ministerija

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį paragino Švietimo ministeriją nekvestionuoti planuojamo mokytojų streiko teisėtumo ir pareiškė, jog yra pasirengęs tarpininkauti Vyriausybės ir profsąjungų derybose. „Aš manau, kad reikia geranoriškai užmegzti dialogą, o ne eiti štai tokiu legalistiniu keliu ir mėginti kvestionuoti streiko teisėtumą“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.

 Nauji mokslo metai prasidės su daugiau matematikos pamokų, gyvenimo įgūdžių pamokomis, naujais vadovėliais ir atnaujintu ugdymo turiniu, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).  Artėjančiais mokslo metais, anot ŠMSM, šalyje veiks panašiai tiek pat mokyklų, kiek ir pernai – apie 900. Pirminiais duomenimis, bendrojo ugdymo mokyklose mokysis beveik 344 tūkst. mokinių – puse tūkstančio mažiau negu paėjusiais mokslo metais.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga trečiadienį paskelbė pasitraukianti iš kolektyvinės sutarties su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinė sutartis buvo pasirašyta pernai gruodį. Joje susiderėta dėl švietimo įstaigų vadovų darbo, ekonominių ir socialinių sąlygų gerinimo.

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą. Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus.

Aplinkos ministerija siūlys nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus.  Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.  „Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą.

Valstybinės miškų urėdijos (VMU) pertvarka į akcinę bendrovę atidedama iki 2024 metų pabaigos – tam pasitarime pirmadienį pritarė Vyriausybė. Anksčiau buvo numatyta, jog urėdija į akcinę bendrovę bus pertvarkyta iki 2023 metų pabaigos.  Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė teigė, kad terminą atidėti reikia dėl įvairių aplinkybių.

Vyriausybė svarstys senjorams įvesti naujus priedus prie pensijos už negalią. Priedai sieks vidutiniškai po 140 eurų per mėnesį. Opozicijos atstovai tokius užmojus jau vadina populizmu artėjant rinkiminiams metams ir abejoja, ar valdantieji suras šimtus milijonų eurų tokiems priedams. Šiaulietis Jonas Dambrauskas beveik 30 metų išdirbo statybose, bet prieš 8 metus susirgo, prarado darbą ir ėmė gauti neįgalumo pensiją.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas padėjo tašką ne vienus metus trukusioms diskusijoms dėl Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymo, sako teisingumo ministrė. „Pats KT sprendimas yra labai svarbus, nes tuo baigiama diskusija, kuri tikrai ne vienus metus truko“, – trečiadienį BNS sakė Ewelina Dobrowolska, komentuodama KT nutarimą, kad pernai gegužę įsigaliojęs įstatymas, jog kai kurių Lietuvos piliečių asmenvardžiai gali būti rašomi nelietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai.

Finansų ministerija keliose vietose atnaujino parengtą mokesčių pertvarką ir trečiadienį teiks ją Vyriausybei, spręsiančiai, ar siūlyti projektą toliau svarstyti Seimui, pranešė ministrė Gintarė Skaistė. „Šiandien vykdama iš Briuselio į Vilnių pasirašiau mokesčių paketo teikimą, kuris bus svarstomas rytoj Vyriausybės posėdžio metu. Ieškant platesnio politinio sutarimo įstatymų projektų paketas keletoje vietų atnaujintas“, – feisbuke antradienį rašė ministrė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako kelsiantis aukštus reikalavimus kandidatui į švietimo, mokslo ir sporto ministrus, nes iki kadencijos pabaigos likus pusantrų metų „ministrui jau tikrai nebus laiko mokytis“. „Reikės atsižvelgti, kad iki kadencijos pabaigos liko labai nedaug laiko, taigi ministrui jau tikrai nebus laiko mokytis arba pabandyti įstoti į tas ministro klumpes, tai atitinkamai bus keliami aukšti profesionalumo, etikos standartai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) įsigijo 30 tarnybinių dviračių už 16,2 tūkst. eurų. Vieno dviračio kaina siekia 540 eurų. Pasak ministerijos kanclerės Ingos Černiuk, dviračių įsigijimas yra vienas iš žaliosios diplomatijos projekto veiklos elementų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skelbia, kad jos inicijuojame pasitarime dalyvavę mokyklų vadovų, mokytojų, mokinių atstovai sutarė dėl esminio principo – ugdymo turinio atnaujinimo negalima stabdyti. Kaip nurodoma penktadienį išplatintame pranešime, susitikime buvo aptartas pasirengimas naujiems mokslo metams, daugiausia dėmesio skirta atnaujintam ugdymo turiniui ir ką dar reikia padaryti iki rugsėjo, ruošiantis nelyginėse klasėse dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) šią savaitę rengia pasitarimą su mokyklų vadovų, mokytojų ir mokinių atstovais dėl atnaujintų bendrojo ugdymo programų, tačiau jų stabdyti praneša neketinanti. „Pastaruoju metu buvo pasirodę siūlymų stabdyti ugdymo turinio atnaujinimą.

Finansų ministerija teigia, kad perėjimui prie žaliosios ekonomikos iki 2030 metų reikės bent apie 14 mlrd. eurų, iš kurių beveik 10 mlrd. numatoma padengti viešųjų finansų lėšomis. Ministerija parengė 2023–2026 metų Lietuvos žaliųjų finansų veiksmų planą, kuriame numatyta viešąsias ir privačiąsias investuotojų lėšas nukreipti į žaliuosius, aplinkai neutralius projektus. Plane išskiriamos kelios veiksmų kryptys.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis penktadienį lankysis Šilutės rajone, kur apžiūrės kelius, dviračių takus, vidaus vandenų kelius, su savivaldybės vadovais aptars rajonui aktualius klausimus. Ministras su rajono vadovais taip pat aptars kelių finansavimo, pėsčiųjų ir dviračių takų tiesimo prioritetus bei kitus klausimus, pranešė Susisiekimo ministerija.  Pakeliui iš Šilutės į Ventės ragą M. Skuodis apžiūrės pėsčiųjų ir dviračių takus, vykdamas į Rusnę apžiūrės kelio Šilutė–Rusnė ruožą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbia, kad parlamente svarstant valstybės tarnybos pertvarką pasiektas sutarimas dėl stažo. „Vidaus reikalų ministerijos parengtas siūlymas sistemiškai pertvarkyti viešojo sektoriaus valdymą sulaukė daug diskusijų. Džiaugiamės, jog jos buvo vaisingos ir galime judėti toliau“,  – penktadienį VRM išplatintame pranešime cituojama vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) prašo etikos sargų ištirti, ar trečiadienį atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius nesupainiojo interesų, kai tiek jam, tiek agentūrai  atstovavo tas pats advokatas. Ministerija į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) kreipėsi praėjusią savaitę. ŽŪM teigimu, NMA yra sudariusi teisinių paslaugų, konsultavimo ir atstovavimo sutartis su advokatų profesine bendrija „iLaw“, atstovaujama advokato Tomo Bagdanskio.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) atnaujino bendruosius ugdymo planus: daugėja matematikos pamokų, pagalbos mokiniui, nustatytos lankstesnės ugdymo sąlygos. ŠMSM antradienį pranešė, kad atnaujintais ugdymo planais mokyklos vadovausis artimiausius dvejus mokslo metus. Planai buvo patvirtinti pirmadienį.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu keisti žemės ūkio ministrą nebūtų racionalu, nes žemės ūkio sektoriuje vyksta pokyčiai, už kuriuos tiesiogiai atsakingas ministras. „Po savaitės maždaug prasideda deklaravimo sezonas. Tai turbūt vienas iš svarbiausių dalykų per metus, kas vyksta žemės ūkyje, nes nuo to priklauso išmokos, nuo to priklauso ūkių pajamos, daugybė dalykų“, – antradienį interviu „Info TV“ sakė ministrė pirmininkė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys bei švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį Kauno „Santaros“ gimnazijoje dalyvaus moksleivių pirmosios pagalbos varžybose. Anot Sveikatos apsaugos ministerijos, šalies mokyklų pirmosios medicinos pagalbos varžybos organizuojamos ketvirtą kartą. „Lietuvoje kasmet apie 200 tūkst. gyventojų išklauso pirmosios pagalbos kursus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad prezidento pareiškimus apie dešiniųjų jo kritikų vykdomą medžioklę reikėtų palikti komentuoti politinės satyros autoriams. Prezidentūrai trečiadienį patvirtinus, jog G. Nausėda 1988 metų gegužę įstojo į Komunistų partiją, šis vėliau tai pavadino jaunystės klaida, tačiau teigė įžvelgiantis „medžiojimo būseną“, kuri „tampa labai sisteminga“ artėjant 2024 metų prezidento rinkimams.

Apie Palangoje dėl galimo tarptautinių sankcijų apėjimo sulaikytą privatų lėktuvą susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia žinojęs jau anksčiau nei pranešė žiniasklaida. Jis negalėjo pasakyti, ar tai vienintelis toks orlaivio sulaikymo atvejis Lietuvoje, tačiau teigė, jog bandymų apeiti draudimus yra labai daug.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais aptars pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam Aljanso viršūnių susitikimui, paramą Ukrainai. Briuselyje antradienį įvyks ir oficiali ceremonija, kurios metu Suomija taps visateise NATO nare – tai bus pirmasis NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimas dalyvaujant 31-ai Aljanso narei.

Ministrų kabinetas ruošiasi perduoti 36 šeimoms Ukrainoje skirtą mobiliąją gyvenvietę. Tai numatyta pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. 941,5 tūkst. eurų vertės gyvenvietė bus perduota Borodiankos miestui, ji viešojo pirkimo būdu įsigyta iš įmonės „Arijus“. Tai – vienas iš keturių objektų pernai vasarį Rusijos užpultoje Ukrainoje, kuriuos Lietuva įsipareigojo atstatyti. Už 3,7 mln.

Pedagogus vienijančių asociacijų vadovai kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) siūlymus dėl pagalbos mokyklose teikimo, sakydami, kad tai dar labiau sumažins socialinių pedagogų, psichologų ir kitų specialistų mokyklose, o logopedas vaikus konsultuotų vos 16 minučių.

Keleivių vežimo tarpmiestiniais maršrutais organizatoriams ir vežėjams baiminantis, kad dėl reformos nuo balandžio gali sutrikti kelionės, susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas sako, jog tokios situacijos būtų išvengta jei Seimas greitai priimtų Kelių transporto kodekso pataisas. Seimo ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas sako, kad grėsmės nebevežti keleivių apskritai nėra.

Vilniuje prie Katedros aikštės eksponuojamo rusų tanko nei aptverti, nei išvežti neplanuojama, o provokacijų buvo galima laukti, sako krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko patarėja Kamilė Šeraitė. Taip ji komentavo pastarųjų dienų įvykius, kai prie tanko buvo nešamos gėlės, jis apipurkštas dažais.

Paaiškėję faktai apie apie nelegalius atliekų vežėjus Vilniaus rajone rodo, kad atsakingos institucijos tinkamai neatliko savo darbo, apie tai turėtų susimąstyti ir aplinkos ministras, sako prezidento patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Jaroslavas Neverovičius. „Yra ministerija ir ministras, kuris atėjo su tam tikra vizija, su tam tikrais pažadais ir, pasirodo, neužtenka cituoti filosofų, nuvažiuoti į konferenciją. Reikia pasiraitoti rankoves ir konkrečiai dirbti su problemomis.

Praėjusią savaitę garsiai nuskambėjusi istorija apie Klaipėdoje gyvoje eilėje laukiančius žmones dėl galimybės patekti į eilę pas kardiologus – ne vienintelė sisteminė problema uostamiestyje, pastebi Odontologų rūmai. Anot jų, ir Sveikatos apsaugos ministerijos pasiūlymai problemoms spręsti yra panašūs: ne tik pacientus užsirašyti pas kardiologus kituose miestuose ragina, bet ir odontologus skalbti skalbinius siunčia į Vilnių, Kauną ar kitus miestus.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neturi kandidatų į pasitraukusios viceministrės vietą, jos funkcijas perskirstė kitiems viceministrams. „A. Dulkys neatmeta galimybės, kad politinė komanda gali pasipildyti, jei bus tinkamų kandidatūrų, tačiau šiai dienai konkrečių kandidatų nėra“, – BNS teigė ministro atstovas Tomas Bagdonas. Pasak jo, iš pareigų pasitraukus Aušrai Bilotienei Motiejūnienei, ministerijoje įvyko galutinis kuruojamų sričių perskirstymas.

Saugomose teritorijose lankytojus fiksuos skaičiuotuvai, iki vasaros pabaigos jų planuojama įrengti 76, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Pasak pranešimo, specialius įrenginius, fiksuojančius lankytojų srautą, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose diegia Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Dažniausiai jie statomi prie lankomų objektų – apžvalgos bokštų, piliakalnių, gamtos ir kultūros paveldo objektų, pažintiniuose takuose.

Siekiant mažinti rusų kalbos kaip antros užsienio kalbos pasirinkimą mokyklose, Švietimo ministerija siūlys organizuoti nuotolinį Europos Sąjungos (ES) kalbų mokymą. Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, keliamas tikslas, kad per penkerius metus rusų kalbą kaip antrąją užsienio kalbą rinktųsi nebe 70 proc., o iki 30 proc. šalies moksleivių. „Norėtume padėti, kad realiai atsirastų galimybė dviejų užsienio kalbų pasirinkimo.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžios įstaigos ir gydymo įstaigos, kurių dalininkė yra ministerija, savo pirkimus, išskyrus mažos vertės, nuo 2023 metų organizuos ir vykdys centralizuotai. SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuosekliai centralizuoti visus minėtų įstaigų pirkimus numatoma per 2023–2026 metus. Pirkimų centralizavimas vyks etapais ir apims universiteto, universitetines, respublikines ir dalį regioninių ligoninių, taip pat SAM pavaldžias biudžetines įstaigas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) skyrė beveik 40 tūkst. eurų septynių organizacijų išlaidoms, patirtoms siekiant padėti Ukrainos aukšto meistriškumo sportininkams bei treneriams, iš dalies finansuoti, antradienį pranešė ministerija. Lietuvos imtynių federacijai skirta 10 tūkst. eurų, beveik 8 tūkst. eurų teko Lietuvos irklavimo federacijai.

Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia neradusi teisinio pagrindo įtraukti Rusijoje populiarią ukrainiečių atlikėją Svitlaną Lobodą į nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Aplinkos viceministras Mantas Michaliunjo palieka pareigas. Anot ministerijos, jis traukiasi dėl asmeninių gyvenimo planų – grįžta dirbti ir gyventi į Birštoną. Penktadienis yra paskutinė viceministro darbo diena, pranešė ministerija. M. Michaliunjo kuravo urbanistikos, architektūros, inovacijų, statybos, renovacijos ir būsto klausimus.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) ypač daug dėmesio skiriama Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimams (GAAB), kurių laikytis bus privaloma visiems, kas kreipsis paramos.

Ministerijos planuojamų įvesti brandos darbų, kaip sudedamosios dvyliktokų egzaminų dalies, vertinimo tvarka kelia korupcijos riziką dėl nepakankamų saugiklių, per didelės diskrecijos darbo vadovui, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Tarnyba ketvirtadienį informavo atlikusi korupcijos vertinimą dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planų nuo 2027 metų įvesti abiturientams privalomą brandos darbą, kuris kartu su tarpiniais patikrinimais 11 ir 12 klasėje bei brandos egzaminu sudarytų ...

Laidoje „Dėmesio centre“ – karšta. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ir Radviliškio rajono ūkininkas, Ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Ignas Hofmanas diskutavo apie esmines žemės ūkio problemas.

Seimui teikiamas svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtas projektas, pagal kurį kompiuteriai, bankomatai, išmanieji telefonai ir kiti gaminiai bei paslaugos turės būti pritaikyti žmonėms su negalia.

Svarbiu ateities energijos šaltiniu laikomo vandenilio poreikis Lietuvoje iki 2030 metų bus minimalus, tačiau vėliau jis sparčiai augs, todėl būtina investuoti į jo gamybą, sako Energetikos ministerijos atstovas. Pasak Žilvino Danio, iki 2030 metų šios investicijos turėtų viršyti 400 mln. eurų.

Ukrainiečių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose iki metų pabaigos paskirstyta 420 tūkst. eurų, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Ministrės Jurgitos Šiugždinienės įsakymu paskirstytos lėšos 21 aukštajai mokyklai, į valstybės nefinansuojamas vietas priėmusioms iš Ukrainos atvykusius studentus.

Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai nuo lapkričio 1 dienos vadovauti pradės Tadas Žentelis. Kaip pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), jis pakeis Norą Ribokienę, pasibaigus jos penkerių metų vadovavimo kadencijai. „Tarnybai keliami labai svarbūs uždaviniai – būti pacientų balsu ir užtikrinti gydymo įstaigų darbo kokybę.

Užsienio reikalų ministras ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų primininkas Gabrielius Landsbergis sako nematantis pagrindo vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei trauktis iš pareigų. „Nematau aš priežasties trauktis. Manau, kad kaip ir kiekvienu atveju ministras turi atsakyti į visuomenei kylančius klausimus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė jis. „Taip pat rekomenduoju opozicijai prisiminti, kas kvietė žmones prie Seimo ateiti, kas tomis riaušėmis džiaugėsi.

Daugiabučių namų finansavimo modelis yra išsisėmęs ir turi būti keičiamas, sako Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.  „Mano nuomone, šiandien tas finansavimo modelis, kuris yra taikomas, yra išsisėmęs, reikėtų ieškoti naujų sprendimų, naujo finansavimo modelio, kuris užtikrintų, kad renovacija vyktų pagal tą planą, kurį yra pasitvirtinusi Aplinkos ministerija“, – LRT radijui pirmadienį sakė D. Gedvilas.

Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) ketvirtadienį bus pasirašyta trišalė sutartis dėl pilotinio priešgaisrinės saugos modelio Radviliškyje, pranešė ministerija.  Dokumentą pasirašys vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Radviliškio rajono meras Vytautas Simelis ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Saulius Greičius.

Pastaruoju metu į viešumą išsiveržusi įtampa tarp krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno turėtų šiek tiek slopti, bet L. Kasčiūnas gana aiškiai parodė, jog Seimo komitetas nebus tik Krašto apsaugos ministerijos dekoracija.

Stringant naujos kelių apmokestinimo sistemos, vadinamojo e. tollingo diegimui Susisiekimo ministerija planuoja branginti dabar naudojamas vinjetes. Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio teigimu, jų kaina nebuvo keista nuo 2015 metų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad  gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis teigia, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet yra neadekvatus, nes infliacija auga sparčiau nei planuojama didinti žmonių pajamas.