mg baltic

Turtingiausi lietuviai yra „Vilniaus prekybos“ įkūrėjas Nerijus Numavičius, įmonių grupės „Girteka Logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „Avia Solutions Group“ valdybos pirmininkas Gediminas Žiemelis, rodo kasmetinis žurnalo „Top“ sudarytas reitingas. Į penketuką taip pat pateko „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus ir buvęs VP grupės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius.

Trečiadieninis „MG Baltic“ bylos nagrinėjimo posėdis Vilniaus apygardos teisme šį kartą kaip niekada gausus įvykių. Pagaliau, tiesa trumpam, prie liudytojų pakylos stojo koncerno savininkas ir prezidentas Darius Mockus, o koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis kartu su Eligijumi Masiuliu prabilo apie pastarojo koncernui adresuotus prašymus iš prezidentės Dalios Grybauskaitės.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį tęsia „MG Baltic“ teisininko, buvusio valdybos nario Romano Raulynaičio apklausą politinės korupcijos byloje. Teismas perklausė slaptus garso įrašus ir peržiūrėjo vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti Raimondo Kurlianskio ir Eligijaus Masiulio susitikimai su Romanu Raulynaičiu.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Pirmadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys, koncerno teisininkas Romanas Raulynaitis. Ikiteisminio tyrimo metu R. Raulynaitis turėjo specialiojo liudytojo statusą. R. Raulynaitis dirba „MG Baltic“ koncerno teisininku nuo 2000-ųjų, koncerną jis įvardina didžiausiu savo klientu.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teisme penktadienį nepavyko apklausti buvusio „Kauno tiltų“ valdybos pirmininko Nerijaus Eidukevičius, nes jis neatvyko į posėdį.  „Liudytojui du kartus buvo siųstas šaukimas, skambinta telefonu, (...) tačiau šaukimo įteikti nepavyko“, – sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Prokuroras Justas Laucius taip pat tvirtino, kad jam nežinomos liudytojo neatvykimo priežastys.

Koncerno „MG Baltic“ kontroliuojamos didžiausios Baltijos šalyse mažmeninės drabužių prekybos grupės „Apranga“ sėkmingus devynių mėnesių veiklos rezultatus lėmė tinklo pertvarkymas bei plėtra, taip pat verslui palankios oro sąlygos, teigia grupės vadovas Rimantas Perveneckas. „2019 metais yra labai sėkmingi mūsų verslui – viršijome tiek savo prognozes, tiek pastarųjų trejų metų augimo tempus.

Politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį buvęsLietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis patvirtino, kad buvusiam koncerno viceprezidentui RaimonduiKurlianskiui galėjo užsiminti apie norą turėti pastovesnes pareigas. D. Zabulionis teisme taip pat liudijo apie planus skelbti kelio Vilnius-Utena rekonstrukcijos konkursą.

Turtingiausi Lietuvos verslininkai yra „Vilniaus prekybos“ akcininkas Nerijus Numavičius, „Girteka logistics“ valdybos pirmininkas Mindaugas Raila ir „MG Baltic“ savininkas Darius Mockus, rodo pirmadienį naujienų portale delfi.lt paskelbtas sąrašas. Tyrimo autorių teigimu, N. Numavičiaus turto vertė siekia 1 mlrd. 925 mln. eurų. Per pastarąjį dešimtmetį pagrindinis „Vilniaus prekybos“ akcininkas padidino savo valdomų akcijų dalį nuo 37 proc. iki 77 proc.

Seimo narys, Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas pirmadienį koncerno „MG Baltic“ byloje liudijo, kodėl prieš kelerius metus nebalsavo dėl verslui palankių vartojimo kreditų įstatymo pataisų. Šias aplinkybes jis aiškino Vilniaus apygardos teisme, nagrinėjančiame politinės korupcijos bylą. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai Seime svarstytas vartojimo kreditų rinką reguliuojantis įstatymas.

Politinės korupcijos bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas trečiadienį posėdyje perklausė garso įrašą, kuriame užfiksuotas „Lietuvos geležinkelių“ ir koncerno „MG Baltic“ buvusių vadovų pokalbis. Teisėsaugos slapta įrašytame pokalbyje restorane dalyvavo tuometinis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka, tuometinis „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis ir tuometinis bendrovės „Kauno tiltai“ valdybos pirmininkas Nerijus Eidukevičius.

Buvęs „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka trečiadienį teisme liudijo apie vykusius svarstymus sudaryti taikos sutartį tarp šios valstybės bendrovės ir koncerno „MG Baltic“ įmonės „Mitnija“ bei bendrovės „Kauno tiltai“ konsorciumo.

Vilniaus apygardos teismui tęsiant „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą, penktadienį prie liudytojų pakylos stojo buvusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.  Žemės ūkio ministrės pareigas V. Baltraitienė ėjo 2014–2016 metais. Darbo partijai politikė priklausė nuo 2003 iki 2017 metų, o Darbo partijos frakcijai Seime – nuo 2012 iki 2016 metų.

Šimtatūkstantinio kyšio paėmimu įtariamas Eligijus Masiulis pritrūko pinigų samdomam advokatui. Po vasaros atostogų į teismo salę grįžus garsiosios „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimui kaltinamasis pranešė, kad atsisako ligšiolinio advokato paslaugų ir remsis valstybės suteikta gynėja. Tuo metu teisme susitiko ir du buvę „darbiečiai“ Valentinas Mazuronis bei Dangutė Mikutienė. Jiedu neigė patyrę spaudimą iš Vytauto Gapšio.

Po ilgesnės pertraukos Vilniaus apygardos teismas tęsia „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimą. Trečiadienį prie liudytojų pakilos stojo buvęs Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. Įdomu tai, kad savo liudijimo metu, veikiausiai pats to nežinodamas, V. Mazuronis paneigė ankstesnį Vytauto Gapšio liudijimą. Darbo partijos pirmininko pareigas V. Mazuronis ėjo 2015–2016 metais.

Vilniaus apygardos teisme koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje trečiadienį apklaustas viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad buvusio koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio palankus vertinimas buvo naudingas jo darbui. M. Katkus tvirtino, kad su verslininku jį siejo profesiniai santykiai. „R. Kurlianskis buvo vienas iš mano darbinių kontaktų“, – per apklausą sakė viešųjų ryšių specialistas. Anot jo, R. Kurlianskis buvo stambus tiekėjas, jo verslo partneris.

Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys prarado teisę dirbti su slapta informacija dėl nuslėptų susitikimų ir gautų dovanų iš koncerno „MG Baltic“, kitų verslininkų, rašo delfi.lt.

Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderis Valdemaras Tomaševskis sako, kad ažiotažą dėl parlamentarės Irinos Rozovos paskatino konservatoriai, siekiantys pakenkti naujai valdančiajai daugumai. Taip jis kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) inicijavus parlamentinį tyrimą dėl politikės ryšių su Rusija ir aplinkybių, kodėl ji šią kadenciją negavo leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

Teismas atsisakė priimti patikslintą koncerno „MG Baltic“ ieškinį byloje prieš valstybę, kuriuo siekta atsakovu patraukti ir buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininką Vytautą Baką. Tokį sprendimą Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė praėjusį penktadienį, bet koncernas ketina jį skųsti. Teismo teigimu, „MG Baltic“ patikslintu ieškiniu keitė ir ieškinio reikalavimą ir jo pagrindą vienu metu, o tai neatitinka Civilinio kodekso reikalavimų.

Koncernas „MG Baltic“ byloje prieš valstybę atsakovu įtraukė buvusį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininką Vytautą Baką, antradienį pranešė įmonių grupė. Politikas tai vadina spaudimu už nepalankią koncernui veiklą. „MG Baltic“ yra padavęs valstybę į teismą už, jo nuomone, neteisėtus veiksmus renkant ir viešinant žvalgybinę informaciją.

Seimas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku ketvirtadienį patvirtino valstietį Dainių Gaižauską. Jis šiose pareigose pakeitė Vytautą Baką, prieš kelias savaites pasitraukusį iš valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir todėl praradusį komiteto pirmininko postą. Už D. Gaižausko paskyrimą balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo du, 11 susilaikė.

Išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos atstovas sako, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pateikta informacija apie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorių kardiologą Remigijų Žaliūną nekeičia būsimojo šalies vadovo sprendimo dėl jo skyrimo asmeniniu gydytoju. „Iš specialiųjų tarnybų negavome tokios informacijos, kuri verstų keisti sprendimą.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) rektorius Remigijus Žaliūnas sako, kad yra nepriekaištingos reputacijos, bet dėl jo galimybių būti išrinktojo prezidento Gitano Nausėdos asmeniniu gydytoju apsispręs pats būsimasis šalies vadovas. „Prezidento institucija turi visus įrankius patikrinti mano reputacijai. Aš manau, kad esu nepriekaištingos reputacijos, o Lietuvos Respublikos prezidentas, gavęs informaciją, tikrai apsispręs“, – BNS ketvirtadienį sakė gydytojas kardiologas.

Per dvi prezidentavimo kadencijas šalies vadovė Dalia Grybauskaitė Seimui ir visuomenei pristatė devynis metinius pranešimus. Juose prezidentės retorika ir dėmesys skyrėsi, varijuodamas nuo valdžios dėmesio trūkumo paprastam žmogui iki vieno didžiausių politinės korupcijos skandalų Lietuvoje – „MG Baltic“ bylos. Netrukus išgirsime ir dešimtąjį, paskutinį, metinį D. Grybauskaitės pranešimą. Portalas tv3.lt pristato devynių prezidentės metinių pranešimų apžvalgą.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis kviečia iš partijos pernai pašalintą parlamentarą Mantą Adomėną grįžti į frakciją Seime. „Žinau paties indėlį plėtojant konservatizmo politinę ideologiją Lietuvoje bei reikšmingus intelektualinius gebėjimus ir neabejoju, kad mus tebesieja bendra konservatizmo politinė ideologija“, – rašoma G. Landsbergio laiške, jį M. Adomėnas paskelbė feisbuke.

Buvęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis trečiadienį teisme pareiškė, kad kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektu domėjosi daug Lietuvos ir užsienio įmonių. „Tas susidomėjimas buvo pakankamai didelis ir mes visiems tą informaciją teikdavome, nes jeigu būtų įvykęs tas pirkimas, tai jis būtų didžiulis, tarptautinis ir jame turbūt būtų dalyvavę daugybė įmonių“, – Vilniaus apygardos teisme sakė E. Skrodenis.

Buvęs susisiekimo ministras parlamentaras Rimantas Sinkevičius trečiadienį teisme pareiškė, kad buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis nebuvo itin iniciatyvus dėl valdžios planų skelbti konkursą kelio Vilnius – Utena rekonstrukcijai. Jis liudijo „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme apie savo pažintį su R. Kurlianskiu ir kelis jų susitikimus, vykusius prieš kelerius metus.

Seimo narys konservatorius Laurynas Kasčiūnas pirmadienį teisme liudijo, kaip tuometinio koncerno „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio prašymu domėjosi kitos parlamentarės Irenos Degutienės pozicija dėl greituosius vartojimo kreditus reglamentuojančio įstatymo. Į teisėsaugos akiratį pateko 2015 metų įvykiai, kai tuo metu I. Degutienės patarėju dirbęs L. Kasčiūnas susitiko su verslininku, o vėliau jo prašymu nuvyko pas Seimo narę pasikalbėti apie parlamente svarstomas pataisas.

Politine korupcija kaltinamas buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis teisme pareiškė, kad pirmadienį liudijęs Europos Parlamento narys Antanas Guoga prašė jo pagalbos norėdamas tapti ministru pirmininku. Pasak R. Kurlianskio, politikas prašė padaryti dėl to poveikį Liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui tuo metu, kai teisėsaugos įtarimų dar nesulaukę liberalai turėjo galimybę laimėti 2016 metų Seimo rinkimus.

  Europos Parlamento narys Antanas Guoga pirmadienį teisme pareiškė, kad prieš kelerius metus jam atrodė, jog Liberalų sąjūdžio nariai derina veiksmus su tuometiniu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.   Taip jis kalbėjo liudydamas „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme. „Aš mačiau, kad partija turi įtaką iš šono“, – liudijo europarlamentaras.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme pirmadienį vyks kelis kartus atidėta Europos Parlamento nario Antano Guogos apklausa. Šis politikas 2016 metų gegužę tapo laikinuoju Liberalų sąjūdžio pirmininku, kai iš šių pareigų pasitraukė teisėsaugos įtarimų sulaukęs Eligijus Masiulis. Vis dėlto A. Guoga partijos lyderiu išbuvo penkias dienas, o iš jos pasitraukė po pasisakymų apie galimą kitų liberalų dalyvavimą korupcinėse schemose.

Teisėsauga nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko veiksmų. Kaip BNS penktadienį informavo Generalinės apygardos atstovė Rita Stundienė, sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą priimtas kovo 29 dieną, nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apie šį savo sprendimą prokuratūra viešai nepranešė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį neskundžiamu sprendimu įpareigotas nagrinėti koncerno „MG Baltic“ bylą prieš valstybę. Aukštesnės instancijos teismas nusprendė panaikinti apylinkės teismo sprendimą stabdyti bylą, kol nebus išnagrinėtas kitas „MG Baltic“ ieškinys prieš Valstybės saugumo departamentą (VSD), BNS pranešė Vilniaus apygardos teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas siūlo uždrausti žiniasklaidos priemonių savininkais būti su alkoholio ir tabako verslu susijusiems asmenims. Politikas parengė ir registravo tai numatančias Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) žada apskųsti teismo sprendimą, kuriuo žvalgybos institucija pripažinta paskleidusi tikrovės neatitinkančius teiginius apie buvusį politiką Raimondą Šukį. Tuo metu prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad jai neteko abejoti departamento teikiamos informacijos tikslumu. VSD atstovė spaudai Aurelija Katkuvienė teigė, jog institucija nesutinka su Vilniaus apylinkės teismo sprendimu. „Teismo sprendimą skųsime įstatyme numatytais terminais per 30 dienų.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius ragina teisėjus ir politikus nesivelti į žodžių karą, Teisėjų tarybos vadovui Algimantui Valantinui įžvelgus pavojų demokratijai po Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Vytauto Bako pareiškimo. „Aš nemanau, kad NSGK pirmininkas buvo suprastas teisingai, žinant jo kompetencijas, ryžtą ir tikėjimą tuo ką daro, gal per skubėjimą ne visai tiksliai išsireiškė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „valstietis“ Vytautas Bakas sako, kad teismo sprendimas eksministro Raimondo Šukio byloje jo neįtikina ir prakalbo apie būtinybę iš esmės pertvarkyti teismus.

Penktadienį koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme prie liudininkų pakylos stojo buvusi „darbietė“ Seimo pirmininkė, dabar jau iš politikos pasitraukusi Loreta Graužinienė. Buvusi parlamentarė teismui sakė gerai pažįstanti visus byloje kaltinamus Seimo narius, o buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį žino tik iš žiniasklaidos, gyvai bendrauti neteko.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme pirmadienį prie liudytojų pakylos stojo Seimo narė Irena Degutienė. Teismui parlamentarė pasakojo apie iš savo padėjėjo Lauryno Kasčiūno gautą siūlymą susitikti su tuometiniu koncerno viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Vilniaus apygardos teismas pirmadienį panaikino kardomąją priemonę – registravimąsi policijoje – kaltinamajam „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje eksparlamentarui Šarūnui Gustainiui. „Jis nė karto nepažeidė kardomosios priemonės, nėra būtinybės varžyti jo teisių“, – per posėdį sakė teisėja Nijolė Žimkienė. Panaikinti kardomąją priemonę balandžio 3 dieną teismo paprašė kaltinamasis. Jis kiekvieno mėnesio pirmą pirmadienį turėjo registruotis policijoje.

Kauno tarybos narys ir buvęs meras liberalas Rimantas Mikaitis kaip liudytojas apklaustas „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Jis liudijo apie iš koncerno gautą paramą jo vadovautai viešajai įstaigai „Laisvės studijų centras“. Ši įstaiga, kuri dabar likviduojama, gavo 10 tūkst. eurų paramos iš „MG Baltic“. „Atsidariau sąskaitą, žiūriu 10 tūkstančių eurų“, – teismui pasakojo R. Mikaitis. Vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2016-ųjų birželį, R. Mikaičio namuose buvo atlikta krata.

Savivaldybės tarybos narys, anksčiau priklausęs Liberalų sąjūdžiui teisme patvirtino, kad kaltinamasis „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, buvęs partijos pirmininkas Eligijus Masiulis domėjosi galimybe atidėti taryboje paminklo Jono Basanavičiui statybų klausimą. „Su E. Masiuliu buvo du telefoniniai pokalbiai dėl J. Basanavičiaus paminklo, iniciatorius buvo Eligijus Masiulis“, – per Vilniaus apygardos teismo posėdį penktadienį sakė V. Jurgutis.

Koncerno „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje penktadienį liudijusi reklamos įmonės „JCDecaux Lietuva“ bei viešosios įstaigos „Meno ir sporto projektai“ vadovė Žaneta Fomina aiškinosi dėl gautos paramos iš koncerno bendrovės „Mitnija“. Į Vilniaus apygardos teismą moteris atvyko su advokatu Linu Kuprusevičiumi, jis stovėjo greta liudytojos ir kartais įsiterpdavo į liudijimą.

  Vienos didžiausių Lietuvoje verslo grupių „Vilniaus prekyba“ buvusi valdybos pirmininkė ir laikinoji direktorė Jolanta Bivainytė teismui patvirtino, kad buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis norėjo, jog koncerno statybų įmonė „Mitnija“ laimėtų 13-14 mln. eurų vertės bendrovės „Maxima LT“ biurų pastato ir parduotuvės statybų konkursą Naugarduko gatvėje Vilniuje. „Diana Dominienė pasakė, kad jos pažįstamas R. Kurlianskis norėtų, kad „Mitnija“ laimėtų konkursą.

  Buvusi Liberalų sąjūdžio atstovė parlamente Dalia Teišerskytė sako, kad buvusio kolegos Šarūno Gustainio pataisa dėl Greitųjų kreditų įstatymo buvo geresnė už prieš tai buvusią, todėl sulaukė jos balso.   Visgi buvusi parlamentarė pripažino, kad jaučiasi nuvylusi savo rinkėjus, nes jos pačios, dar labiau greitųjų kreditų išdavimo tvarką griežtinančios pataisos Seime pritarimo nesulaukė.

 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) Priežiūros komitetas parlamentarui Laurynui Kasčiūnui atkūrė narystę partijoje. „Grąžinome į partiją. Praėjo sankcijos laikas – vieneri metai“, – BNS penktadienį patvirtino konservatorių Priežiūros komiteto vadovas Valdas Benkunskas. L. Kasčiūno narystė TS-LKD sustabdyta pernai kovą, dėl jo elgesio bendraujant su buvusiu koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

„MG Baltic“ politinės korupcijos byloje Vilniaus apygardos teisme penktadienį liudyti stojo buvęs konservatorius, Seimo narys Mantas Adomėnas. Už santykius su koncernu M. Adomėnas pernai pašalintas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos, o iš partijos frakcijos Seime pasitraukė netrukus po to.

Parlamentaras Liberalų sąjūdžio narys Vitalijus Gailius sako, kad po 2016 metų gegužę įvykusios kratos pas partijos lyderį Eligijų Masiulį siūlė partijai bendradarbiauti su teisėsauga. „Sužinojus apie kratas, sulaikymus, frakcija siūliau bendradarbiauti su teisėsauga, o nepereiti į puolimą, kaip madinga Lietuvoje. Siūliau atlikti partijos vertinimą ir auditą. Siūliau, kad nariai, kurie aktyviai dalyvauja, nedelsiant nutrauktų ryšius su viešosiomis įstaigomis, per kurias duodama parama.

  Politikai Artūras Skardžius ir Ričardas Sargūnas trečiadienį politinės korupcijos bylą nagrinėjusiame teisme liudijo dėl vieno įstatymo projekto, kurį parėmė savo parašais.   Atsiskaitymo grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektas buvo registruotas 2015 metų pavasarį. 2012 – 2016 kadencijos Seime dirbęs R. Sargūnas buvo pirmas parlamentaras, padėjęs po projektu parašą. Pirmas parašas paprastai rodo, kuris parlamentaras prisiima projekto autorystę.

Politinės korupcijos byloje kaltinamam buvusiam Seimo nariui Šarūnui Gustainiui gali teisme tekti aiškintis dėl 232 tūkst. eurų, kurie prieš trejus metus atsidūrė jo sąskaitoje. Pats Š. Gustainis teigia šių pinigų nematęs, skelbia dienraštis „Lietuvos rytas“. Pasak leidinio, minėta suma iš žemės ūkio bendrovės „Dagvijara“ sąskaitos tuometiniam parlamentarui buvo pervesta 2015 metų rugsėjį.