mokslininkė

„2020 m. visame pasaulyje nuo vėžio mirė 10 mln. žmonių. Lietuvoje tais pačiais metais šia liga sirgo daugiau nei 17 tūkst. Mokslininkai nuolat ieško būdų, kaip patobulinti gydymo technologijas ir vėžio terapiją padaryti dar efektyvesne.

Mirė mokslininkė, ilgametė buvusio Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU)Gamtos mokslų fakulteto Geografijos katedros dėstytoja Irutė Švedienė, sekmadienį pranešė universitetas.  I. Švedienė gimė 1946 metų sausio 1 d. Paširvinčio kaime, Širvintų rajone. Studijavo geografiją Vilniaus universitete, o baigusi studijas (1969m.) dirbo Trakų Vokės zoninėje agrochemijos laboratorijoje, Lietuvos hidrometeorologinėje tarnyboje. Nuo 1985 m. pradėjo dėstyti VPU Geografijos katedroje.

Mokslininkės akiniai, dalykinis kostiumėlis ar medicinos darbuotojos apranga. Iki šiol tokių lėlių Barbių nebuvo. Tačiau pandemija keičia net lėlių madas. Britai pristatė naują Barbių seriją, kurioje garsios mokslininkės ir medicinos darbuotojos. 59-erių Oksfordo universiteto profesorė Sarah Gilbert per savo karjerą yra pelniusi ne vieną iškilų mokslinį apdovanojimą. O pastaraisiais metais ji ženkliai prisidėjo kuriant „AstraZeneca“ vakciną nuo koronaviruso.

Du dalykai, dėl kurių mokslo bendruomenė sutaria, kalbėdami apie klimato kaitą, yra tai, kad ji yra tikra ir yra sukurta žmogaus. Dažniausiai cituojamas skaičius yra tas, kad 97,1 proc. mokslinių tyrimų patvirtina nuomonę, jog klimato kaitą sukelia žmonės. Nors tai yra vieningas sutarimas, klimato kaitos neigėjai vis tiek mano, kad galbūt teisūs yra tie likę 2,9 proc. „Šiandien globalinio atšilimo panikos kėlėjai yra plokščiažemininkų atitikmuo, – prieš keletą metų sakė Tedas Cruzas.

„Smegenims reikia ne tik lavinimo pratimų, bet ir gryno oro bei fizinio aktyvumo“, – teigia šiais metais leidyklos „Alma littera“ išleistos knygos „Kaip veikia smegenys“ autorė, neuropsichologijos mokslų daktarė, Vyriausybės strateginės analizės centro vyriausioji politikos analitikė Ramunė Dirvanskienė. Mokslininkė sako, kad sugebėjimas žaisti, kai suaugame, niekur nedingsta.

Amerika atsisveikina su garsiausiu ir protingiausiu pasaulio orangutanu. Vienos mokslininkės nuo kūdikystės augintas primatas mokėjo ženklų kalbą ir net buvo tapęs dokumentinio filmo herojumi. Deja, sulaukęs 39-erių metų jis mirė dėl sustreikavusios širdies. Tai orangutano Chantek nuotrauka, daryta prieš beveik keturis dešimtmečius, kai jam buvo vos devyni mėnesiai. Tuomet mažylį iš vieno primatų centro Jungtinėse Valstijose pasiėmė jauna mokslininkė Lyn Miles.

Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Ateityje visi organai bus spausdinami trimačiais spausdintuvais, todėl gyvensime ilgiau, be to, taip pat sparčiai, kaip dabar internetas, vystysis kosmoso technologijos, taigi į visus procesus įsitraukti reikia suskubti jau dabar, mano Silicio slėnyje dirbanti Darlene Damm. „Visi turi talentų. Į tradicinę kosmoso pramonę gali būti sunku patekti, tad kodėl neprisidėjus kitais būdais.

Simonas Bendžius, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Robotai gali matyti mums neregimus dažnius ir turi daugiau jėgos. Tad Marse iš pradžių nutūptų robotas, kuris parengtų saugesnę vietą nusileisti žmogui. Taip tvirtina NASA išmaniosios robotikos grupės mokslininkė Maria Bualat. Be to, pasak jos, ketinama tirti tamsiąją Mėnulio pusę ir Saturno palydovą Titaną. „Bet ir mūsų planetoje yra vietų, į kurias žmonių nenorime siųsti. Pavyzdžiui, ugnikalniai ar ypač šaltos vietos jūros dugne.

Profesorė Agnieška Zalevska (Agnieszka Zalewska) vadovaus Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) tarybai. Tai pirmoji istorijoje moteris ir pirmoji lenkė, kuri vadovaus tyrimams didžiausioje Europos laboratorijoje.