minskas

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pabrėžė, jog būtina išlaikyti sutelktą ES ir NATO dėmesį į Minsko režimo vykdomą hibridinę ataką prieš Lenkiją, Lietuvą ir Latviją bei tinkamą solidarumą ir vieningą atsaką į hibridinę ataką.

Kiek daugiau nei tūkstantis irakiečių, bandžiusių patekti į Europos Sąjungą per Baltarusiją, per pastarąją savaitę jau grąžinti namo evakuaciniais skrydžiais iš Minsko. Namo grįžę migrantai neslėpė savo nusivylimo nepatekę į Vokietiją ir sumokėję už tai penkiaženkles sumas. Dalis sėkmingai namus pasiekusių pabėgėlių Baltarusijos-Lenkijos pasienyje praleido ne po vieną savaitę ar ne mėnesį, rašoma „Zerkalo“. Atgal grįžo tuomet, kai suprato, kad nebėra vilties pasiekti Europos Sąjungą.

Baltarusijos valstybinis pasienio komitetas sekmadienį pranešė, kad prie sienos su Lietuva buvo aptiktas migranto kūnas. „Lapkričio 27 dieną Polocko valstybės sienos apsaugos būrio Vidzų kontrolės punkto [prižiūrimoje] teritorijoje buvo aptiktas maždaug 30 metų afro-azijietiškos išvaizdos vyro lavonas“, – nurodoma komiteto pranešime, sekmadienį paskelbtame platformoje „Telegram“. „Lietuvos jėgos struktūrų atstovų išmestas sumušto pabėgėlio kūnas be gyvybės ženklų miegmaišyje buvo [rastas] ant ...

Minios migrantų – vis dar Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Nemaža dalis jų kasdien bando patekti ir į kitų šalių teritorijas. Nors iš Minsko jau ir pakilo pirmieji lėktuvai, pilni namo grįžtančių migrantų, situacija išlieka įtempta. Migrantai tikina, kad ir toliau bandys pasiekti Vakarus. Jau pasitaiko atvejų, kurie gali tapti rimtu galvos skausmu ir pačiam krizės sukelėjui Aliaksandrui Lukašenkai.

Minsko režimas turi pakeisti politiką, kad Baltarusijos kalio trąšų tranzitas per Lietuvą nutrūktų, sako Lietuvos susisiekimo ministras.  Marius Skuodis kalbėjo Europos Sąjungai svarstant apie naujas sankcijas Baltarusijai, be to, gruodžio 8 dieną galutinai įsigalios JAV sankcijos vienai didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“, kasmet vežančiai milijonus tonų trąšų per Lietuvą ir Klaipėdos uostą.

Romanas Pratasevičius, kurį sulaikęs Minsko režimas prisidarė sau didžiulių rūpesčių ir susilaukė pasaulinio pasmerkimo, pastaruoju metu „dingo“ iš viešumos. Vasarą aktyviai rodytas žiniasklaidoje Baltarusijoje sulaikytas buvęs „Nexta“ žurnalistas staiga nutilo. Jo paties tėvų teigimu, R. Pratasevičius yra gyvas ir sveikas, tačiau iš jo atimtas ryšys su pasauliu.

Europos Sąjunga pareiškė, kad Vakaruose nepripažinto Baltarusijos prezidento kaltinimai neatitinka realybės, taip pat buvo pažymėta, kad migrantų repatriacijos klausimas yra Irako ir Baltarusijos reikalas. Anksčiau Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „niekšai ES“ turėtų sumokėti už migrantų skrydžius iš Minsko. „Ši informacija neatitinka tikrovės. Europos Sąjunga nefinansuoja šių reisų dėl irakiečių repatriacijos. Dabartinės pastangos organizuoti repatriaciją yra organizuojamos Irako valdžios.

Irako kurdų televizija NRT antradienį pranešė, kad Baltarusijoje buvo sulaikyta viena jos žurnalistė. „NRT reporterę Zhyan Ali baltarusių teisėsaugininkai suėmė lapkričio 23 dieną Minsko nacionaliniame oro uoste. Iš jos buvo konfiskuota jos visa žurnalistinė įranga“, – sakoma televizijos paskelbtame pranešime. Jame nurodoma, kad Zh. Ali bandė patekti į Baltarusijos ir Lenkijos pasienį, kad nušviestų migracijos krizę.

A. Merkel bandymas derėtis su Baltarusijos diktatoriumi sprendžiant migracijos krizę kol kas neduoda apčiuopiamų rezultatų. Aliaksandras Lukašenka pirmadienį pareiškė, kad „niekas nenori pasiimti 2 tūkst. migrantų“, todėl jis pareikalaus iš Vokietijos, kad ji imtųsi veiksmų. Įsileidęs į savo valstybę tūkstančius migrantų A. Lukašenka dabar piktinasi, kad „niekas iš žadėtos kontaktinės grupės asmenų taip ir nesusisiekė dėl tų 2 tūkst.

Lenkija penktadienį pranešė, kad šimtai migrantų vėl bandė prasiveržti per sieną iš Baltarusijos, šios šalies autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai pripažinus, kad „visiškai įmanoma“, jog jo pajėgos padėjo migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną, tačiau paneigus, kad jis juos kvietė.

Europos Sąjunga (ES) turi išlikti vieninga ir nenuolaidžiauti Minsko režimui, sako premjerė Ingrida Šimonytė, penktadienį su Graikijos kolega aptarusi padėtį pasienyje. Kaip pranešė Vyriausybė, telefonu su Graikijos premjeru Kiriaku Micotakiu kalbėjusi I. Šimonytė padėkojo jam už Graikijos dėmesį, solidarumą ir praktinę pagalbą Lietuvai, patiriančiai Baltarusijos režimo hibridinę ataką.

Grįžusi į Iraką pirmoji migrantų grupė vietos žiniasklaidai papasakojo, kaip su jais buvo elgiamasi pasienyje. Žmonės skundėsi buvę apgauti tarpininkų, nežmonišku lenkų ir baltarusių pareigūnų elgesiu. „Sky News“ reportaže kalbinti migrantai skundėsi, kad buvo apgauti kelionę jiems siūliusių tarpininkų: viena moteris pasakojo, kad su šeima pasienyje praleido 20 dienų, tačiau jai taip ir nepavyko patekti į ES, o pati avantiūra jiems kainavo 25 tūkst. dolerių.

Praėjus pusmečiui po to, kai Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pagrasino Europai sukelti migrantų krizę, ratas apsisuko ir dabar jau Baltarusija atsiduria krizėje, teigia apžvalgininkai. Tūkstančiai migrantų įstrigo pačioje Baltarusijoje, o Minsko planai „tvindyti“ ES pabėgėliais kol kas neduoda rezultatų.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis ketvirtadienį pareiškė, kad Minsko teiginys, jog jo šalis yra pasirengusi priimti apie 2 tūkst. migrantų, įstrigusių Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje ir norinčių patekti į Europos Sąjungos teritoriją, neatitinka tikrovės. „Tai neteisinga informacija“, – pareiškė jis žurnalistams per bendrą spaudos konferenciją su lenkų kolega Mariuszu Kaminskiu.

Iš Minsko ketvirtadienį išskrido irakiečių oro linijų „Iraqi Airways“ lėktuvas, namo skraidinantis migrantus, rodo oro uosto informacija apie išvykimus. Pasak Rusijos naujienų agentūros „Interfax“, į Bagdadą skrendančiame orlaivyje yra 431 žmogus. Šiais metais per Baltarusijos sieną į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją pateko keli tūkstančiai migrantų, dauguma jų – iš Irako.

Lenkijos gynybos ministerija pranešė apie bandymą organizuotą didelės migrantų grupės bandymą patekti į šalies teritoriją nakties metu. Kita grupė migrantų jau lapkričio 18-ąją paliks Minską ir grįš į Iraką specialiai jiems užsakytu lėktuvu. (papildyta 11.23 val.) Pasirodžiusią informaciją, kad „Belavia“ bus bandoma išbraukti iš ES sankcijų sąrašų patvirtina ir aktyvus Baltarusijos nacionalinių oro linijų dalyvavimas skelbiant apie draudimus atvykti iš tam tikrų Artimųjų Rytų valstybių.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad iš Europos Sąjungos ruošiamų sankcijų Baltarusijai sąrašo bandoma išbraukti šios šalies valstybinę oro bendrovę „Belavia“. „Pasiekė tikrai nerimą keliančios žinios, panašu, kad mėginama bene vieną svarbiausių elementų iš sankcijų sąrašo – sankcijas aviakompanijai „Belavia“, kuri, kaip žinia, yra atsakinga už nemažą kiekį atvežtų į Baltarusiją migrantų“, – LRT teigė politikas.

Irako valdžios pareigūnai trečiadienį pranešė apie planus sugrąžinti į šalį daugiau nei 300 šalies piliečių, įstrigusių Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje. „Skaičius asmenų, kurie savo noru nusprendė grįžti iš Baltarusijos, siekia 325“, – žurnalistams pranešė Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahafas. Pasak jo, jų sugrąžinimas koordinuojamas su Baltarusijos valdžia.

Kadenciją baigiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel telefoninis pokalbis pirmadienį su Aliaksandru Lukašenka nereiškia jo kaip teisėto Baltarusijos valstybės vadovo pripažinimo, sako baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

Neteisėtos migracijos krizė Lenkijos ir Lietuvos pasienyje su Baltarusija galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į autoritarinį Baltarusijos vadovą Aliaksandrą Lukašenką, teigia prezidentas Gitanas Nausėda. „Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – antradienį interviu BBC sakė šalies vadovas.

Baltarusių lankomuose socialiniuose tinkluose pasirodė pranešimai apie tai, kad įmones įpareigoja padėti migrantams pasienyje. Maža to, vis dažniau pasirodo pranešimai ir apie migrantų keliamus nepatogumus patiems baltarusiams. Nepaisant to, kad migrantai iš Artimųjų Rytų naudoja Baltarusiją kaip tranzito šalį ir didelių pretenzijų niekam ten neturi, susikaupęs milžiniškas jų skaičius (įvairių šaltinių duomenimis Baltarusijoje gali būti susikaupę apie 10-15 tūkst.

Minskas pasiruošęs imtis „pačių griežčiausių ir kraštutinių“ priemonių, jeigu Europos Sąjunga įvestų naujų sankcijų Baltarusijai, penktadienį pareiškė baltarusių užsienio reikalų ministras Vladzimiras Makejus, didėjant įtampai su Bendrija dėl migrantų krizės prie sienos su Lenkija. „Jeigu Europos Sąjunga ir kiti Vakarų partneriai priimtų sprendimų įvesti Baltarusijai papildomų sankcijų, Baltarusija bus priversta reaguoti kuo griežčiausiai.

JAV administracija aiškinasi, kokius instrumentus gali panaudoti siekdama paveikti Minsko vyriausybę vystantis migrantų krizei prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. „Labai nerimaujame dėl Baltarusijos bandymų naudotis imigracija kaip politiniu instrumentu. Iš anksto neskelbsime, ar galimos sankcijos. Svarstome virtinę turimų instrumentų [Minskui paveikti]", – sakė jis per spaudos konferenciją Vašingtone.

Baltarusijos gynybos ministras Viktaras Chreninas penktadienį perspėjo, kad jo šalis pateiktų griežtą karinį atsaką į bet kokias atakas, susijusias su migrantų krize prie sienos su Lenkija. Siekdama suvaldyti šią krizę Lenkija prie sienos su Baltarusija sutelkė 15 tūkst. karių, įrengė pjaunančios vielos užtvaras ir patvirtino nutarimą pastatyti ilgalaikę tvorą. Anot V. Chrenino, atrodo, kad Lenkija nori įtraukti Europą į didelio masto karinį konfliktą su Baltarusija.

Netrukus po to, kai buvo paskelbta apie „Turkish Airlines“ sprendimą neskraidinti „problemiškų“ šalių piliečių į Minską, apie analogišką nutarimą pranešė ir pačių baltarusių „Belavia“. Europos Komisija: „Iraqi Airways“ patvirtino, kad nutrauks skrydžius į Minską. Aviakompanija vykdė 5 skrydžius per savaitę – 4 iš Bagdado ir 1 iš Erbilio.

Irako ambasada Rusijoje pranešė organizuojanti savo tautiečių evakuaciją iš Minsko. Ambasados Maskvoje pranešime teigiama, kad visi norintys namo grįžti irakiečiai galės tai padaryti iš Minsko oro uosto. Irakiečiams siūloma skambinti „WhatsApp“ tel. +79652673377 arba siųsti laišką konsulatui [email protected]. Tūkstančiai irakiečių ir Kurdistano regiono gyventojų per pastaruosius metus paliko savo šalį ir bando pasiekti Vakarų Europą.

Baltarusijos Gynybos ministerija apkaltino Lenkiją beprecedenčiu pajėgų telkimu prie sienos ir pavadino tai neadekvačiais veiksmais. „Baltarusijos Respublikos gynybos ministerija fiksuoja absoliučiai neadekvačią Lenkijos vadovybės reakciją dėl pabėgėlių situacijos, susiklosčiusios prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, sprendimo. Vietoje dialogo ir veiksmingų migracijos krizės išsprendimo priemonių.

Baltarusija stiprina oro gynybos pajėgas vakarų ir šiaurės vakarų kryptimis ir ruošiasi reguliariai patruliuoti oro pasienio regione pasitelkiant Rusijos karinių oro-kosmoso pajėgų lėktuvus, įskaitant bombonešius.

Įtampa Lenkijos-Baltarusijos pasienyje dėl plūstančių nelegalių migrantų auga. Baltarusijos režimas gąsdina šiurpiais vaizdais iš pasienio zonos, kaltina Lenkiją žiauriu elgesiu su pabėgėliais, nors patys savo veiksmais ir eskaluoja situaciją. Lenkijos valdžia, jau uždariusi vieną pasienio patikros punktą, svarsto visišką sienos uždarymą. Pasak Lenkijos vyriausybės atstovo žiniasklaidai Piotro Mullerio, šalis tokių veiksmų gali imtis dėl hibridinio karo apraiškų.

Prancūzijoje viešintis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis antradienį pristatė Lietuvos siūlymus dėl papildomų Europos Sąjungos (ES) sankcijų Minskui, susijusių su jo indėliu kurstant neteisėtos migracijos krizę. G. Landsbergis Paryžiuje susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu-Yves'u Le Drianu. „Žinia buvo ta, kad gerais norais ir griežtais pareiškimais migrantų nesustabdysi. Reikia nuspręsti, kokių veiksmų galima imtis.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus, praneša „Zerkalo“. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus. Ekspertų manymu, akivaizdu, kad be Baltarusijos valdžios žinios tokio organizuoto judėjimo migrantai nebūtų galėję niekaip pasiekti.

Minskas antradienį perspėjo Varšuvą „susilaikyti nuo provokacijų“, ankstesnę dieną smarkiai paaštrėjus padėčiai prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kai per ją į Europos Sąjungos narės teritoriją bandė prasiveržti tūkstančiai migrantų.

Su Baltarusija besiribojančių Varėnos ir Lazdijų rajonų merai sako, kad situacija pasienyje yra rimta ir į ją reikia rimtai reaguoti, kad būtų užtikrinta sienos apsauga. Taip savivaldybių vadovai komentavo Vidaus reikalų ministerijos siūlymą įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, reaguojant į migrantų susitelkimą pasienyje su Lenkija.

Lenkijos radijas skelbia, kad Minske dingo Baltarusijoje transliuojamo Lenkijos televizijos kanalo „Belsat“ oficiali atstovė Minske Iryna Slaunikava, kuri veikiausiai buvo suimta Minsko oro uoste. I. Slaunikava su vyru Aliaksandru Loika spalio 30 dienos naktį skrido iš Egipto į Minską. Jų lėktuvas nusileido Minske, tačiau ji su vyru telefonu neatsiliepia.

Europos Sąjunga (ES) paragino Baltarusiją panaikinti mirties bausmę. „Raginame Baltarusiją žengti žingsnį mirties bausmės panaikinimo link. Vis didėjantis teisingumo ir teisinės valstybės vakuumas šalyje yra pakankama priežastis įvesti moratoriumą“, – sekmadienį pareiškė ES atstovybės prie Baltarusijos Respublikos vadovas Dirkas Schuebelis atstovybės „Facebook“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše.

Per praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžus viena migrantą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad toks staigus pokytis šiek tiek neramina. „Labai norėčiau tikėti, kad tai yra natūralus procesas, kad situacija prie sienos tikrai yra stabili.

Baltarusijoje 136 žmonėms gresia baudžiamoji atsakomybė už komentarus, paskelbtus internetu po incidento Minske, per kurį žuvo Valstybės saugumo komiteto (KDB) pareigūnas, trečiadienį pranešė šalies Tyrimų komitetas. Tyrimų komitetas nurodė tirianti baudžiamąją bylą dėl neapykantos kurstymo socialiniu pagrindu ir „valdžios atstovo arba jo artimųjų įžeidimo dėl jo vykdytų tarnybinių pareigų“ komentarais internete.

Baltarusija sulaikė dešimtis žmonių už komentarus internete apie šaudymo incidentą, per kurį žuvo IT darbuotojas ir teisėsaugos pareigūnas, penktadienį pranešė žmogaus teisių centras „Viasna“. Šaudynių aplinkybės lieka neaiškios, tačiau incidentas sukėlė klausimų Baltarusijoje, kur valdžia griežtai susidoroja su kitaminčiais po pernai kilusių beprecedenčių protestų prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą, išprovokuotų rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų šalys laiko suklastotais.

Baltarusijos Saugumo tarybos valstybės sekretorius Aliaksandras Volfovičius pareiškė, kad migrantų krizės problemą reikia spręsti diplomatiniu keliu. „Problemą spręsti būtina diplomatinėmis pastangomis. Tik civilizuotos derybos gali pakeisti padėtį. Tačiau kaimyninės sostinės mūsų nenori girdėti“, – pareiškė A. Volfovičius, apsilankęs Gardino srities Varanavo rajone kaip įgaliotas prezidento atstovas.

Mįslingas nusikaltimas užfiksuotas Baltarusijoje. IT specialistas, 8-mečio vaiko tėvas kaltinamas nušovęs KGB pareigūną, kuomet į jo namus dėl „įtarimų ekstremistine veikla“ įsilaužė saugumiečiai. Apie žuvusį pareigūną rugsėjo 28-ąją pranešė pati Baltarusijos saugumo tarnyba. Skelbiama, kad „tikrinant adresus, kur galėjo gyventi su teroristine veikla siejami asmenys“, viename iš butų į pareigūnus tariamai buvo pradėta šaudyti. Teigiama, kad į KGB pareigūną šovė 31-erių Andrejus Zelceris.

Maskva ir Minskas reaguodami į galimą NATO pajėgų dislokavimą Ukrainoje imsis bendro atsako, turinčio užtikrinti abiejų šalių saugumą, pirmadienį pareiškė Kremlius. „Tai veiksmai, užtikrinsiantys mūsų abiejų sąjunginių valstybių saugumą“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, žurnalistų paklaustas, kokia galėtų būti abiejų valstybių reakcija. Rusijos „prezidentas [Vladimiras] Putinas ne kartą aptarinėjo galimos NATO karinės infrastruktūros plėtros Ukrainoje temą.

Baltarusijos režimo vadovas Aliaksandras Lukašenka dažnai mėgsta rodytis gražuolių aplinkoje. Jis ne tik susitikimuose ar viešuose renginiuose yra lydimas grožio konkursų dalyvių, bet ir pats tokį organizuoja. Šiais metais jis buvo išskirtinai politizuotas. „Miss Baltarusija 2021“ nugalėjusi Darija Gončarevič pareiškė apie savo „dėkingumą prezidentui“. Prieš tai ji buvo užfiksuota opozicijos judėjimo organizuotoje fotosesijoje, pasipuošusi tradicinėmis „raudona-balta“ spalvomis.

Lenkija siunčia dar 500 karių ir keletą papildomų specialiosios technikos vienetų prie savo sienos su Baltarusija, siekdama apsisaugoti nuo augančio migracijos spaudimo, už kurį, Varšuvos teigimu, atsakingas Europos Sąjungą siekiantis destabilizuoti Minskas ir jo sąjungininkė Rusija. „Susiduriame su masiškai organizuojamais, gerai surežisuotais veiksmais iš Minsko ir Maskvos“, – žurnalistams Varšuvoje sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

Rusija ir Baltarusija žengė žingsnį bendros valstybės link. Kol kas nėra iki galo aišku, dėl ko konkrečiai susitarta, tačiau Minsko derybinės pozicijos buvo silpnos dėl aklavietėje atsidūrusio režimo. A. Lukašenka savo elgesiu patvirtino ankstesnius ekspertų tvirtinimus, kad dalį šalies suvereniteto tenka aukoti.

Baltarusijos teismas svarbiai opozicijos veikėjai Maryjai Kalesnikavai, pernai vadovavusiai beprecedenčiams masiniams protestams prieš autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką, skyrė 11 metų įkalinimo bausmę. Opozicijos Koordinacinės tarybos prezidiumo narė M. Kalesnikava buvo kaltinama raginimais imtis veiksmų siekiant pakenkti nacionaliniam saugumui, sąmokslu siekiant nekonstituciniu būdu užgrobti valdžią, taip pat ekstremistinio darinio įkūrimu ir vadovavimu jam.

Jau kelias dešimtis metų Baltarusijos teisėsauga negali surasti kaltų dėl dingusių šalies svarbių politikos ir žiniasklaidos veikėjų. Rugpjūčio 30-ąją, kaip tik šią dieną yra gimęs šalyje valdžią jėga laikantis Aliaksandras Lukašenka, yra minima tarptautinė dingusių be žinios aukų diena. Tokia diena Jungtinių Tautų generalinėje asamblėjoje buvo priimta 2010-aisiais. 2006-aisiais buvo priimta tarptautinė visų dingusiųjų be žinios pagrobtųjų apsaugos konvencija.

Lietuvos pasieniečių užfiksuotas incidentas, kai į šalį stumdami migrantus pateko 12 Baltarusijos pasieniečių, akivaizdžiai įrodo Minsko režimo nusikalstamus veiksmus, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Kaip ir kokiu keliu žengs Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, po rinkimų praėjus metams išsaugojęs valdžią šalyje tik ėmęsis neregėtų represijų prieš savo paties gyventojus. Ekspertų teigimu, kryptis į Rytus yra aiški. „Jeigu vyks prezidento rinkimai, aš jums pažadu, kad <...> nedalyvausi, kad aš ten kažką statyčiau ar kažką bandyčiau prakišti. Ne.

Cichiničiuose apsilankęs Vakaruose nepripažįstamas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasakojo vietos gyventojams, kaip atrodys ateities Baltarusijos kaimas. Tuo pat metu jis ant lentos jiems braižė schemą, kurios galutinis rezultatas atrodo gana keistai. Rugpjūčio 13-ąją apsilankęs vietos gamykloje ir bendravęs su jos darbuotojais Baltarusijos diktatorius vėliau pasiliko pakalbėti su sukviestais gyvenvietės nariais.