mokslas

Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykla praėjusią savaitę iškilmingai uždarė 16-ąjį B. Oškinio taurės čempionatą. Čempionatas, skirtas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečio paminėjimui, vyko 26 – 30 dienomis Vaikų aerodrome, Kėdainių rajone ir pritraukė per 30 jaunųjų aviatorių. Čempionato metu iš viso varžėsi 32 vaikai devyniose komandose.

Mokslinė fantastika dažniausiai bando pažvelgti į ateitį, tačiau kartais ateitis pasirodo ne tokia tolima. Kas buvo laikyta moksline fantastika, iš tikrųjų įvyksta. Retkarčiais viena idėja sukuria begalę gerų mokslinių istorijų, kol jas paneigia mokslas, ar technologijos pažengia toliau. Šiame straipsnyje pateikiamos 9 idėjos, kurias mokslas paneigė ar patvirtino. 1. Marso planetoje nėra civilizacijos Vos kiek daugiau nei prieš 100 metų žmonės dar tikėjo, kad Marse gali būti protingų būtybių.

Prasidedant naujiems mokslo metams neretai susimąstome, kaip turėtume bendrauti su savo atžalomis? Visi tėvai nori, kad jų vaikams puikiai sektųsi mokykloje, tačiau kaip suderinti mokslą, pramogas ir vaikystę? VŠĮ „Šeimų universitetas“ dalinasi patarimais, kaip tinkamai bendrauti su vaikais ir kaip išvengti nemalonių situacijų kasdieniniame bendravime. Mintimis dalinasi vaikų psichologė Giedrė Gutautė – Klimienė.   Kiekvienas tėvelis nori, kad jų vaikui puikiai sektųsi mokslai.

Nuoširdžiai sveikinu teikiančius ir siekiančius žinių Rugsėjo 1- osios, mokslo ir žinių dienos proga! Ši šventė yra ypatinga, nes pagerbiame ne tik mokytojus, bet ir mokymąsi bei žinias. Žmogui sėkmingas mokymasis ir sukauptų žinių perdavimas ateities kartoms lėmė jo suklestėjimą. Kol mokomės, priimame naujas idėjas ir efektyvesnius veiklos būdus, turtiname savo supratimą apie save ir mus supantį pasaulį, tol tobulėjame ir išliekame viduje jauni.

Gearmix.ru siūlo susipažinti su 14 mokslinių tyrimų instrumentų stebuklų. Tai yra statiniai, kurie atrodo tokie futuristiniai, kad kartais netgi sunku patikėti, kad jie egzistuoja realybėje.       Fotomultiplikuojantys vamzdžiai neutrinų detektoriaus „Daya Bay“ (tarptautinio neutrinų tyrinėjimo projekto) viduje, Kinija. „Super-Kamiokande“, milžiniškas Čerenkovo detektorius, įsikūręs kilometro gilyje po žeme, Kamiokos kasykloje, Japonija.

Dauguma žmonių, girdėdami žodį „taupymas“, iš karto įsivaizduoja, kaip tai yra sudėtinga, kad teks save riboti visose srityse, ir iš karto atsisako net pačios minties apie taupymą. Savęs apribojimas ir taupymas – tai dvi skirtingos sąvokos. Teisingas taupymas – tai greičiau mokslas apie tai, kaip protingai organizuoti savo išlaidas ir veltui nešvaistyti pinigų perkant nereikalingus daiktus. Taigi, pagrindinės protingo taupymo taisyklės: 1. Nepirk to, kas tau nereikalinga.

Rugpjūčio 29 d. švietimo ir mokslo viceministrė Svetlana Kauzonienė dalyvaus Rygoje vykstančiame Baltijos šalių mokslo politikos strategų susitikime. Estijos, Latvijos ir Lietuvos atstovai tarsis dėl bendradarbiavimo mokslinių tyrimų srityje ir dalyvavimo europinėse programose.

Senovės kinų išmintis sako: „Laimingas tas, kurį moko mokytojas, ir vargšas tas, kurį moko gyvenimas.“ Kartais dar ankstyvoje jaunystėje sutiktas geras mokytojas sugeba pakeisti ir nulemti mokinio gyvenimą. Apie tai, kurie pedagogai paliko patį ryškiausią pėdsaką, „Balsas.lt savaitė“ klausė žymių Lietuvos žmonių. Petras Gražulis, Seimo narys Giliausią įspūdį paliko mano pirmoji mokytoja a. a. Adelė Stalauskienė. Ji buvo griežta, bet kartu labai nuoširdi, kartais net atstodavo mamą.

Astronomai kol kas negali pradžiuginti (arba išgąsdinti) mūsų naujų gyvybės formų atradimu. Tačiau jie jau rado keletą planetų, kuriuose yra šansų aptikti gyvybę. Šie metai yra išties turtingi tyrimų, kurie aukštyn kojomis apverčia mūsų suvokimą apie visatą, gausa. Slon.ru išrinko 10 svarbiausių 2013 metų kosminių atradimų.

Mokslininkai kasdien vardan mokslo peržengia įprasto žmogiško patyrimo ribas. Bet jeigu praeityje tyrėjai vogdavo lavonus iš morgų arba bandydavo naujus vaistus ant savęs, tai dauguma šiuolaikinių mokslininkų jau nebesinaudoja tokiomis kraštutinėmis priemonėmis. Dauguma. O yra ir tokių mokslininkų, kurie imasi visiškai ekstremalių veiksmų. Gearmix.ru pristato šešis ekstremaliausius užsiėmimus mokslo pasaulyje.

5. Laivas Svenas Yrvindas Švedijoje yra gerbiamas laivų statybos meistras. Šiuo metu jis gamina valtį, kuria ketina apiplaukti pasaulį. Tačiau tai nebus paprastas laivas – jis stato mažiausią laivą, kurio dydis prilygs didelės vonios matmenims. Su savo kūriniu S. Yrvindas ketina apkeliauti Žemės rutulį per 1,5 metų. Meistras teigia, kad valties dydis nepadidins misijos pavojingumo, kadangi paprastai daugiau bėdos būna su dideliais ir sunkiais laivais.

Švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus kritikuoja studentų paskolų sistemą. Jis taip pat teigia, kad nuo 2015 metų gali būti pakeistas studijų finansavimas iš valstybės biudžeto. Kaip rašo "Lietuvos žinios", viceministro požiūriu, dabartinė studentų kreditavimo sistema milžinišką naudą duoda tik bankams, tuo metu valstybė esą prisiima labai didelių įsipareigojimų. "Pirma, valstybė 100 proc.

Listverse.com nusprendė pasidomėti mažiausiais funkcionuojančiais mechanizmais pasaulyje. Kad ir kaip būtų keista, pavyko rasti tikrai nemažai miniatiūrinių daiktų, kuriuos, nors visiškai kitokių matmenų, naudojame ar bent apie juos girdime kas dieną.

Paslydimas ant banano žievės arba apsipylimas kava nėra tie veiksmai, kuriuos norėtumėte pademonstruoti būdami su potencialiu mylimuoju/mylimąja. Tačiau jei jūsų dėmesio objektas jau šiek tiek jumis žavisi, kokia nors klaidelė gali būti puiki strategija padidini prielankumą, rašo united-academics.org.

Mokslininkams pavyko pabendrauti su pacientu, kuris pastaruosius 12 metų yra vadinamos vegetacinės (arba komos) būklės. Kanados tyrėjai funkciniu magnetinio rezonanso skeneriu stebėjo daugelį metų be sąmonės išgulėjusio paciento smegenų aktyvumą, kai jam buvo užduodami klausimai. Vegetacinės būklės pacientas tokiu būdu papasakojo suprantąs, kad guli ligoninėje, žino savo vardą ir pan. Magnetinio rezonanso skeneryje vegetacinės būklės pacientui buvo užduodami "taip/ne" tipo klausimai, pvz.

Dalijimosi įpročių tyrimų serija, atlikta 32 žmonių, žmogbeždžionių ir paprastų beždžionių populiacijose, atskleidė, kad daugeliu dalijimosi atvejų geradarys tikisi gauti ko nors mainais – maisto, pagarbos, palaikymo ir pan. Kalifornijos Santos Barbaros universiteto mokslininkai, atlikę tyrimus, padarė išvadą, kad žmonės ir beždžionės, būdami dosnūs ir dalydamiesi, pavyzdžiui, maistu, tikisi atpildo – tai svarbiausias jų geranoriškumo variklis.

Mąstymas keičia fiziologiją. Žmogaus padalinimas į kūną ir sielą, psichologų teigimu, gali būti smarkiai perdėtas. Homo sapiens kognityvinės ir fizinės galimybės yra ribotos, tačiau tokio apribojimo laipsnis turėtų būti peržiūrėtas. Dažnu atveju vien mintis, kad mes nesame visagaliai, tampa mus ribojančiu faktoriumi. Kai tik mąstymas pasikeičia, įvyksta stebuklai. (Scientific American) Ekosistemos gali sirgti dešimtis tūkstančių metų.

2013 – ieji paskelbti sveikatos metais, todėl, artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinės maisto ir veterinarijos specialistai ragina mokymo įstaigų administracijas ir šias paslaugas teikiančias įmones daugiau dėmesio skirti vaikų maitinimo organizavimui, ypač tiekiamo maisto kokybei mokyklose ir ikimokyklinėse įstaigose.

Žmonių lytinės orientacijos ypatumus tiriantys mokslininkai nustatė, kad homoseksualų smegenys pasižymi kitomis struktūrinėmis ir funkcinėmis savybėmis, nei „normalių“ žmonių, skelbia britų dienraštis „Times“. Paaiškėjo, kad lesbiečių smegenyse pilkosios medžiagos dalis yra mažesnė, nei heteroseksualių moterų, tai yra, jų smegenų struktūra yra labiau „vyriška“. Tuo tarpu homoseksualių vyrų smegenys struktūriškai yra panašios į heteroseksualių moterų smegenis.

Kaip visi žinome, turtuolių ir varguolių gyvenimai skiriasi kaip diena ir naktis. Turtingieji atsipalaiduoja valgydami austres, o vargingieji – rūkydami cigaretes. Nauji tyrimai rodo, kad tiriant žmogaus organizme esančias chemines medžiagas galima nustatyti, ar žmogus turtingas, ar vargšas, praneša http://gizmodo.com. Naujas Exeterio universiteto mokslininkų tyrimas tyrė sąryšį tarp 18 skirtingų cheminių medžiagų žmogaus organizme ir jo socioekonominio statuso.

Artėjančiame LNK sezone su šūkiu „Aistra sugalėti“ muzikinio projekto „Lietuvos balsas“ vairas patikėtas Ingai Jankauskaitei ir Rolandui Vilkončiui. Tuo metu, kai šimtai „Lietuvos balso“ dalyvių sieks muzikinių pergalių, vienas projekto vedėjų Rolandas Vilkončius sako, kad tai, ko jis labiausiai gyvenime siekė, buvo mokslas. „Po mokyklos mokslus tęsiau net trijose mokslo įstaigose, todėl studijavau iš viso 10 metų“, – sako Rolandas.

Kas nutinka, kai nebelieka ribos tarp natūralumo ir dirbtinumo? Ar sukuriama kažkas panašaus į Terminatorių? Atsakymas yra - galbūt. Kol kas technologija dar nepakankamai ištobulinta, tačiau šie realybėje jau egzistuojantys kiborgai patvirtina, kad mes pamažu ir užtikrintai judame prie tikslo sujungti žmogų ir technologijas.

Kas nutinka, kai nebelieka ribos tarp natūralumo ir dirbtinumo? Ar sukuriama kažkas panašaus į Terminatorių? Atsakymas yra - galbūt. Kol kas technologija dar nepakankamai ištobulinta, tačiau šie realybėje jau egzistuojantys kiborgai patvirtina, kad mes pamažu ir užtikrintai judame link tikslo sujungti žmogų ir technologijas. 25. „Sixthsense“ technologija Individas projektuoja informaciją ant objekto naudodamas rankų gestais ir kompiuterio vizualizacija pagrįstomis technikomis.

Antradienį paskelbti priėmimo į aukštąsias mokyklas antrojo etapo kvietimai studijuoti - jų sulaukė 5 486 stojantieji. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti pranešė, kad antrajame bendrojo priėmimo etape studijuoti valstybės finansuojamose vietose pakviesti 3004, valstybės nefinansuojamose – 2482 stojantieji (iš jų 174 įgijo teisę į studijų stipendijas). Iš viso šiame priėmimo etape prašymus buvo užpildę 12 739 stojantieji.

Pasaulyje galima rasti daug medicininių įdomybių ir keistenybių. Žinoma, turite žinoti, kur jų ieškoti. Listverse.com pirmiausiai siūlo jais pasidomėti, o tada nuspręsti, ar norėsite juos pamatyti muziejuose. 5. Kiaušidė su augliu (Ligų muziejus, Sidnėjus, Australija) Ligų muziejuje, įsikūrusiame Naujojo Pietų Velso universitete, galite pamatyti įvairiausių ligų paveiktus žmogaus organus, įskaitant ir širdis bei plaučius. Vienas įspūdingiausių eksponatų – kiaušidžių auglys.

Pasaulyje galima rasti daug medicininių įdomybių ir keistenybių. Žinoma, turite žinoti, kur jų ieškoti. Listverse.com pirmiausiai siūlo jais pasidomėti, o tada nuspręsti, ar norėsite juos pamatyti muziejuose. 10. Kūdikis – ciklopas (Vroliko muziejus, Amsterdamas, Nyderlandai) XIX amžiuje anatomų Gerarduso ir Willemo Vrolikų (tėvas ir sūnus) tandemas buvo labai susidomėję mutavusiais žmonėmis.

Pasaulinį atšilimą galima matuoti radijų bangų pagalba. Kol žemieji atmosferos sluoksniai šyla, viršutiniai, atvirkščiai, šąla. Būtent dėl to palydovų skleidžiami radijo signalai silpsta – ir kol šilimas nesibaigs, šio proceso sustabdyti nepavyks. Tačiau visa tai galima panaudoti mokslo labui. (Phys.Org) Pasirodo, dinozaurai turėjo vištų smegenis. Ir tai, beje, galima laikyti komplimentu! Tokie mokslininkų teiginiai meta iššūkį stereotipui, kad dinozaurai buvo buki ir todėl pasmerkti išmirti.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Būtent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 5. Pirmasis tikrasis hipis Albertas Hofmanas tikrai galėtų gauti apdovanojimą už labiausiai haliucinogeninį eksperimentą su savimi. Tai nutiko mokslininkui bandant medicinoje pritaikyti skalses.

Agnė Kairiūnaitė, LRT radijo laida „Ryto Skirtingais laikmečiais lietuvių tauta puoselėjo vis kitokias vertybes. Atgimimo laikais buvome susikoncentravę į bendruomenines, o štai nepriklausomybės laikotarpiu išryškėja mūsų asmeninės vertybės, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto etnologė doc. dr. Rasa Račiūnaitė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad šiandien žmonės nebesuvokia ritualinių dalykų ir, užuot gilinęsi į tradicijas, jas keičia vartotojiška kultūra.

stronomai penktadienį pareiškė, kad asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio esama didelės kometų kapinių srities ir kad kai kurias milijonus metų snaudusias kometas atgaivina Saulės niuksas. Šis atradimas apverčia aukštyn kojomis įprastą nuomonę apie šias Saulės sistemos klajūnes. „Mes aptikome kometų kapines“, – sakė Ignacio Ferrinas (Ignasijus Ferinas) iš Antiokijos universiteto Medeljine, Kolumbijoje.

Mokslo pasaulyje žmonių ir gyvūnų naudojimas eksperimentuose yra labai svarbus, bet kartais, tam kad viskas būtų padaryta teisingai, tiesiog reikia eksperimentuoti su savimi. Butent apie taip mąsčiusius 10 mokslininkų šįkart nori papasakoti Listverse.com. 10. Savęs operavimas Dauguma žmonių, kuriems reikalinga vienokia ar kitokia operacija, labiausiai pasitiki chirurgais, tačiau Evanas O’Neillas Kane’as manė, kad šiam darbui jis yra pats tinkamiausias asmuo.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti tai, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

94 proc. Lietuvos gyventojų įvairaus lygio išsimokslinimą yra įgiję gimtojoje šalyje, o likusi dalis išsimokslinimą dalinai arba pilnai įgijo užsienyje. Absoliuti dauguma apklaustųjų tiek bendrai Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, tiek savo išsimokslinimą vertina teigiamai. Tai parodė rinkos ir žiniasklaidos tyrimų bendrovės TNS LT atliktas tyrimas. 74 proc. gyventojų, paprašytų bendrai įvertinti Lietuvos gyventojų išsimokslinimo lygį, jį įvertino labai arba gana gerai.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių... 5. Google Glass „Google glasses“ yra realus ir jau pasiekiamas objektas. Problema dažniausiai yra ne pats produktas, o idėja ir potencialiame jos vystymasis. Vienas „Google“ futuristas jau prognozuoja, kad netrukus į kompiuterį galėsime įkelti ir savo protą.

Dauguma naujausių mokslinių pasiekimų yra nuostabūs ir bus naudingi žmonijai. Tačiau patyrinėjus juos atidžiai, galima įžvelgti ir tam tikrų gąsdinančių tendencijų. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Itin gerus brandos egzaminų rezultatus parodžiusi ir 4 šimtukus surinkusi Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos abiturientė Augustė Ragelytė nusprendė likti Lietuvoje ir studijuoti mediciną. Anot jos, gydytojų reikėjo dar viduramžiais, todėl jų reikės ir po kelių šimtmečių. – Kokius mokslus mokykloje krimsti buvo smagiausia? – balsas.lt pasiteiravo A. Ragelytės. – Mokyklą visada mėgau.

Bučiuotis malonu todėl, kad susilietus lūpoms įjungiama sudėtingų cheminių procesų grandinė, sukelianti smegenyse atsipalaidavimo ir malonumo pojūčius, nustatė mokslininkai. Jų teigimu, karštas bučinys susuka galvą ne mažiau nei kokainas.

Pandoravirusai kelia naujus klausimus apie mums žinomą gyvybę kaip tokią. Mokslininkai rado didžiausią žinomą virusą ir šie pandoravirusai mokslui kelia visiškai naujus kausimus – pasak naujo tyrimo, netgi siūlo ketvirtąjį gyvybės domeną. Būdami maždaug vieno mikrono – tūkstantosios milimetro dalies – ilgio, naujosios Pandoravirus genties atstovai užgožia kitus virusus, kadangi jų dydis tėra 50 – 100 nanometrų. Gentis yra tarp rūšies ir šeimos esantis taksonas.

Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašų tokių faktų. 59. Sraigės gali miegoti 3 metus. 60. Tikrai nesugalvosite angliško žodžio, kuris rimuotųsi su žodžiu „month“, nes tokio nėra. 61. Jei kūdikis apanka netrukus po gimimo, jis sapnuose vėliau mato įvairius vaizdus; tie kūdikiai, kuri gimsta akli, beveik niekada nesapnuoja jokių vaizdinių.

Galbūt nesusimąstėte, tačiau aplinka daro įtaką net ir tokiam spontaniškam veiksmui, kaip jūsų čiaudulys. Čiaudėjimas atrodo vienas labiausiai nevaldomų reiškinių. Nepaisant to, turėdami klausą žmonės gali pakoreguoti čiaudulio sukuriamą garsą. Anglakalbiams būdingu „achoo” kurtieji nepasižymi – jų čiaudulio skambesys yra tiesiog oro, staigiai išsiveržiančio iš kvėpavimo takų, sukeliamas garsas.

„Protingų“ laikrodžių amžius nenumaldomai artėja, tačiau vis dažniau iškyla klausimas, ką daryti, kad šių mobilių įrenginių akumuliatorius būtų kuo talpesnis. Net jei baterija „gyventų“ visą dieną, kasdien pakrauti laikrodį būtų per didelė prabanga. O kas būtų, jei baterija būtų įmontuota į laikrodžio dirželį? Vokiečių puslapyje MobileGeeks buvo pademonstruotas lankstus akumuliatorius, kuris pilnai gali tilpti „protingo“ laikrodžio dirželyje.

Naujas mokslininkų sukurtas su adenovirusais susijęs virusas (adeno-associated virus, AAV) gali tapti nauju genų terapijos būdu atstatyti regą sergantiems makulos degeneracija ar pigmentiniu retinitu. Diagrama rodo su adenovirusu susijusį virusą (adeno-associated virus, AAV). Prof. Schaffer su komanda pakeitė 10 aminorūgščių viename iš kapsidės baltymų (oranžinė spalva), tikėdamiesi prasibrauti pro tinklainės ląsteles ir pasiekti fotoreceptorius.

Įdomus faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu sąrašu tokių faktų. 21. Kad galėtų skristi, drugelio kūno temperatūra turi būti ne žemesnė nei 30 laipsnių. 22. Šalis, kurioje pagaminama daugiausia pieno (matuojant tūrį), yra Indija. 23. Manoma, kad šachmatai kilo iš šiaurinės Indijos. Kaip ir kiti žaidimai, kuriems daugiau nei 1000 metų, anksčiau šachmatai buvo žaidžiami kitaip nei šiais laikais.

Įdomūs faktai praskaidrina nuotaiką, palengvina mokymąsi ir nustebina kompaniją... Interestingfacts.net siūlo pasidomėti visu tokių faktų sąrašu. 1. „Mona Lisa“ neturi antakių. 2. Medus yra vienintelis negendantis maisto produktas. 3. Kodėl privačiai dirbantys psichiatrai sutinka ketveriems metams pakeisti patogų gyvenimą į tarnybą JAV armijoje? Dėl 272 tūkst. dolerių. Šiuo metu papildomai siūlomas ir priedas už užsirašymą į tarnybą.

Goda Raibytė, LRT.lt  „Jei sumokėčiau už gyvybės draudimą ir nutiktų nelaimė – gaučiau man priklausančią išmoką. Tačiau Privalomasis sveikatos draudimas (PSD), panašu, veikia kitaip: lietuviai kas mėnesį moka nemažus pinigus už draudimą, kurio negauna.

Kurią specialybę pasirinkti abiturientams? Ar ji dar bus paklausi baigus mokslus? O gal studijas atidėti? Daro mokslų pertrauką Būsimi studentai šiemet laikosi tradicijų ir drastiškai nekeičia stojimo į aukštąsias mokyklas įpročių. Pirmauja socialinių mokslų krepšelio specialybės.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt Sklando mitas, greičiausiai atėjęs iš tarybinių laikų, kad būtinai reikia įgyti aukštąjį įsilavinimą, nes šis esą užtikrins darbo vietą. Šiandien tikrovė yra kitokia. Taip teigia Vilniaus universiteto dėstytojas, filosofas Jonas Dagys. „Žmonės, kurie naktimis kloja asfaltą Vilniaus gatvėse, neabejotinai uždirba daug daugiau už tuos, kurie yra apsigynę rimtas mokslo daktarų disertacijas.

Kai kurie keisčiausi ir sunkiausiai suvokiami moksliniai eksperimentai istorijoje buvo, techniškai kalbant, nesėkmingi – arba vykdytojai nepasisekdavo norėto rezultato, arba jis būdavo kur kas keistesnis nei buvo tikėtasi ar norėta. Listverse.com siūlo pasidomėti net 10 tokių keistų ir net kraupių eksperimentų. 5. Dingę kosmonautai Dingę kosmonautai (nuotr. Listverse.com) (nuotr. Balsas.lt) Dauguma mano, kad Jurijus Gagarinas buvo pirmasis kosmonautas.