėjo šalia užtvaros. Dėl šio incidento buvo sustabdyta pasienio punkto „Palanka“ (Moldova) – „Majakų – Udobnoje“ (Ukraina) veikla“, – teigiama Moldovos policijos pranešime.

Moldovos oro erdvę per vėliausią Rusijos naktinę ataką prieš Ukrainą pažeidė ir šalies teritorijoje sprogo penki Rusijos oro atakų ginklai, įskaitant raketas „Banderol“ ir dronus, šeštadienį pranešė Moldovos prezidentė Maia Sandu. Apie tai rašo „The Kyiv Independent“. Maia Sandu: Rusijai atakuojant Ukrainą, Moldovoje sprogo 5 raketos ir dronai „(Rusijos) karas pavojingai pasiekia Moldovą, – smerkdama ataką socialiniame tinkle „X“ rašė M. Sandu.

Iš Kišiniovo tarptautinio oro uosto dėl pranešimo apie užminavimą buvo evakuoti keleiviai ir darbuotojai. Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasis „NewsMaker“, informaciją patvirtino pasienio policija ir oro uosto spaudos tarnyba. Įvykio vietoje dirba specializuoti Moldovos vidaus reikalų ministerijos padaliniai. Gali keistis skrydžių tvarkaraštis Keleivių registracija laikinai sustabdyta, todėl galimi skrydžių tvarkaraščio pakeitimai.

Rusijai naktį atakuojant Kyjivą ir kitus Ukrainos regionus, Moldovoje sprogo dronas, o Lenkija vėl kėlė naikintuvus. Pasak Moldovos gynybos ministerijos, dronas į Moldovos oro erdvę įskrido apie 5.43 val. vietos laiku, po to nukrito ir sprogo netoli Hirbovato kaimo. Pirminiais duomenimis, per sprogimą žmonės nenukentėjo. Moldovos policijos ir kariuomenės pareigūnai vyko apžiūrėti įvykio vietos.

Moldovos prezidentė Maia Sandu sureagavo į Rusijos surengtą Ukrainos regionų apšaudymą, per kurį į Moldovos oro erdvę kelis kartus įskrido dronai. Kaip praneša „Jevropeiskaja pravda“, M. Sandu pareiškė socialiniame tinkle „X“, kad rugsėjo 24-osios rytą keturi Rusijos dronai pažeidė Moldovos oro erdvę, o mažiausiai vienas jų sprogo šiaurinėje šalies dalyje. Grėsmė visai Europai „Rusijos vykdomas karas kelia grėsmę visai Europai.

Moldova šeštadienį pareiškė įtarianti, kad dėl „nepriimtino“ šalies oro erdvės pažeidimo, per kurį diena anksčiau netoli sostinės Kišiniovo nugriaudėjo sprogimas, kaltas bepilotis orlaivis. Šis incidentas, per kurį, kaip pranešama, žmonės nenukentėjo ir žala nebuvo padaryta, „yra nauja ir rimta Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmė“, sakoma Moldovos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Naktį į rugpjūčio 9-ąją Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos pasienio kontrolės punktą „Starokozache“, esantį Odesos srityje, pasienyje su Moldova. Per smūgį žuvo ir buvo sužeista žmonių. Apie tai pranešė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos Pietų regiono valdybos spaudos tarnyba. „Šiąnakt Rusijos bepiločiai orlaiviai dar kartą atakavo pasienio infrastruktūrą.

Antradienį Rusijos dronas pažeidė Moldovos ir Rumunijos oro erdvę, skelbia „Kyiv Independent“. Moldovos kariuomenė droną pastebėjo 16:20. Tai buvo „Shahed“ tipo dronas, į šalį jis įskrido iš Ukrainos pusės. Rumunija kėlė naikintuvus Kariuomenė stebėjo droną, jis 16:37 paliko Moldovos oro erdvę ir nuskrido Rumunijos kryptimi. Buvo pakelti Ispanijos naikintuvai F/A-18, dislokuoti Mihailo Kogalniceanu oro bazėje.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį priėmė Moldovos vicepremjerą, užsienio reikalų ministrą Mihai Popsoi ir aptarė Moldovos integraciją į ES, tolesę pažangą stojimo procese ir Lietuvos paramą šaliai, pranešė Prezidentūra. „Lietuva tvirtai remia Moldovos europinį pasirinkimą ir jos siekį tapti Europos Sąjungos nare. Mūsų tikslas – kad Moldova ir Ukraina galėtų kuo greičiau judėti pirmyn“, – teigė prezidentas.

Rusai naktį iš pirmadienio į antradienį smogė prie Ukrainos ir Moldovos sienos esančiam pasienio punktui „Vinogradvika“. Pasienio punktas laikinai neveikia. Rusai smogė pasienio punktui Rusai punktą atakavo „Shahed“ tipo dronais. Dėl smūgio kilo gaisras, punkto infrastruktūra apgadinta. „Šiuo metu piliečių ir transporto priemonių praėjimas per šį pasienio punktą sustabdytas. Apie tai pranešta Moldovos pusei. Transportas nukreipiamas į kitus pasienio punktus.

Pirmadienį per dar vieną Rusijos dronų ataką prieš Ukrainos miestus dronas įskrido į Moldovos, o vėliau ir į Rumunijos oro erdvę, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „NewsMaker“. Pasak Moldovos gynybos ministerijos, dronas į šalies oro erdvę įskrido 5.55 val. (vietos ir Lietuvos laiku). Jis skrido iš Vynohradivkos krypties Odesos srityje ir judėjo link Vulkeneščio Gagaūzijoje. 6.09 val.

Londone įsikūrę tarptautiniai ekspertai patvirtina, ką daugelis įsivaizdavo jau seniai – NATO šalys nėra pasiruošusios apsiginti nuo kovinių dronų. Ir šios bėdos kamuoja ne tik Baltijos šalis – štai savaitgalį dronai krito ir sprogo tiek Bulgarijoje, tiek ir Moldovoje. Bulgarija oficialiai skelbia, kad pasienyje su Rumunija sprogo ukrainietiškas dronas, atsitiktinumas ar ne, bet jis susprogo visai prie pat strateginio dujotiekio. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Moldovos ministras pirmininkas Alexandru Munteanu penktadienį atsistatydino po vos aštuonių mėnesių darbo. Jis feisbuke paskelbė nebegalįs dirbti „pagal savo principus ir įsitikinimus“.  62 metų A. Munteanu išsamesnės informacijos nepateikė.  Prezidentė Maia Sandu neigė, kad A. Munteanu vyriausybės veikla varžoma.  „Spėlionės, kad jis norėjo kovoti su piktnaudžiavimais, bet jam nebuvo leista to daryti, yra melagingos“, – per spaudos konferenciją sakė M. Sandu.

Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pradės stojimo derybas su Ukraina ir Moldova. Šiuo metu Bendrijai pirmininkaujantis Kipras pranešė, kad, Vengrijai atsisakius blokados, šalys narės susitarė dėl bendros pozicijos pirmajam derybų etapui, taip užbaigdamos reikalingus parengiamuosius darbus. ES stojimo derybos su Ukraina ir Moldova iš tikrųjų turėjo oficialiai prasidėti 2024 m. birželį. Tačiau pirmojo derybų etapo Su Ukraina pradžią vetavo Vengrija.

Moldova antradienį paskelbė nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje, kai po Rusijos smūgių Ukrainoje buvo atjungta svarbi su Europa jungianti elektros perdavimo linija. Parlamentas priėmė sprendimą nuo trečiadienio skelbti 60 dienų trukmės nepaprastąją padėtį, teigiama pranešime. Premjeras Alexandru Munteanu pareiškė, kad ši priemonė yra būtina siekiant operatyviai reaguoti į situaciją.

Moldova antradienį paskelbė, kad energetikos sektoriuje įves nepaprastąją padėtį, kai po naktinių Rusijos smūgių Ukrainoje buvo atjungta pagrindinė elektros linija su Europa. „Siūlysime 60 dienų paskelbti nepaprastąją padėtį energetikos sektoriuje. Tai ne panikos, o atsakomybės padiktuota priemonė“, – vaizdo įraše socialiniame tinkle „Facebook“ sakė ministras pirmininkas Alexandru Munteanu.

Antradienį Moldova paskelbė, kad po naktinių Rusijos smūgių į Ukrainą buvo atjungta jos pagrindinė elektros linija su Europa, ir paragino piliečius taupiai vartoti energiją didžiausios apkrovos laiku.  Buvusi sovietinė šalis importuoja elektrą iš kaimynės – Europos Sąjungos narės Rumunijos – daugiausia per elektros liniją, einančią per pietų Ukrainą.  „Naktiniai smūgiai atjungė pagrindinę Moldovos elektros jungtį su Europa. Yra alternatyvių maršrutų, tačiau padėtis išlieka trapi.

Naftos išsiliejimas, įvykęs po Rusijos smūgio Ukrainoje, užteršė vieną iš didžiausių Moldovos upių, tad valdžios institucijos buvo priverstos nutraukti vandens tiekimą į šiaurės miestą Belcus, rašo BBC. Manoma, kad degalai išsiliejo kovo 7 dieną Rusijai atakavus Dniestro hidroelektrinę Ukrainoje, o pirmosios naftos dėmės Dniestro upėje – gyvybiškai svarbiame vandens šaltinyje didžiajai daliai Moldovos ir Ukrainos Odesos sričiai – pasirodė po trijų dienų.

Moldovos vyriausybė sekmadienį paskelbė pavojų aplinkai Dniestro upėje po to, kai dėl Rusijos karinio smūgio Ukrainoje į vandenį išsiliejo degalai. Valdžios institucijos „nuo 2026 metų kovo 16 dienos 15-ai dienų skelbia aplinkosauginio pavojaus būseną Dniestro upės baseine“, sakoma vyriausybės krizių valdymo centro CNMC pranešime. Manoma, kad degalai išsiliejo kovo 7 dieną Rusijai atakavus Dniestro hidroelektrinę Ukrainoje.

Praėjusią naktį per Rusijos ataką prieš Ukrainą Moldovoje sudužo rusiškas „Shahed“ tipo atakos bepilotis orlaivis; Moldovos valdžios institucijos pasmerkė incidentą.

Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje dalyvavęs prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Moldova siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. Anot jo, Moldovos, Ukrainos bei kitų regiono šalių gebėjimas atsispirti Rusijos agresijai – itin svarbus ir Lietuvai. „Išties simboliška, kad šiandien su mumis yra Moldovos Respublikos Prezidentė, brangi Maia Sandu.

Lietuvoje lankosi Moldovos prezidentė Maia Sandu. Ji trečiadienį dalyvaus Kovo 11-osios minėjimo renginiuose Vilniuje. Prezidentė dalyvaus iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime istorinėje Seimo Kovo 11-osios salėje, kur taip pat vyks Valstybės Nepriklausomybės stipendijos įteikimo ceremonija. Renginio metu M. Sandu sakys sveikinimo kalbą. Vidurdienį Moldovos prezidentė dalyvaus trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje.

Lietuvoje besilankanti proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu mano, jog šaliai realu tapti Europos Sąjungos (ES) nare iki 2030-ųjų. Jai antrina ir prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, Moldovos tapimas Bendrijos nare yra strateginis Lietuvos tikslas.  „Aš tikiu, kad 2030-ieji yra realistinė data Moldovai prisijungti prie ES. Mes tikime, kad realistiška pasirašyti sutartį 2028-aisiais metais. Mes esame visiškai tam pasiryžę ir rodome pažangą siekiant to tikslo.

Lietuvoje su oficialiu vizitu lankosi Moldovos prezidentė Maja Sandu. Antradienį ji susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos ir Moldovos vadovai aptars dvišalius santykius ir ekonominį bendradarbiavimą, Moldovos eurointegracijos klausimus, paramą Ukrainai, gynybos ir saugumo aktualijas, pranešė Prezidentūra. Trečiadienį M. Sandu dalyvaus iškilmingame Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime, sakys sveikinimo kalbą.

Šią savaitę Lietuvoje su oficialiu vizitu lankysis Moldovos prezidentė Maja Sandu. Antradienį ji susitiks su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Lietuvos ir Moldovos vadovai aptars dvišalius santykius ir ekonominį bendradarbiavimą, Moldovos eurointegracijos klausimus, paramą Ukrainai, gynybos ir saugumo aktualijas, pranešė Prezidentūra. Kovo 11-ąją Moldovos prezidentė dalyvaus minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, pirmadienį pranešė Seimas.

Kišiniove Seimo Pirmininkas Juozas Olekas vizito Moldovos Respublikoje metu susitiko su Moldovos šalies vadovybe. Dienos pradžioje Seimo Pirmininkas lankėsi pas Moldovos Ministrą Pirmininką Aleksandrą Munteanu, o vėliau susitiko su Moldovos prezidente Maja Sandu, rašoma pranešime žiniasklaidai. Šių vizitų metu daugiausia dėmesio skirta Moldovos eurointegracijos pažangai, Europos reformoms, finansinės paramos perspektyvoms bei regiono saugumo iššūkiams.

Moldovos vyriausybė pradėjo trijų pagrindinių sutarčių, kuriomis grindžiama šalies narystė Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS), nutraukimo procesą, pranešė „Nastojaščeje vremia“.  Kalba eina apie tris dokumentus: 1993 m. sausio 22 d. Minske pasirašytą NVS chartiją, 1991 m. gruodžio 8 d. NVS steigimo sutartį ir 1991 m. gruodžio 22 d. prie jos pridėtą protokolą.

Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi pirmadienį pareiškė, kad šalis vykdo būtinas procedūras, kad galutinai pasitrauktų iš Rusijos vadovaujamos Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS). Jį cituoja naujienų agentūra „Reuters“. Viena skurdžiausių Europos valstybių Moldova nedalyvauja NVS veikloje nuo 2023 metų.

Moldovos prezidentė Maia Sandu vienoje britų tinklalaidėje pareiškė, kad balsuotų už susijungimą su kaimynine Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare Rumunija, jei toks referendumas įvyktų. Proeuropietiškų pažiūrų prezidentė ne kartą įspėjo dėl Rusijos kišimosi į tarp Rumunijos ir Ukrainos įsiterpusios Moldovos reikalus.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pareiškė, kad balsuotų už suvienijimą su Rumunija, jei šis klausimas kada nors būtų pateiktas referendumui, teigdama, kad jos šaliai vis sunkiau „išgyventi“ savarankiškai, rašo „Politico“. Apie 2,4 mln. gyventojų turinti Moldova, įsikūrusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, tapo Rusijos hibridinio karo, įskaitant dezinformaciją ir rinkimų manipuliacijas, taikiniu.

Didėjant Rusijos sabotažo grėsmei, nuo 2026 m. sausio 1 d. Ukraina ir Moldova visiškai užblokavo visus Rusijos kontingento aprūpinimo kelius Padniestrėje, – praneša karo tinklaraštininkas „Reporting From Ukraine“ ir leidinys „Euromaidan Press“. Ukraina sustiprino kontrolę palei visą sieną, o Moldova išplėtė blokadų ir mobiliųjų patrulių sistemą. Oro erdvė uždaryta, sausumos logistika sustabdyta, bet kokie judėjimai galimi tik gavus abiejų šalių leidimą.

Moldovos gynybos ministerija šeštadienį pranešė, kad po dviejų dronų įsiveržimo šalis maždaug valandai buvo uždariusi savo oro erdvę. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Moldova ne kartą užfiksavo savo oro erdvės pažeidimus, įskaitant nukritusias dronų nuolaužas jos teritorijoje. Šis naujausias incidentas įvyko po to, kai anksčiau šią savaitę Moldova pranešė, kad jos teritorijoje sudužo dronas, o dar šeši kirto jos oro erdvę.

Po bepiločių orlaivių įsiveržimo trečiadienį Moldova iškvietė Rusijos pasiuntinį ir jam pademonstravo Maskvos droną, nukritusį šalies teritorijoje. Nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Moldova ne kartą užfiksavo savo oro erdvės pažeidimus, įskaitant nukritusias dronų nuolaužas jos teritorijoje. Trečiadienį Moldovos užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Kišiniove Olegą Ozerovą ir pastatė sudužusį droną priešais savo būstinę.

Rumunija pakėlė du naikintuvus „Eurofighter“, kurie yra Vokietijos oro policijos misijos Rumunijoje dalis, o ir vėliau du Rumunijos naikintuvus F-16, reaguodama į oro erdvės pažeidimus netoli sienos su Ukraina, antradienį pranešė gynybos ministerija. Apie tai skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Naikintuvai buvo pakelti tam, kad sektų du dronus, kurie antradienį anksti ryte pažeidė jos teritoriją prie sienos su Ukraina. Vienas iš jų, pasak ministerijos, skriejo gilyn į šalies teritoriją.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda telefonu kalbėjosi su Moldovos vadove Maia Sandu. Lietuvos lyderis pasveikino Moldovą su Europos Komisijos (EK) plėtros ataskaitoje pateiktu teigiamu šalies pažangos vertinimu kelyje į narystę Europos Sąjungoje (ES) bei pažymėjo, jog Lietuva ir toliau rems Moldovos bei Ukrainos eurointegracijos procesus.

Moldovos proeuropietiška vyriausybė trečiadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo siekiama uždaryti Rusų kultūros centrą. Kremlius ir prorusiška opozicija šį sprendimą pasmerkė.  Prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) ne kartą kaltino Rusiją kišimusi į buvusios sovietinės respublikos, esančios šalia karo draskomos Ukrainos, reikalus. Jos partija rugsėjį triuškinama persvara laimėjo parlamento rinkimus, išlaikydama mažą 2,4 mln. gyventojų turinčią šalį proeuropietiškame kelyje.

Šeštadienį Moldovos prezidentė Maja Sandu priėmė naujosios vyriausybės narių priesaikas. Mokslininko ir ekonomisto Alexandru Munteanu vadovaujamos vyriausybės pagrindinis prioritetas yra iki 2028 metų užbaigti derybas dėl Moldovos stojimo į Europos Sąjunga.

Moldovos parlamentas penktadienį išrinko naują ministrą pirmininką, kuris vadovaus šios šalies pastangoms įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir išsivaduoti iš Rusijos politinės orbitos, informuoja agentūra „Reuters“. Žinia apie 61-erių ekonomisto Alexandru Munteanu paskyrimą pasirodė po rugsėjo mėnesį vykusių parlamento rinkimų, kuriuose prezidentės Maios Sandu valdančioji Veiksmų ir solidarumo partija (PAS) įtikinamai nugalėjo Rusijai palankius varžovus ir gavo naują mandatą vykdyti Moldovos europi...

Rusija įvairiais būdais kišasi į Europos saugumą – nuo propagandos ir kibernetinių atakų iki dronų grėsmės. Ekspertai įspėja, kad vienintelis būdas sustabdyti agresiją – ryžtinga parama Ukrainai. Ar dar ne per vėlu? Apie tai, portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja Baltijos pažangių technologijų instituto vyr. patarėjas, atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir buvęs užsienio reikalų ministras, buvęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas.

Rusija pirmadienį atmetė kaltinimus, kad bandė kištis į sekmadienį vykusius Moldovos parlamento rinkimus, kuriuose laimėjo valdančioji proeuropietiška partija. „Šalies institucijos ciniškai apkaltino Rusiją, o ne Europos Sąjungą (ES), kišimusi į Moldovos politinius procesus, kurstydamos insinuacijas apie neegzistuojančią „Rusijos grėsmę“, – pareiškime sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.

Maskva apkaltino Moldovos vadovybę neleidus šimtams tūkstančių Rusijoje gyvenančių moldavų balsuoti sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose. Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį skundėsi, kad Moldova Rusijos teritorijoje atidarė vos du balsavimo punktus ir tvirtino, kad dėl to šimtai tūkstančių žmonių negalėjo balsuoti. Rinkimų dieną Moldovos užsienio reikalų ministerija pranešė, kad kiekviename iš dviejų balsavimo punktų buvo tik po 5 tūkst. balsavimo biuletenių.

Moldovos prezidentė Maia Sandu pirmadienį pareiškė, kad jos proeuropietiškos partijos pergalė savaitgalį vykusiuose parlamento rinkimuose yra tvirtas mandatas stojimo į Europos Sąjungą (ES) procesui. Pasak prezidentės, tai „parodė, kad žinome, kaip būti vieningiems, kai mūsų šalies ateičiai gresia pavojus“. „Vakarykštis balsavimas yra tvirtas mandatas Moldovos stojimo į ES procesui“, – sakė ji žurnalistams po balsavimo, kurį temdė kaltinimai Rusijos kišimusi.

Savaitgalį vykusius rinkimus Moldovoje laimėjusi proeuropietiška partija pirmadienį kalbėjo apie „nepaprastai sunkią kovą“ ir džiaugėsi, kad jai pavyko iškovoti nedidelę daugumą parlamente, nepaisant „nešvaraus“ Rusijos kišimosi.  „Rusija metė į šią kovą visas savo nešvarias jėgas (...) Rinkimus laimėjo ne tik PAS, juos laimėjo žmonės“, – per spaudos konferenciją po sekmadienio rinkimų sakė Veiksmo ir solidarumo partijos lyderis Igoris Grosu.

Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) vadovas Antonio Costa pareiškė, kad Moldovos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė svarbiuose parlamento rinkimuose yra „tvirta ir aiški“ rinkėjų žinia, nepaisant Rusijos kišimosi. „Moldovos žmonės pasisakė ir jų žinia yra tvirta ir aiški. Jie pasirinko demokratiją, reformas ir ateitį Europoje, nepaisydami Rusijos spaudimo ir kišimosi. ES palaiko Moldovą kiekviename žingsnyje“, – socialiniame tinkle X parašė Europos Vadovų Tarybos vadovas A. Costa.

Moldovos valdančiosios proeuropietiškos partijos pergalė svarbiuose parlamento rinkimuose buvo garsi ir aiški rinkėjų žinia nepaisant Rusijos kišimosi, pirmadienį sakė Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa. „Moldovos žmonės tarė žodį, jų žinia yra garsi ir aiški. Jie Rusijos spaudimo ir kišimosi akivaizdoje pasirinko demokratiją, reformas ir europietišką ateitį. ES (Europos Sąjunga) palaiko Moldovą. Kiekvieną šio kelio žingsnį“, – socialiniame tinkle „X“ parašė A. Costa.

Moldovos valdančioji proeuropietiška partija laimėjo sekmadienį vykusius parlamento rinkimus, rodo beveik galutiniai rezultatai. Balsavimą temdė kaltinimai Rusijos kišimusi į šalies reikalus. Kandidatė į Europos Sąjungos (ES) nares, besiribojanti su Ukraina ir turinti prorusišką separatistinį regioną, jau seniai yra atsidūrusi kryžkelėje, ar glaudžiau bendradarbiauti su Briuseliu, ar palaikyti sovietmetį menančius santykius su Maskva.

Balsą parlamento rinkimuose atiduodantys moldavai sprendžią, kuria kryptimi – į Rytus ar Vakarus – toliau turėtų judėti šalis. Nuo 2021-ųjų valdanti proeuropietiška prezidentės Majos Sandu partija užtikrino šaliai kandidatės į Europos Sąjungą statusą. Planuota, kad Moldova prie bendrijos prisijungs 2030-aisiais.

Moldovos prezidentė Maja Sandu paragino gyventojus sekmadienį vykstančiuose parlamento rinkimuose balsuoti už proeuropietišką šalies kursą.  „Moldova, mūsų miela tėvynė, yra pavojuje ir jai reikia kiekvieno jūsų paramos, – sakė M. Sandu sostinėje Kišiniove. – Jūs galite ją šiandien išgelbėti, atiduodami savo balsą“. Prezidentė paragino rinkėjus neparduoti savo balsų. Ji ne kartą įspėjo dėl Maskvos kišimosi į rinkimus.

Moldovoje sekmadienį vyksta parlamento rinkimai,  be kita ko, nulemsiantys, ar šalis tęs suartėjimą su ES, ar atsigręš į Rusiją. Dauguma apklausų pastaruoju metu prognozavo pergalę proeuropietiškai prezidentės Majos Sandu „Veiksmo ir solidarumo“ partijai (PAS), tačiau rinkimų baigtis lieka neaiški. M. Sandu šiuos parlamento rinkimus pavadino „svarbiausiais Moldovos istorijoje“. Ji  kaltina Maskvą smarkiai kišantis į rinkimus ir tam skiriant šimtus milijonų eurų.