moksliniai tyrimai

Universitetų mokslo tyrimams valstybė šiemet numato skirti daugiau nei 13 mln. eurų paramos – tris kartus daugiau nei 2023 metais (4 mln. eurų). Iki 2027 metų tam bus skirta iš viso 57,5 mln. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Ministras Gintautas Jakštas teigė, kad taip norima stiprinti inžinerijos, technologijų, duomenų, gamtos, biomedicinos kryptis.

Moksliniams tyrimams reikalingai infrastruktūrai atnaujinti Lietuvos mokslo taryba (LMT) planuoja skirti 3,2 mln. eurų. Kaip nurodoma antradienį išplatintame pranešime, valstybinės mokslo ir studijų institucijos gali teikti paraiškas LMT dėl mokslo ir meno tyrimams reikalingos infrastruktūros įsigijimo iki gegužės 5-osios. Tikimasi, kad ši priemonė prisidės prie prie mokslo ir meno tyrimų bazės modernizavimo, tyrimų aplinkos patrauklumo bei šalies mokslinio konkurencingumo didinimo.

Šiuolaikinis veido pūslelinės viruso tipas atsirado prieš maždaug 5 tūkst. metų, o jam paplisti padėjo bučinių atsiradimas, paskelbė mokslininkai. Maždaug 3,7 mlrd. žmonių (dauguma pasaulio populiacijos) yra užsikrėtę veido pūslelinės virusu HSV-1, nurodo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Nors virusas ir labai paplitęs, vis dėlto, apie jo istoriją buvo žinoma nedaug.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skirs daugiau nei 21 mln. eurų 2023-iaisiais startuojančiai edukologijos krypties mokslinių tyrimų plėtros programai. „Kalbant apie mokytojų rengimą dažnai yra pamirštami tie, kurie rengia tuos mokytojus. Matydavom eilę metų, kad nėra dedikuojamos atskiros programos, nėra skiriamos lėšos, kad turėtume stiprius mokytojų rengimo centrus“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

Mokslininkai teigia, kad pirmieji mirštančio žmogaus smegenų tyrimai rodo, jog mirštant jis galėjo „paskutinį kartą prisiminti savo gyvenimą“. Neurologai, tarp jų Tartu universiteto (Estija) neurologas Raulis Vicente, iš pradžių elektroencefalografijos (EEG) prietaisu tyrė 87 metų paciento, sergančio epilepsija, smegenų bangas, tačiau tyrimo viduryje pacientą ištiko širdies smūgis ir jis mirė.

Klaipėdos uoste prisišvartavo moderniausias Lietuvos mokslinių tyrimų laivas „Mintis“. Įgula namo sugrįžo po beveik metus trukusios ekspedicijos po visą pasaulį. Po beveik metų į Klaipėdos uostą šventėms sugrįžo retas svečias Lietuvoje. Prisišvartavęs stovi Klaipėdos universiteto mokslinis laivas „Mintis“. Šiuo laivu mokslininkai jau septynerius metus skersai išilgai naršo pasaulį ir atlieką įvairius tyrimus. Matuoja vandens gylį, tiria jūros gruntą bei gyvūniją.

Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) darbams Lietuvoje pernai buvo skirta 571,9 mln. eurų – 17,7 proc. daugiau nei 2019-aisiais. Tuo metu MTEP išlaidų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) ūgtelėjo iki 1,17 proc. (2019 metais – 1 proc.). Daugiausiai išlaidų MTEP veiklai pernai teko verslo įmonių sektoriuje – 272,5 mln. eurų, arba 47,7 proc. visų išlaidų. Aukštojo mokslo sektoriuje išlaidos MTEP sudarė 210,1 mln. (36,7 proc.), valdžios sektoriuje – 89,4 mln. eurų (15,6 proc.

Naujas tyrimas atskleidė, kad yra du vyrų, neatsiklausus siunčiančių savo lytinių organų nuotraukas moterims. Dalis jų, kaip ir galima buvo tikėtis, yra narcizai ir seksistai. Iš 1 087 vyrų, dalyvavusių tyrime, 48 proc. dalyvių prisipažino anksčiau siuntę savo lytinių organų nuotraukas moterims be jų sutikimo. Tyrimo, kurio išvados buvo publikuotos žurnale „The Journal for Sex Research“, autoriai naudojo keletą klausimynų, siekdami įvertinti dalyvių charakterio bruožus.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.