mikas petrauskas

Lietuvos kultūros sostinė Palanga Valstybės dieną, Liepos 6-ąją, pasitiks įspūdingai – savo svečiams pasiūlys puokštę įsimintinų kultūrinių renginių, iš kurių svarbiausias – pirmoji lietuviška M. Petrausko ir G. Landsbergio – Žemkalnio opera „Birutė“, skambėsianti po atviru dangumi. „Labai didžiuojamės ir džiaugiamės, kad turime galimybę vėl atgaivinti, iš praeities prikelti „Birutę“. Laukiame renginio su didžiausiu džiaugsmu“, - sakė šio projekto koordinatorė Gitana Krikščiūnaitė.

1918 metų lapkričio 11 dieną buvo suformuota I Lietuvos vyriausybė, vadovaujama Augustino Voldemaro. Jos sudėtyje buvo ir du mūsų kraštiečiai, garsieji broliai Jonas ir Martynas Yčai. Jonas Yčas mokytojas, ministras, mokslininkas, Gimė būsimas profesorius 1880 07 21 Šimpeliškių kaime. Mokėsi Mintaujos ir Slucko gimnazijose.

Nors jau nuo XIX a. pabaigos buvo ne vienas bandymas sukurti tautinę lietuvišką operą, pirmosios lietuviškos operos kūrėjais buvo lemta tapti dramaturgui Gabrieliui Landsbergiui – Žemkalniui ir kompozitoriui Mikui Petrauskui. 1906 metų lapkričio 6 dieną Vilniuje, dabartinės Filharmonijos salėje ir buvo parodyta pirmoji lietuviška opera „Birutė“. Operos libretui buvo pasirinktas siužetas iš Lietuvos praeities, kada Birutė nebuvo įšventinta į vaidilutes, o tapo  kunigaikščio Kęstučio žmona.

Šalia Kauno muzikinio teatro – taip kukliai dabar vadinasi kažkada buvusi Valstybės opera – stovi kompozitorių skulptūrų parkelis. Tas pats, kurio viename kampe 1972-aisiais susidegino Romas Kalanta. Santūrios ir gana rūsčios kūrėjų galvos smeigia žvilgsnius į dabartį: Naujalis, Sasnauskas, Mikas Petrauskas, Šimkus, Gruodis. Galima spėti, kad parkelio idėja perteikia tautos sąmonėje jau senokai stūksantį panteoną, panašų į altorėlį iš kompozitorių portretų, dažnai kabinamą mokyklose.

Dešimtmetis iki pirmosios Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. buvo kupinas politinių ir socialinių permainų, stipriai paveikusių kultūrinį gyvenimą. Apie tai kalbėta ankstesnėse laidose, o šį kartą gretinami įvairūs muzikiniai kontekstai - nuo lietuviškų patriotinių dainų ir latviškų romantinių pjesių iki austriško ekspresionizmo, amerikietiško preavangardizmo ir itališkų triukšmų mašinų.