Mindaugas Statulevičius

Daugelis šalies valdininkų iki šiol dirba didžiuliuose kabinetuose, įrengtuose senuose ir brangaus išlaikymo reikalaujančiuose pastatuose. Turto bankui atlikus pirminę Valstybės turto informacinės paieškos sistemos duomenų inventorizaciją nustatyta, kad šiuo metu vienam valstybinės įstaigos darbuotojui apytiksliai tenka apie 50 - 60 kv. m. ploto. Tai yra įprasto 2 kambarių buto dydžio patalpos. Privačiuose biuruose jis yra maždaug keturis kartus mažesnis – 15 kv.

Aktyvėjant nekilnojamojo turto rinkai daugėja žmonių ir užsiimančių nuomos verslu. Tačiau manoma, kad didžioji dalis apie šį savo verslą nutyli ir jo nedeklaruoja išvengdami mokesčių.  Šiuo metu apie 85 proc. būsto nuomos rinkos yra šešėlyje, o mokesčius mokėti šioje rinkoje sutiktų 9 proc.

Ilgą laiką nekilnojamojo turto (NT) vystytojai koncentravosi ties gyvenamųjų namų segmentu, tačiau naujausiais apklausos duomenimis, NT plėtotojai ruošiasi stiprinti pozicijas viešbučių segmente. Lietuvos NT plėtros asociacijos žiniomis, Vilniuje numatoma daugiau nei 10 naujų viešbučių projektų. Visgi prabangūs viešbučiai bus įkandami ne kiekvienam atvykusiam pailsėti. Planuotas turistų skaičius 2020 metais – 2,5 mln. pasiektas dar praeitais.

Šiais metais nekilnojamo turto (NT) rinka gyvena aukso amžiuje ir, pasak ekspertų, lyginant su praėjusiais metais, NT rinka augo 9 procentais. Tačiau aukso amžius eina į pabaigą ir jau trečią ketvirtį matome, kad būsto kainos krito dešimtadaliu. Pasak „Inreal“ investicijų ir analizės departamento vadovo Arnoldo Antanavičius šių metų pirmojo pusmečio pardavimų augimas buvo laikinas ir antroje metų pusėje jau matome mažėjimą. „Tas rekordinis kiekis yra jau pasiektas ir jį sunku išlaikyti.

Lietuvoje nuo 2016 m. bus galima statyti tik A klasės reikalavimus atitinkančius energetiškai efektyvius pastatus. Kad galėtų atitikti šiuos reikalavimus, dalį energijos tokie namai turėtų gauti iš atsinaujinančių šaltinių – naudoti saulės, vėjo, žemės energiją. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius pasakojo, kad Lietuva kaip Europos sąjungos narė yra priėmusi įsipareigojimus įvairiose srityse, tuo pačiu dėl pastatų energetinio efektyvumo didinimo.

Geros naujienos iš Europos Komisijos dėl leidimo įsivesti eurą per daug nenustebino – esam verti įsijungti į euro zoną ir šį kartą kojos nepakišo keli skaičiai po kablelio, kaip prieš septynerius metus. Apie bendros valiutos naudą šalies ūkiui daugiau diskutuoja ekonomistai, o plačiajai visuomenei pirmiausia rūpi galimai augsiančios kainos. NT rinką kaitina rekordiniai sandorių skaičiai, tačiau vien dėl valiutų pasikeitimo kainos augti tikrai neturėtų.

Antradienį Vilniaus miesto merui Artūrui Zuokui gyventojų iniciatyvinė grupė įteikia 658 parašus dėl vaikų darželio šiaurinėje sostinės dalyje steigimo. Naujakuriai prašo savivaldybės palaikymo darželio statyboms. Vilniaus miesto šiaurinėje dalyje tarp Bajorų kelio, Fizikų ir Mokslininkų gatvių per pastaruosius kelerius metus įsikūrė per 2200 naujakurių, kuriems stinga vaikų darželio.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) siūlo vaikų darželių trūkumo problemą savivaldybėms spręsti per nustatytą laiką išperkamosios nuomos būdu įsigyjant jų pastatytus darželius. Nekilnojamojo turto vystytojai sakosi esą pasiruošę imtis darželių statybų, tačiau tam kol kas stinga savivaldybių paramos.