mokėjimai

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Birželio mėnesį dalis senjorų sulauks didesnių pensijų, daugiau gyventojų pasieks nedarbo išmokos, tačiau baigiantis mokslo metams ir nelikus apribojimų veikti ugdymo įstaigoms, ligos išmokų mokėjimas bus baigiamas daugeliui tėvų, kurie iki šiol namuose prižiūrėjo vaikus. Daugelis senjorų, gaunančių pensijas į sąskaitas mokėjimo įstaigose, priklausomai nuo to, kurio banko paslaugomis naudojasi, sulauks lėšų nuo birželio 9 iki 12 dienos.

Vyriausybės atstovai teigia, kad dėl koronaviruso įvestas karantinas neatleidžia įmonių nuo įsipareigojimų vykdymo, o kai kurių didelių bendrovių sprendimas jau pirmą dieną skelbti apie sustabdytus užsakymus ir atidėtus mokėjimus atskleidžia jų požiūrį į socialinę atsakomybę. „Vyriausybės sprendimas net ir dėl karantino neatleidžia įmonių nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo“, – BNS trečiadienį sakė ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis.

Mobiliųjų mokėjimų platforma „MoQ“ stabdo savo veiklą. Toks sprendimas priimtas bendrovės akcininkų sprendimu, rašoma pirmadienį išplatintame pranešime žiniasklaidai. „Programėlė buvo kuriama kaip bendras trijų mobiliojo ryšio operatorių projektas. Išsiskyrus akcininkų nuomonėms dėl jo plėtros ir ateities perspektyvų nuspręsta projektą nutraukti“, – sakė Monika Rimkūnaitė-Bložė, „MoQ“ generalinė  direktorė.

„Tele2“ tinkle laikinai neveikia mokamos paslaugos – negalima atsiskaityti už automobilių stovėjimą, naudotis viešojo transporto bilietais, taip pat įsigyti papildomų mobiliojo ryšio duomenų paketų, rašoma pranešime spaudai. Siekdama apsaugoti klientų asmens duomenis, galimybę naudotis paslaugomis laikinai apribojo pati įmonė. Sprendimą bendrovė priėmė paaiškėjus, kad iškilo rizika, jog mokėjimo metu tam tikri klientų duomenys gali tapti prieinami trečiosioms šalims.

„Sodra“ indeksuotas pensijas su papildomai 1,83 proc. padidinta bendrąja pensijų dalimi pradės mokėti jau sausį. Tai reiškia, kad visos socialinio draudimo pensijos, kurių dydį lemia bazinės pensijos dydis, papildomai ūgtels jau nuo sausio. Nuo sausio visos socialinio draudimo pensijos indeksuojamos 8,11 proc. Seimas priėmė sprendimą dar papildomai - 1,83 proc. - padidinti bazinės pensijos dydį.

Šiandien įsigalioję Mokėjimų įstatymo pakeitimai sustiprins vartotojų interesų apsaugą. Jie įpareigoja rinkos dalyvius daugiau dėmesio skirti mokėjimų saugumui, o įvykus incidentui, didesnę nuostolių dalį prisiimti sau, rašoma pranešime spaudai.  „Naujos įstatymo nuostatos įtvirtina gerąją Europos mokėjimo paslaugų praktiką mūsų teisėje.

 Penktadienį nemalonių žinių sulaukę banko „Luminor“ klientai gali ramiau atsikvėpti. Sekmadienio vakarą banko atstovai informuoja, kad mokėjimai sutvarkyti, kitų bankų sąskaitas pervedimai pasieks pirmadienį. „Informuojame, kad „Luminor” ir banko-korespondento komanda per savaitgalį sutvarkė techninius sutrikimus ir gegužės 24-25 d. „Luminor | DNB” pervedimai yra įvykdyti – į „Luminor” sąskaitas įeinantys pervedimai jau šiandien atsispindėjo klientų banko sąskaitose.

„Swedbank“ klientai antradienį galėjo tikrai nudžiugti – vietoje turėtos gauti sumos, juos pasiekė dvigubi pervedimai. Vis dėlto, džiaugsmas ilgai nesitęsė. Sutrikimas jau taisomas. „Swedbank Lietuvoje“ atstovas Saulius Abraškevičius komentuoja, kad gedimai įvyko vakar, vasario 6 dieną. Kaip jis nurodo, dėl techninių trikdžių į kai kurių „Swedbank“ klientų sąskaitas vykdyti mokėjimai buvo įskaityti du kartus. Tačiau tai nereiškia, kad nuo kai kurių lėšos buvo nuskaitytos du kartus.

Nei šaltas pavasaris, nei permaininga vasara, nei laukus paskandinęs ruduo nesutrukdė supilti į aruodus tokio įspūdingo derliaus: šiemet Lietuvoje rekordiškai užderėjo kainos. Lietuviški rekordai Prie didžiųjų metų švenčių slenksčio, kai kiekvienas pagal išgales stengiasi leisti sau šiek tiek daugiau, apie finansines namų ūkių lubas siekiančias, o kai kam jau ir pralaužusias kainas nesinori galvoti. Ne ta nuotaika.

Kaip jau žinoma, pinigų pervedimai tarp skirtingų bankų vyksta tik darbo dienomis, darbo laiku, tad verta priminti, kad šių metų pabaigoje dėl švenčių – taip jau kalendoriškai sutapo – šių dienų sumažėja.

Lietuvoje laukiama mokėjimų rinkos plėtros – keičiantis reguliavimui, į rinką ateis naujų paslaugų teikėjų, todėl didės konkurencija, atpigs paslaugos vartotojams. Tačiau bankai perspėja apie galimą asmens duomenų saugumo riziką ir dešimtis milijonų sieksiančias papildomas jų išlaidas. Lietuvos banko teigimu, šiuo metu į nacionalinę teisę perkeliamas europinis reguliavimas užtikrins vartotojams tinkamą apsaugą, bus patogiau atsiskaityti elektroninėje erdvėje.

Vyriausybė nusprendė skatinti mokėjimų rinkos plėtrą, konkurenciją ir inovacijas mokėjimų srityje. Ministrų kabinetas pirmadienį pritarė įstatymų pataisoms, kuriomis taip pat bus sustiprinama mokėjimo paslaugų vartotojų apsauga ir didinamas jų saugumas.

Jog mokėjimai švenčių metu sustoja, lietuviams – nebe naujiena. Su tuo teko susidurti ir Velykų metu. Tuomet paslauga nebuvo galima pasinaudoti 4 paras, tačiau šį kartą trukmė ilgėja. Susidariusia situacija skuba pasinaudoti „Revolut“, o Lietuvos bankų asociacija primena, kad sustos viena vienintelė paslauga, tad rūpesčių kilti neturėtų. Gruodžio 22 dienos vakarą sustos piniginės perlaidos tarp skirtingų bankų ir kredito unijų.

Artėjant Velykų dienai yra primenama, kad reikia pasirūpinti ir planuotomis piniginėmis perlaidomis į kitus bankus. Mat net 4 paras šia paslauga pasinaudoti nebus galima. Lietuvos bankų asociacija primena, kad nuo 2016-ųjų, kai Lietuva prisijungė prie bendros mokėjimų eurais erdvės (SEPA), pasikeitė bankų ir Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) narių tarpuskaitos sistemos.

Galimybė nedelsiant atsiskaityti išmaniuoju telefonu parduotuvėje ar kavinėje būtų patraukli arba greičiau patraukli 36 proc., o galimybė momentinius mokėjimus daryti kitiems asmenims – 39 proc. respondentų, tai paaiškėjo per naujausią gyventojų apklausą dėl mokėjimo įpročių. Dažniausiai atsiskaityti išmaniuoju telefonu norėtų didmiesčių ir miestų gyventojai iki 50 metų amžiaus.

Praeitais metais į Lietuvą įžengė „Revolut“, mobilus bankas N26 ir dar ne vienas kitas finansinių technologijų (FinTech) startuolis ėmė plėsti veiklą. Šie neretai bankines paslaugas siūlo pigesnes, tad ar pavyks tradiciniams bankams išlikti šioje konkurencinėje kovoje? Visai neseniai finansų ministras Vilius Šapoka susitikęs su Lietuvoje viešėjusiu Amerikos–Lietuvos verslo tarybos (ALBC) prezidentu Ericu Stewartu daugiausia diskutavo apie Fintech sektoriaus plėtros galimybes Lietuvoje.

Jau po poros savaičių, nuo 2017 m. vasario 1 d., bankai ir kredito unijos privalės suteikti galimybę vartotojams būtiniausias mokėjimo paslaugas gauti už ribotą kainą. Ką gyventojams svarbu žinoti apie šį būtiniausių paslaugų krepšelį? 1. Paslauga – klientui neprivaloma. Nuo vasario 1 d. klientai gali pagrindinę mokėjimo sąskaitą rinktis savanoriškai bet kurioje kredito įstaigoje, teikiančioje pagrindinę mokėjimo sąskaitos paslaugą. Šių įstaigų sąrašas bus skelbiamas Lietuvos banko svetainėje.

Nuo gruodžio 1 d. „Swedbank“ privatūs klientai galės užsisakyti ir pradėti naudotis paslaugų planais. Už vieną fiksuotą mėnesio mokestį bankas teiks neribotus elektroninius mokėjimus eurais, naujos kartos bekontaktę kortelę, visų sąskaitų aptarnavimą bei mokėjimų eurais įskaitymus. Skatinant elektroninius mokėjimus, grynų pinigų operacijos banke kainuos brangiau.

Šiandien gyvename pašėlusiu tempu. Daugybė reikalų verčia greitai priimti sprendimus ir prisitaikyti prie nuolat kintančių aplinkybių. Visgi ne visada pavyksta numatyti, kokių išlaidų patirsime, spręsdami staiga iškilusias problemas. Rezervą „juodai dienai“ irgi turime ne visi, tai kokia išeitis? Atsakymą žino jau 15 metų sėkmingai rinkoje dirbanti įmonė „Lateko lizingas“. Kaip visada turėti papildomų pinigų nenumatytiems atvejams? Sugedo automobilis, o iki atlyginimo dar dešimt dienų.

Didžiosios Britanijos finansinių paslaugų ir mokėjimų bendrovė „Revolut Limited“ ketina netrukus įkurti padalinį Lietuvoje, o ateityje turi ambicijų čia įkurti banką. „Mes su vystytojais potencialiai ketiname atidaryti biurą ir mes ketiname potencialiai prašyti banko licencijos Lietuvoje“, - žurnalistams ketvirtadienį Vilniuje sakė „Revolut“ prezidentas Nikolajus Storonskis. Jis negalėjo nurodyti, kada padalinys Lietuvoje bus atidarytas. Pradžioje jame dirbs iki 40 specialistų.

Įmonės už paskolas ir prekinius kreditus, kai apmokėjimas už paslaugas atliekamas po jų suteikimo ar pristatymo, šiuo metu vėluoja apmokėti 1,121 mlrd. Eur. Tai yra 17% mažiau nei metų pradžioje, rodo kredito biuro „Creditinfo“ duomenys. Vėlavimas atsiskaityti blogina kredito istoriją, todėl ribotomis tampa įmonių galimybės gauti finansavimą kredito įstaigoje ar mokėjimo atidėjimą iš verslo partnerio.

Vasario viduryje penkioms šalies leidykloms pateikus ieškinį Vilniaus apygardos teismui ir pradėjus civilinę bylą dėl neteisėto lietuviškų knygų platinimo bei pelnymosi iš jo portaluose visosknygos.com ir visosknygos.lt, aiškėja naujų detalių.

Įsivaizduokite scenarijų, esate svečioje šalyje, pasitikrinate savo banko sąskaitą ir pamatote, kad dingo nemaža suma pinigų. Žinoma, kreipiatės į banką. Tačiau kol vyksta tyrimas, svečioje šalyje sėdite tuščiomis kišenėmis, o bankuose pasiūloma tik užuojauta. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi Renata Antanavičienė, kurios sūnus nukentėjo nuo internetinių sukčių.

Bendrovės „SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, praėjusiais metais lietuviai savo vaikų ateičiai per mėnesį skyrė vidutiniškai po 38 eurus. Būtent tokio dydžio yra vidutinė mėnesio įmoka, kurią mokėjo bendrovės klientai, kaip taupymo vaikų ateičiai priemonę pasirinkę investicinį gyvybės draudimą. „Patenkinti šiandienos poreikius ir kartu taupyti ateičiai – gana didelis iššūkis.

Priimti novatoriškus verslo valdymo sprendimus dažniausiai skatina konkurencinė aplinka, siekis neatsilikti nuo rinkos tendencijų arba noras optimizuoti kaštus. Tačiau nemažiau svarbus faktorius, skatinantis ryžtis naujoms investicijoms ir novatoriškiems sprendimams, yra besikeičianti klientų arba šalies gyventojų elgsena.

 Vis daugiau gyventojų mobilųjį telefoną naudoja kasdieniams mokėjimams - trečdalis jų sako, kad už paslaugas ar prekes tokiu būdu atsiskaitytų ir prekybos vietose, jeigu turėtų tokią galimybę, rodo tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta apklausa. „Vis daugiau žmonių mokėjimus atlieka ne tik naudodamiesi kompiuteriu, bet ir mobiliajame telefone įdiegtomis programėlėmis.

Graikijoje žmonės nenori priimti jokių atsiskaitymų banko kortele, suprasdami, kad jų sąskaitos bankuose bet kada gali būti įšaldytos, „Žinių radijui“ trečiadienį iš Graikijos sakė „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Labai pasijaučia gyventojų, ypač pardavėjų, nuotaikos, kuomet visiškai nenorima matyti banko kortelių, ir visų atsiskaitymų nori tik grynaisiais pinigais.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis.

Nes tai šiuolaikiška... HERCUS mokėjimo kortelė su kredito limitu – šiuolaikiškas finansinis instrumentas, išplečiantis galimybes ir suteikiantis didesnę veiksmų laisvę. Tai modernumas, mada ir prestižas. Turėdami HERCUS mokėjimo kortelę su kredito limitu Jūs galite atsiskaityti „MasterCard” ženklu pažymėtose prekybos vietose, pirkti internetu, išsigryninti pinigų bankomatuose. Kortelė taip pat labai pravers vertinantiems komfortą ir dažnai keliaujantiems.

Nuo šių metų sausio 1 d. jauni žmonės jau gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su darbdaviais. Tokiu būdu jauni žmonės galės oficialiai įteisinti savo statusą bei būti tikri, kad prireikus gaus visas socialines garantijas. Jauni žmonės, atliekantys savanorišką, neapmokamą praktiką yra draudžiami valstybės lėšomis sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.

  Žiniasklaidos bendrovei „Diena Media News“ teisme nepavyko įrodyti, jog ji negali sumokėti 1,054 mln. litų skolos įmonei „Snoras Distressed Assets“, jeigu jos mokėjimas nebus išskaidytas per 18 mėnesių. „Diena Media News“ vadovė sako, jog teismo sprendimas tikriausiai bus skundžiamas.

Lietuvos įmonės tik 1 proc. mokėjimų atlieka banko padaliniuose, o likę 99 proc. verslo pavedimai atliekami internetu, rodo šių metų pirmųjų keturių mėnesių „Swedbank“ duomenys. Mokėjimų internetu apimtys sparčiai auga – lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2013-aisiais, per keturis šių metų mėnesius mokėjimų internetu skaičius išaugo 34 procentais.

Iš trijų Baltijos šalių Estija išsiskiria tuo, kad estai kur kas dažniau negu lietuviai ir latviai atsiskaito mokėjimo kortele, užuot ėmę grynųjų pinigų iš bankomatų. Remiantis šių metų pirmo ketvirčio SEB bankų Baltijos šalyse statistika, Estijoje 52 proc. visų mėnesio išlaidų sudaro atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis. Lietuvoje šis rodiklis yra 31 proc., o Latvijoje - 35 proc. visų mėnesio išlaidų.

Bendrovė „Google“ planuoja į savo išmaniuosius akinius „Google Glass“ įdiegti elektroninių mokėjimų sistemą „Google Wallet“, kad tokius akinius dėvintys žmonės už prekes ir paslaugas galėtų atsiskaityti dar paprasčiau: gestais ir balso nurodymais, pranešė „TechCrunch“. Leidinio šaltinio, susijusio su „Google“, teigimu, bendrovė jau testuoja tokią paslaugą ir gali ją pateikti „Google Glass“ akinių bandymų programoje dalyvaujantiems žmonėms artimiausiu metu.

Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Euro įvedimo Lietuvoje įstatymo projektą, kuriuo nustatoma pasirengimo įsivesti eurą, litų keitimo į eurus, nacionalinės valiutos išėmimo iš apyvartos tvarka, reglamentuojami kiti praktiniai euro įvedimo aspektai. „Teikdami svarstyti kertinį euro įvedimo dokumentą, nuosekliai einame į tikslą, kad nuo 2015 metų Lietuva taptų euro zonos nare ir siunčiame signalą rinkoms, kad kitokio pasirinkimo nebus.

 2014 m. sausio 1 d. Latvija įsivedė eurą ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Prie euro pereinama pagal planą. Naujausios, 2014 m. sausio 4 d. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, jau ketvirtąją dieną parduotuvėse net du trečdaliai mokėjimų grynaisiais atlikti tik eurais. Beveik visi pirkėjai (95 %) grąžą gavo eurais.

Lapkričio mėnesį gyventojų pradelstos skolos padidėjo 7 mln. litų ir mėnesio pabaigoje sudarė 3,61 mlrd. litų. Iš viso 268 tūkst. gyventojų savo kredito istorijose šiuo metu turi įrašą apie bent vieną nepadengtą skolą, dar 550 tūkst. - įrašą apie istorinę skolą, kuri jau yra padengta, rodo „Manocreditinfo.lt“ sistemos duomenys.

Seimo svarstomas didesnių nei 10 tūkst. litų atsiskaitymų grynaisiais ribojimas nėra efektyvi priemonė kovojant su šešėline ekonomika. Tai paaiškėjo Lietuvos laisvosios rinkos institutui (LLRI) atlikus Europos Sąjungos šalių šešėlinės ekonomikos ir elektroninių atsiskaitymų tendencijų analizę. Ribojimas sumažintų pasirinkimą ir konkurenciją tarp atsiskaitymo priemonių, padidintų žmonių ir legaliai veikiančių verslų išlaidas mokėjimams.

Gyventojai ir verslas mokėjimams grynaisiais komercinių bankų skyriuose atrado alternatyvą: didžiąją šių paslaugų rinkos dalį atsiriekė bankų konkurentai – mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigos bei kredito unijos, teigiama Lietuvos banko išplatintame pranešime.

Universalią mokėjimų platformą Mokėjimai.lt administruojanti bendrovė „EVP International“ ir bendrovė „WoraPay“ sudarė partnerystės sutartį. Pagal ją Mokėjimai.lt sistemos naudotojai visuose restoranuose bei maitinimo įstaigose, kuriuose įdiegta „WoraPay“ sistema, galės atsiskaityti išmaniuoju telefonu tiesiai iš savo Mokėjimai.lt sąskaitos. „Jau seniai planavome leisti savo naudotojams atsiskaityti už prekes ir paslaugas fizinėse prekybos vietose.

Pirmąjį šių metų pusmetį vienam iš bankų pabranginus kai kuriuos mokėjimus, kuriems atlikti įmokami grynieji pinigai, ir kredito pervedimus atliekamus banko skyriuje, rinkoje didėjo pastarųjų paslaugų kainų atotrūkis nuo elektroniniu būdu inicijuojamų mokėjimų, – konstatuojama Lietuvos banko parengtoje Mokėjimo paslaugų įkainių apžvalgoje.

Lietuvos gyventojų uždelsti mokėjimai pirmąjį šių metų pusmetį padidėjo 113 mln. litų ir išlaikė panašų augimo tempą visą laikotarpį. Birželį suma padidėjo 22,5 mln. litų ir mėnesio pabaigoje siekė 3,34 mlrd. litų. Tokius duomenis atskleidžia asmeninės kredito istorijos sistemos manocreditinfo.lt duomenys. Šių metų sausio–birželio mėnesiais fiziniai asmenys padengė 38 proc. daugiau anksčiau susidariusių skolų nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Šiemet suma siekė 401 mln.

Ne visada privačiose aukštosiose mokyklose įgyti aukštojo mokslo kvalifikacinį laipsnį kainuoja tūkstančius. Valstybei pripažinus penkių Lietuvos nevalstybinių aukštųjų mokyklų studijų programas unikaliomis, šiais metais stojantys jaunuoliai turi galimybę gauti valstybės finansavimą ir už studijas nemokėti nė lito.

 Vis daugiau ir daugiau įmonių Europos Sąjungoje kyla bankroto rizika dėl neapmokėtų sąskaitų, kadangi pavėluotų mokėjimų skaičius ir toliau auga ir jau pasiekė beprecedentį 340 milijardų eurų lygį, t.y. daugiau nei dvigubai viršija bendrą 2012 m. Europos Sąjungos 147 milijardų eurų biudžetą. Nemokumas lemia 450 tūkst. darbo vietų praradimą kasmet ir 57 proc.

Verslo pradelsti mokėjimai balandžio mėnesį padidėjo 62 mln. litų, o bendras įsiskolinimų portfelis pasiekė 5,1 mlrd. litų. Praėjusį mėnesį įsiskolinimai daugiausiai išaugo finansų, o sumažėjo - komunalinių paslaugų bendrovėms, rodo kreditų biuro „Creditinfo“, kuriame formuojama kredito istorija, duomenys. Palyginimui, įmonių įsiskolinimai atskirai „SoDrai“ balandžio mėnesį padidėjo 2,7 mln. Lt ir sudarė 445 mln. Lt.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas įspėja, jog Europos Sąjungoje (ES) planuojamas įvesti mokėjimo kortelių apsikeitimo mokesčio reguliavimas reikštų didesnius mokesčius Lietuvos vartotojams ir, gali būti, jog kovoje prieš bankų įkainius auka taps galutinis vartotojas. Reguliavimo ES lygiu nuspręsta imtis didiesiems Europos prekybininkams siekiant nustatyti privalomas mokesčių ribas, kurios leistų jiems sutaupyti priimant mokėjimo korteles ir jomis vykdant atsiskaitymo operacijas.

 Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT” paskelbė Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje iškilsiančios pieno perdirbimo gamyklos statybos rangovo konkursą. Pienininkai tikisi generalinį statybos rangovą pasirinkti balandžio pabaigoje, o sutartį su juo pasirašyti vėliausiai iki gegužės mėnesio vidurio rašoma pranešime spaudai. Be to, kooperatyvo atstovai užsimena, kad dalis statybos darbų bus finansuojami skolintomis banko lėšomis.

Mykolo Romerio universitetas Lietuvoje yra pirmoji aukštoji mokykla, kurios bendruomenė netrukus pradės naudotis bendra atsiskaitymo už prekes ir paslaugas sistema. Prieš metus pradėta diegti bekontakčio atsiskaitymo sistema universitete netrukus leis studentams ir dėstytojams pamiršti nepatogumus, kurių kyla norint atsiskaityti grynaisiais pinigais, o visus reikalingus mokėjimus atlikti studento pažymėjimu ar specialia kortele.