mokslas

„Studijos“ – žodis, skambantis itin rimtai. Mintyse iškyla neaprėpiamos galybės knygų, rašto darbų, kolokviumų, egzaminų ir panašių šiurpą keliančių dalykų. Atsipalaiduokit! Studijų metus jums primins ne tik įgytos žinios, bet ir studentiškų švenčių malonumai. Krikšto kančios O viskas prasideda tada, kai ką tik į universitetą atklydęs nulis turi įgyti garbingą fukso statusą.

„Studijos“ – žodis, skambantis itin rimtai. Mintyse iškyla neaprėpiamos galybės knygų, rašto darbų, kolokviumų, egzaminų ir panašių šiurpą keliančių dalykų. Atsipalaiduokit! Studijų metus jums primins ne tik įgytos žinios, bet ir studentiškų švenčių malonumai. Krikšto kančios O viskas prasideda tada, kai ką tik į universitetą atklydęs nulis turi įgyti garbingą fukso statusą.

Rugsėjo 1-oji – kitą trečiadienį. Paskutinės dienos prieš naujuosius mokslo metus - didysis egzaminas tėvams: ar teisingai parinko mokyklą atžalai. Visos vidurinės ir gimnazijos (jų yra 499) turi reitingus. Labiau jaudinasi tėvai nei mokinukai. Kad tik per žemo lygio mokyklos nepasirinkus. „Respublika“ aiškinosi, ar elitinėmis nurodytos mokymo įstaigos kala Lietuvos ateitį.

Gali būti, kad Apple nori sukurti naują gaminį, atrodantį kaip stalinis kompiuteris, bet turintį jutiklinio ekrano funkcijų. Apie Apple užregistruotus patentus rašantis blogas Patently Apple paviešino braižinius su patentu, pavadinimu „Aukso gysla: susipažinkite su iMac Touch“. Braižiniuose vaizduojamas kompiuterio ekranas, primontuotas prie sukamo pagrindo, kuris leidžia monitorių pasukti į horizontalią padėtį ir naudoti jį kaip jutiminį ekraną.

Kaip ir kasmet, Lietuvą apėmęs artėjančių mokslo metų šurmulys. Vieniems jis matomas apsilankius parduotuvėse, kurios į pirmąsias gretas išrikiavo mokyklines prekes. Kitus gi rugsėjis paliečia betarpiškai, kai tenka aprūpinti moksleivį pilna kuprine pirkinių. Tuoj skaičiuosime, kiek kainuoja tėvų nuperkamas „mokinio krepšelis“ - rašikliai, sąsiuviniai, dažai, uniformos. 100, 200 litų, o kartais ir daugiau.

Studentų sąjunga stiprina savo narius skatindama studentų atstovavimo kokybę. Šiuo tikslu Studentų sąjungos Tarybos nariai rugpjūtį Kaune patvirtino naują Studentų sąjungos viceprezidentę studentų atstovavimo kokybės plėtrai Moniką Sičiūnaitę. „Jau pradėti pirmieji Studentų atstovybių veiklos įvertinimo darbai. Atlikę išsamią situacijos analizę, galėsime geriau įvertinti šalies studentų atstovavimą ir ieškoti geriausių kelių jam stiprinti.

Artėja mokslo metai ir moksleivių laukia nauji iššūkiai, o didžiausi išbandymai nusimato baigiamųjų klasių mokiniams: 10-ams, 11-ams ir abiturientams. „Reikia gerai mokytis, kad puikiai išlaikyčiau egzaminus... Kurią mokslo kryptį pasirinkti ir kokios karjeros siekti ateityje... Kur geriau mokytis... Ar samdyti korepetitorių...“, – dažnai sukasi mokinių mintyse.

Lietuva siekia sustiprinti aukštą pridėtinę vertę kuriančias pramonės šakas bei paskatinti verslą daugiau investuoti į mokslo laimėjimus ir aukštąsias technologijas bei panaikinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą trikdančius barjerus. Tam šalies mokslo ir technologijų infrastruktūra turėtų būti geriau pritaikyta teikti inovacijų paramos paslaugas, todėl valstybei yra ekonomiškai naudinga toliau vis didinti ir paslaugų kokybę, ir prieinamumą.

Lietuvoje dažnai girdime skambant pavojaus varpus, skelbiančius, kad aukštojo mokslo sistema nežengia progreso keliu. Lietuvos aukštojo mokslo kritikai teigia, kad praraja tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų vis didėja. Nenoriu sutikti su tokiais drastiškais teiginiais, nes tikiu, kad jau dabar esame vos per kelis žingsnius nuo kelio, kuriuo turėtų eiti mūsų aukštasis mokslas.

Baigiantis vasarai tenka vis dažniau susimąstyti apie naujų mokslo metų pradžią. Jei iš anksto pasiruošite naujiems iššūkiams, juos bus žymiai lengviau įveikti. Tam tereikia labai nedaug: aiškiai žinoti norimus pasiekti rezultatus, nusimatyti, kaip įgyvendinsite planus bei rasti laiko profilaktinei sveikatos apžiūrai. Emocinė bei fizinė būsena yra labai svarbi, norint kryptingai ir sėkmingai artėti tikslo link.

Valstybė apmokės saujelei Aukštaitijos sostinę purtantis nedarbas gali atsisukti ir prieš vietines mokslo mekas – Panevėžio kolegiją ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (KTU PI). Šalies aukštosioms mokykloms baigus priėmimą, į valstybės finansuojamas vietas pateko 356 iš pusšešto šimto pakviestųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje ir tik 26 iš 110-ies būsimųjų KTU PI studentų.

Šią savaitę Lietuvoje startavo 5-oji Tarptautinė vasaros mokslo stovykla (angl. ISSC'10 – International Science Summer Camp). Stovykla vyks Vilniuje iki rugpjūčio 14 dienos, pranešė Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija. Pagrindinis jos tikslas – suburti gabų, motyvuotą bei mokslu ir technologijomis besidomintį jaunimą iš skirtingų šalių atvirai diskusijai mokslo klausimais. „Dalyviai jau šiandien pradeda gvildenti opią šiuo metu mokslininkams temą - „Mokslas visuomenei" (angl.

Liepos mėnesį pasirašyti pirmieji nacionalinių kompleksinių programų projektai su Vilniaus universitetu, Kauno medicinos universitetu ir Kauno technologijos universitetu, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, teigiama pranešime.

Tai, kad Dievas ar gamta sukūrė dvi lytis, pripažįstama pačia geriausia idėja pramogų industrijos istorijoje. Mus ėmė valdyti instinktai, kuriems sunku pasipriešinti, kadangi poravimosi procesas yra malonus. Tai vienintelis būdas susilaukti palikuonių ir perduoti kitoms kartoms genetinę informaciją. Taip buvo iki šiol, tačiau yra pagrindo spėti, jog XXI amžiuje situacija ims keistis iš esmės.

Keturiems Lietuvos moksleiviams JAV ambasadorė Anne E. Derse vakar įteikė stipendijas mokytis Jungtinėse Valstijose. Juos pasveikino ir Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius. Moksleiviai – du iš Vilniaus ir po vieną iš Kauno bei Šiaulių – buvo atrinkti giežto konkurso metu įvertinus jų akademinius rezultatus ir anglų kalbos žinias.

Inovatyvios įmonės bendrovės paprastai palaiko ilgalaikius ir glaudžius ryšius su kitomis organizacijomis – išoriniais partneriais. Pavyzdžiui, vykdant bendrus projektus su universitetais, jos įgyja galimybę susipažinti su naujausiais teoriniais darbais ir taikomųjų mokslinių tyrimų rezultatais, kurie gali būti panaudoti įmonių savuose tyrimų ir plėtros padaliniuose. Tačiau atvirosios inovacijos (angl.

Nemokamas mokslas šiais metais bus mažiau prieinamas. Valstybė, apkarpydama finansuojamų vietų skaičių, labiausiai sumažino būsimųjų teisininkų, vadybininkų ir pedagogų krepšelius, rašo „Lietuvos rytas". Pirmadienį baigėsi prašymų studijuoti registravimas. Juos pateikė per 43 tūkst. įsiregistravusių bendrojoje Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje. Tiesa, 4,5 tūkst. anketas paliko pustuštes – nenurodė, ką norėtų mokytis.

Ciara (24) karjerą pradėjo būdama vos 16 metų, taigi ji taip ir neturėjo laiko tinkamai užbaigti mokslus. Ji ir toliau visas jėgas skiria sėkmingai dainininkės karjerai, tačiau norėtų įgyti žinių ir kitose srityse. „Vieną dieną norėčiau grįžti į mokyklą ir įgyti daugiau žinių, nes žinios – tai galia, taigi kuo daugiau, tuo geriau.“ – sakė Ciara. „Nesigailiu, kad mečiau mokslus tada, kada mečiau, nes to reikėjo sėkmingai mano kaip dainininkės karjerai.

5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau algas. „Trūksta lėšų", – šią pastaraisiais mėnesiais taip dažnai kartojamą frazę teko išgirsti ir medicinos rezidentūros studentams. Finansų ministerija bei Seimo finansų ir biudžeto komitetas nusprendė vietoj 28 mln. lt skirtų rezidentų atlyginimams, skirti „kiek mažiau“ – 23 mln. Taigi, trūksta 5mln.

Liepos 14 d. - 16 d. dienomis švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė dalyvaus Briuselyje vykstančiame neformaliame ES Konkurencingumo tarybos susitikime, kuriame ES šalių narių švietimo ir mokslo ministrai kartu su ūkio ministrais diskutuos, kaip efektyviau skatinti inovacijas. Susitikime bus tariamasi, kaip įgyvendinti 2020 m. ES strategijoje numatytą tikslą – į mokslinius tyrimus investuoti 3 proc.

Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar savaitę gali registruotis bendrojo priėmimo sistemoje. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d. Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 37054 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 29978 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 4591 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.

Tarptautinė mokslininkių komanda iškėlė idėją, jog dviguba DNR makromolekulės spiralė - kertinis gyvybės Žemėje „akmuo“ - savo stabilumui užtikrinti gali remtis kvantinio susietumo efektu. Dar 1935 metais aprašytas įžymusis loginis „Schrodinger'io katino“ eksperimentas puikiai demonstruoja, kaip keistasis kvantinės mechanikos pasaulis gali daryti įtaką makropasauliui ir kaip šią įtaką sudėtinga paaiškinti vadovaujantis mums realaus gyvenimo pavyzdžiais.

Žemė darosi vis tylesnė. Kabeliais ir palydovais perduodami skaitmeninės televizijos signalai sparčiai keičia analogines transliacijas, taip mažindami į kosmosą skleidžiamų radijo bandų skaičių ir galią. Vartotojams tai leidžia matyti daugiau kanalų ir geresnės kokybės vaizdą. Tačiau už Saulės sistemos ribų galimai egzistuojančių civilizacijų ieškantiems mokslininkams ši tyla sukelia papildomų problemų.

JAV mokslininkai pranešė sėkmingai implantavę laboratorijoje išaugintas ląsteles į žiurkių plaučius ir sukūrę prietaisą, kuris imituoja žmogaus plautį. Jeilio universiteto mokslininkams, laboratorijoje išaugintas ląsteles persodinus žiurkėms, pirmą kartą pavyko sukurti 45–120 minučių funkcionuojančius plaučius, praneša naujienų agentūra AFP.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius renka kompaniją, kuri kurs Lietuvos švietimo ateities strategiją. Tačiau specialistai įspėja, kad nieko iš o nebus: apie kokią naują strategiją galima kalbėti, kai mokyklų vis mažėja, darželiai prieinami kas penktam, aukštasis mokslas įperkamas tik turtingiesiems? Dvidešimt metų kuriama švietimo sistema atrodo taip: naujas kabinetinis ministras, nauji kabinetiniai patarėjai, naujos popierinės idėjos, pertvarkos, reformos. Slenka metai, dveji.

Pirmadienį Vyriausybė pritarė Švietimo ir mokslo ministerijos parengtiems Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos aprašo pakeitimams. Jais nustatoma, kad paskolos gyvenimo išlaidoms bus teikiamos studentams du kartus per metus - rudens ir pavasario semestre. Kitų valstybės remiamų paskolų skyrimas nesikeičia.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Švietimo atstovai Lietuvoje mato - reforma tikrai veikia. Šiemet iš Lietuvos ruošiasi bėgti dar daugiau abiturientų. Net reformos autoriai tai pripažįsta. Bet kaip rengiamasi sustabdyti protų nutekėjimą, liautis jį skatinti ir susigrąžinti išvykusiuosius, planų nėra. Dings dukart daugiau Aukštosios mokyklos baiminasi, jog šiemet dalis programų vėl nesurinks reikiamo studentų skaičiaus.

Iš Lietuvos demografinio žemėlapio patyliukais dingsta jaunoji karta. Šiemet dar daugiau abiturientų kelia sparnus į užsienio universitetus. Išvyksta gabiausieji. Švietimo reformatoriai ištesėjo pažadą gerinti studijų kokybę, tik gaila kad ją gerina svetimos, o ne savos aukštosios mokyklos. Absurdiška, bet gauti išsilavinimą užsienyje mums, užsieniečiams, kitose šalyse kur kas pigiau nei graužti mokslo šaknis Lietuvoje. Tad gabūs ir talentingi skleidžia sparnus ir lekia kuo toliau nuo namų.

Studentai puikiai žino, kad artėjanti vasara yra ne tik poilsio prie ežerų ir iškylų gamtoje su draugais organizavimas. Birželis – tai tas metas, kai per visus mokslo metus įgytas žinias teks pademonstruoti egzaminų sesijos metu. O dar ramybės neduodantys kursinių ar bakalaurinių darbų atsiskaitymai... Siekiant lengviau įveikti artėjantį intensyvų periodą, privalu tinkamai pasirūpinti savo sveikata.

Pirmadienį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Pasieniečių mokykloje prasidėjo savaitę truksiantys Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos (ES) išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) ir Pasieniečių mokyklos organizuojami ES skubios pasienio pagalbos būrių RABIT narių mokymai. Mokymuose dalyvauja 21 sienos apsaugos pareigūnas iš Ispanijos, Portugalijos, Švedijos, Olandijos, Vokietijos, Vengrijos, Liuksemburgo ir Italijos.

Tatuiruotės ant kūno gali turėti ne tik estetinę, bet ir mokslinę vertę. Tai patvirtina šis formulių, diagramų, cheminių elementų jungčių ir kitų ištatuiruotų mokslinių žinių rinkinys.

„Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis“, - kadaise pasakė žymus istorijos veikėjas Leninas. Abiturientai, priversti pamiršti pavasario linksmybes ir džiaugsmus, artėjant egzaminams šią frazę girdi vis dažniau ir dažniau: ją kartoja tėvai, mokytojai, giminaičiai ir visi kiti žmonės, kurie „trokšta jiems geros ateities“. „Mokykis!“ – sudrausmina tėvas savo atžalą, kuriai norėtųsi pasidžiaugti pagaliau šylančiu oru ir bundančia gamta – tuo, kuo džiaugdavosi kiekvienas metais.

Šiandien, gegužės 3 dieną, Tartu universitete (Estija) baigėsi 2010 metų Baltijos šalių informatikos olimpiada. Joje dalyvavę Marijonas Petrauskas, Kauno technologijos universiteto gimnazijos vienuoliktokas, ir Matas Brazdenkis, Vilniaus licėjaus dvyliktokas, pelnė sidabro medalius, o Kęstutis Vilčinskas, Vilniaus licėjaus dešimtokas, ir Rolandas Glotnis, Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientas, – bronzos medalius.

Švietimas kaime išgyvena gilią krizę, mokyklų tinklo, ypač kaimo vietovėse, pertvarka vyksta be jokio pagrindimo, nėra jokių šio tinklo optimizavimo kriterijų, neretai remiamasi pavienių žmonių subjektyviomis nuostatomis ar kokiais kitais interesais. Dar blogiau, kai uždaromos nemažai moksleivių turinčios ir klases galinčios sukomplektuoti kaimo mokyklos, ir taip dvasiniam merdėjimui pasmerkiamos tų vietovių bendruomenės, konstatuoja kovojantieji už kaimiškų mokyklų išlikimą.

Dr. Robert Wagenaar: „Švietimas turi keistis kartu su besikeičiančia visuomene“ Studijų siekiniais grindžiamas mokslas – tai globalaus judėjimo dalis ir visų Europos aukštųjų mokyklų tarpusavio susikalbėjimo būdas, tuo įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) projektų vadovas dr. Robert Wagenaar. Jo manymu, netgi privalumu galime laikyti tai, kad šią sistemą įsivedinėjame vieni paskutiniųjų – tai tik leidžia išnaudoti kitų šalių patirtį ir nekartoti jų klaidų.

Naujoji studijų organizavimo sistema – palankesnė studento ir darbo rinkos poreikiams. Aukštosioms mokykloms sudarytos galimybės siūlyti įvairesnes studijų programas, o stojantiesiems –  tiksliau pasirinkti studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai bakalauro ir  vientisųjų studijų programoms, kurių aprašą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Jei kartais gyvenime pasitaikytų pakliūti į juodąją skylę, kelionė veikiausiai atrodytų panaši į šią. Tai Kolorado valstijos universiteto (JAV) mokslininko Andrew Hamiltono sukurta animacija.

Lietuvos mokslo ir studijų kokybei pagerinti investuojama beveik 85 mln. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų (ES) lėšų. Ši finansinė injekcija skiriama studijų programoms atnaujinti, inovatyviems mokymo metodams kurti, dėstytojų kvalifikacijai tobulinti, naujiems praktikų modeliams sukurti.  Iš šių lėšų taip pat bus skatinama aktyvesnė mokslininkų asociacijų ir draugijų veikla.

Nemažai žmonių šuns staugimą vertina kaip gyvūno pastangą dainuoti, kurti muziką, mat šunys kartais kaukia, išgirdę muziką arba dainavimą. Palyginus su laukiniais šunimis, vilkais, naminiai šunys kur kas dažniau loja, o staugia tik retkarčiais. Šunų šeimoje staugimas yra tam tikra bendravimo forma. Tai gali būti vienišo, izoliuoto šuns vienatvės išraiška arba atlikti kitas socialines funkcijas. Pavyzdžiui, vilkai staugia kviesdami gaują draugėn, taip pat stiprindami pastarosios identitetą.

Jungtinį gyvybės mokslų centrą, finansuojamą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis, kuria Vilniaus universitetas kartu su partneriais – Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Biotechnologijos, Biochemijos ir Vilniaus universiteto Onkologijos institutais. Vykdydami projektą „Jungtinio gyvybės mokslų centro sukūrimas“ mokslinių ir mokomųjų laboratorijų komplekse šalies mokslininkai tyrinės žmogaus genomą.

Mokyklai svarbu plėsti ugdymo galimybes, kurti naujas edukacines erdves. Teatras – labai reikalingas pagalbininkas kuriant patrauklias lavinimo programas, didinant meno prieinamumą mokiniams.

Šiandien prasidėjo naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras, pristatysiantis pirmuosius projekto rezultatus.

„17 puslapis“ – kodėl studentai per vienas paskaitas mokosi noriai, o per kitas – ne? 1. Kodėl studentai per vienas paskaitas mokosi noriai, o per kitas – žiovauja? Nuo ko tai priklauso: studento, dėstytojo ar mokomojo dalyko? Šiais ir kitais klausimais pirmą pusvalandį diskutuosime tiesioginiame eteryje. Diskusijoje galėsite dalyvauti ir Jūs! 2. Dviems jaunuoliams – Rokui ir Rolandai – magija yra neatsiejama gyvenimo dalis.

Po studijų – aukštojo mokslo diplomas su praktinio darbo patirtimi. Lietuvos studentai aukštąsias mokyklas baigs turėdami pakankamai daug praktinių įgūdžių. Pasitelkus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų paramą, universitetuose ir kolegijose steigiami virtualūs realaus darbo moduliai – nuo imitacinių bankų ir maisto technologijų bendrovių iki medicininių operacijų bei slaugos simuliatorių.

Švietimo ir mokslo ministerija skatina visuomenines studentų iniciatyvas. Švietimo ir mokslo ministerija kviečia studentams atstovaujančias organizacijas toliau aktyviai bendradarbiauti keliant šalies aukštojo mokslo kokybę. Studentams siūloma finansinė parama ištirti ir palyginti šalies aukštųjų mokyklų materialines sąlygas, skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką ir apeliacijų dėl vertinimo rezultatų procedūras.

Kovo pradžioje žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, jog šalies aukštosios mokyklos nuo rudens ryžtasi trumpinti bakalauro studijas iki 3 ar 3,5 metų. Kai kurias studijų programas „karpyti“ ketina Vilniaus pedagoginis universitetas (VPU), Kauno technologijos universitetas (KTU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU). „Njuspeipis“ domėjosi, kaip šią žinią sutinka studentai ir moksleivių atstovai, kokie naujovės motyvai.

Stojantieji pajutę pavasario nuotaikas ir jausdami baigiamųjų egzaminų artumą sunerimsta dėl savo ateities. Pagrindiniai dvejojančių abiturientų klausimai – kuo aš noriu būti „užaugęs“, kaip to pasiekti, kur studijuoti. Tuo tarpu bakalauro studijas baigiantiems asmenims kyla klausimas – ar tęsti studijas, jei taip, tai kur. Norintys studijuoti savoje šalyje apsispręsti dėl paraiškų teikimo dar turi pakankamai laiko, tačiau pasiryžusių mokslo žinias gilinti svetur laikas akivaizdžiai senka.

Naujoji studijų sistema aptarta su akademine bendruomene. Aukštosioms mokykloms atsiras daugiau galimybių siūlyti įvairesnes studijų programas ir atskleisti savo stipriąsias puses, o stojantiesiems – pasirinkti savo studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai studijų programoms, kurių projektą parengė ir šiandien su universitetų ir kolegijų atstovais aptarė Švietimo ir mokslo ministerija.