mėsa

Norint gyventi sveikai, svarbu sveikai maitintis, tačiau ne visada pavyksta laikytis tinkamos mitybos. Žmonės renkasi skirtingų tekstūrų ir skonių maisto derinius, tačiau tam tikrų maisto derinių nereikėtų vartoti, nes jie gali sukelti virškinimo problemų – štai, kokie jie. Nedaugelis žmonių supranta, kokių produktų negalima derinti tarpusavyje, o tik valgant tinkamus maisto derinius palaikysite sklandžią organizmo funkciją ir būsite sveiki, rašo strongherapp.com.

Smulkinta mėsa ar faršas yra visapusiškas ingredientas, iš kurio žmonės gamina įvairiausius patiekalus. Dažniausiaiją  naudojame ją kotletams, kaip įdarą cepelinams, koldūnams ar blynams.

Troškinys – vienas skaniausių patiekalų šaltomis dienomis. Turint patikimą receptą ar žinant kelias taisykles, jį galima paruošti iš visai nebrangių ir paprastų ingredientų. Su vienu puodu visą šeimą galima pamaitinti net kelias dienas, o jeigu vadovausitės specialistų patarimais, mėsa tiesiog tirps burnoje. Svarbu tik nepadaryti kelių klaidų, dėl kurių troškinys gali prarasti savo skonį ir sodrumą. Prastai pasirenkate mėsą.

Prieš pirkdami maisto produktus gyventojai atkreipia dėmesį ne tik į jų kainą, bet ir į kokybę ar sudėtį. Todėl vilnietis, apsilankęs prekybos tinkle, pasigedo tikslesnės informacijos apie mėsos sudėtį ir maistinę vertę. Prekybos tinklai tikina, kad mėsos sudėties nurodyti nebūtina. O Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškino, kaip atpažinti kokybišką mėsą. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietis Jonas.

Italija uždraudžia gaminti dirbtinę mėsą ir prekiauti tokiais produktais – tokį sprendimą šalies vyriausybė priėmė siekdama „išsaugoti vietines kulinarines tradicijas“, skelbia „Politico“. Leidinys pažymi, jog toks sprendimas yra pirmas Europoje. Italijos žemės ūkio ministras Francesco Lollobrigida pareiškė esąs tikras, kad dirbtinės mėsos gamyba kelia grėsmę tradicinei gyvulininkystei bei kaimiškajam gyvenimo būdui.

„Kas čia tokio iškepti kotletus ? Ir aš taip pagalvojau. Bet nugalėta smalsumo, išbandžiau šį socialiniuose tinkluose sklandantį kotletų receptą. Šie kotletai vadinami daniškais. Kodėl daniškais, nesigilinau, bet būtų įdomu sužinoti. Daug nerašysiu, tik pasakysiu, kad jie tikrai nerealaus skonio. Minkšti, purūs ir labai gardūs. Būtinai išbandykite. Nusivilti neteks“, – rašo tinklaraščio „Ritos receptai“ autorė.

„Maltos mėsos kepsnys su įvairiais įdarais. Šį kartą labai paprastai su morkų ir svogūnų įdaru“, – rašo tinklaraščio „Skanus gyvenimas“ autorė Ilona. Ingredientai: 700 gr maltos mėsos; 150 ml džiūvėsėlių; 150 ml grietinėlės; kiaušinis; svogūnas; dž. bazilikas; druska, pipirai. Džiūvesėlius užpilkite grietinėle. Susmulkinkite svogūną, viską sudėkite į maltą mėsą ir gerai išmaigykite. Įdarui: 2 morkos; 2 svogūnai; 0.5 arb.

Telšiuose sustabdyta itin apleistose patalpose veikusios mėsos produktų gamintojos veikla, penktadienį pranešė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Pasak pranešimo, Telšių departamento inspektoriai atliko neplaninį patikrinimą Telšiuose įsikūrusioje mėsos pusgaminių gamybos įmonėje „Restera“. Patikrinimo metu aptikti ir užfiksuoti šiurkštūs higienos pažeidimai. Įmonės veikla sustabdyta ir ji veiklą galės atnaujinti tik pašalinusi visus pažeidimus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, patikrinę Raseinių rajone esančią mažąją bendriją „Alfredo mėsos gaminiai“ aptiko gausybę šiurkščių pažeidimų bei daugiau kaip 300 kilogramų nesaugios produkcijos. Kaip trečiadienį pranešė VMVT, bendrija buvo registruota kaip mažais kiekiais gaminanti mėsos gaminius ir pusgaminius bei juos tiekianti į rinką. Atlikus patikrinimą priimtas sprendimas bendrijos veiklą stabdyti.

Kepenys yra vienas iš svarbiausių mūsų kūno organų, atliekantis daugybę svarbių funkcijų, susijusių su medžiagų apykaita, detoksikacija ir maisto virškinimu. Viena iš efektyvių priemonių, padedančių išlaikyti kepenų sveikatą, yra tinkamas mitybos racionas. Mitybos specialistas Mantas Liekis pasakoja, kokius produktus valgyti ir kokių vengti, norint palaikyti sklandžia kepenų veiklą.

Virtuvės šefas Gediminas Endriukaitis ir Daiva Matukevičienė TV3 laidoje „Gardu Gardu“ pasidalino sultingu jautienos kukulių receptu, kuris nepaliks abejingų. Nors gali atrodyti, kad tikrai skanius kukulius pagaminti yra sudėtinga, iš tiesų, užtenka žinoti keletą gudrybių ir puikūs mėsos kukuliai garuos ant jūsų stalo. Tai puikus pasirinkimas, kai norisi naminio ir užpildančio maisto.

„Toks šiltas ir jaukus naminis maistas. Man labai dažnai užsinori tokio maisto, lyg pas mamą iš vaikystės. Ir tikrai aš šeimai dažnai gaminu paprastą, naminį maistą: kotletukai, troškinukai, kepsniukai, įvairios sriubos ir t.t. Būtent toks maistas labiausiai ir sušildo, suburia prie stalo ir kuria prisiminimus“, – rašo tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė Ingrida. Porcijos 4. Užtruksite apie 1 val.

Jei per vasaros karščius pietums ir vakarienei dažnai rinkdavomės lengvas salotas, vėstant orams taip ir traukia aromatingi mėsos troškiniai, kurių kvapas iškart pasklinda po visus namus. Nebrangi ir populiari kiauliena tinkama greitai paruošiamiems pietums ar vakarienei: jos nereikia troškinti taip ilgai, kaip jautienos. Sveikatai palankios mitybos konsultantė, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pataria geriau nekepti jos riebaluose, o virti, troškinti, grilinti, ruošti orkaitėje.

Ar žinojote, kad trichinelioze –  liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, gali sirgti ne tik gyvūnai, bet ir žmonės? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2013–2022 m. visi trichineliozės protrūkiai kilo dėl namų ūkyje užaugintų infekuotų kiaulių, taip pat dėl šernų mėsos vartojimo.

Vištiena yra itin mėgiama mėsa ir mitybos pagrindas daugeliui žmonių, pasiryžusių sveikai maitintis ir reguliuoti kūno svorį. Tačiau neapdorotoje vištienoje gali būti salmonelių ir kitų ligas sukeliančių mikrobų, todėl svarbu atsargiai su ja elgtis. Ekspertai jau daugelį metų ragina laikytis tinkamos higienos tvarkantis su neapdorotais vištienos gabalėliais ir ne vienas žmogus mano, kad tai geriausiai daro tada, kai prieš ją kepdami mėsą nuplauna.

Atėjus rudeniui virtuvės šefas Robertas Ščesnavičius pasidalino populiaraus lietuviško patiekalo – bulvių plokštainio – receptu. Tiesa, TV3 laidoje „Su Robertu lengviau“ šefas atskleidė, kad griežtai atsisako šį patiekalą vadinti tokiu vardu ir renkasi tradicinį „kugelio“ pavadinimą. R. Ščesnavičiaus kugelio receptas nustebins savo paprastumu, o paskanauti šio patiekalo norės tiek maži, tiek dideli. Kugeliui reikės: 250 g kiaulienos išpjovos 300 g tarpšonkaulinės mėsos 2 vnt.

Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog barsukų skerdena rekomenduojama patikrinti dėl trichineliozės parazito užkrato.

Interneto svetainėse medžiotojai ir šeimininkės dalijasi įvairių žvėrienos patiekalų receptais – tarp jų ir iš barsuko mėsos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena, jog barsukų skerdena rekomenduojama patikrinti dėl trichineliozės parazito užkrato.

Vėžys yra klastinga ir sudėtinga liga. Nors yra daugybė skirtingų onkologinių susirgimų, vis tik žinoma viena, kad mityba yra vienas svarbiausių veiksnių, padedantis sustabdyti arba atvirkščiai, padidinti ligos plitimą.  Mityba yra vienas veiksnių, kurį žmogus gali kontroliuoti, o tai yra labai svarbu sergant vėžiu, mat tyrimai rodo kad 80–90 procentų piktybinių navikų yra susiję su išoriniais veiksniais. Pasirodo, yra net keli produktai, kurie skatina vėžio plitimą.

Medikai įspėja – mėsoje ir paukštienoje yra bakterijų, kurios patekusios į organizmą gali sukelti grėsmę gyvybei. Laimei, nuo to galima apsisaugoti tinkamai paruošiant mėsą. Tačiau kyla klausimas, ar saugu yra plauti paukštieną bei mėsą žalią? Pasirodo, kad plauti mėsą arba paukštieną – prasta mintis. Nuplovę žalią mėsą nesunaikinamos visos bakterijos, o tik padidinama potencialiai kenksmingų bakterijų plitimo rizika.

Rinktis ekologišką ar užaugintą be antibiotikų, pirkti prekybos tinklų parduotuvėse ar turguje – tėvai neretai svarsto, kaip atrasti vertingiausią ir kokybiškiausią mėsą savo vaikams. Gastroenterologas prof. dr. Vaidotas Urbonas paaiškina, į ką svarbiausiai atkreipti dėmesį, ir atskleidžia, kokios mėsos pats neduotų savo vaikams. „Svarbiausia ne kur mėsa parduodama, bet ar ji tikrai saugi ir tinkamai užauginta.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vienas lietuvis per metus suvalgo apie 90 kilogramų mėsos, maždaug 250 gramų kasdien. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija jos rekomenduoja suvartoti tris kartus mažiau. Kalbant apie tokios mitybos įtaką sveikatai, dietistė Indrė Trusovė įsitikinusi, kad ne mažiau svarbu nei suvartojamos mėsos kiekis yra jos kokybė ir rūšis, kurią renkamės. „Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad mityboje pati svarbiausia yra įvairovė.

Vasaros pradžioje daržuose sužaliuoja ir išsikeroja rabarbarai. Nusiskynę jų stiebus dažniausiai valgome su cukrumi, sirupu, dedame į įvairiausius pyragus ar verdame džemus bei uogienes, tačiau rabarbarus kulinarijoje galima panaudoti ir plačiau, pavyzdžiui, iš jų pasigamintas čatnis nuostabiai derės prie mėsos, keptos ant grotelių. Anot gydytojos dietologės dr.

Įsibėgėjant pavasariui ir artėjant vasarai vis daugiau laiko praleidžiame gryname ore, o šiltus orus vainikuoja maisto gamyba ant žarijų. Nors tai suteikia psichologinį pasitenkinimą ir asocijuojasi su šiltojo laikotarpio malonumais, gydytoja dietologė Žana Antonova primena, kad taip ruošta mėsa piktnaudžiauti nereikėtų.  Šašlykai, kepsniai, dešrelės – šiltuoju metų laiku daug įvairių produktų keliauja ant griliaus.

Orai šyla – nuolaidų gausėja: prekybos tinklas „Iki“ šią savaitę skelbia ypač patrauklias akcijas, kurios sutaupyti padės tiek mėsos, tiek žuvies ar daržovių kepėjams. Pasak Vaidos Budrienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, visą savaitę populiariąją kiaulienos nugarinę bus galima įsigyti trečdaliu pigiau, o savaitgalį 35 proc. nuolaida lauks ir atlantinei lašišai.

Lietuviai pradėjo šašlykų, barbekiu ir kepsnių sezoną, kuris žada būti brangiausiu istorijoje. Mėsos pardavėjai pasakoja, kad tautiečiai šviežią mėsą keičia į marinuotą, paruoštą kepti ant grotelių, iešmų. Tiesa, visa mėsa šiemet smarkiai brangsta – dabar ji penktadaliu brangesnė nei pernai. Toliau kyla ir kiaulienos, ir vištienos kainos. O ekonomistai gero kol kas nežada: esą mėsos kainos artimiausiais vasaros mėnesiais ir toliau bus aukštos.

Visų pirma, įsigijus mėsą, ją reikėtų užšaldyti kaip galima greičiau nuo įsigijimo, bet ne vėliau kaip iki ant pakuotės nurodyto galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus mėsos galiojimo terminui, mėsa yra laikoma netinkama šaldymui, gaminimui ir valgymui,  nes  mėsos savybės jau gali būti pakitusios ir tai gali sukelti susirgimus. Šaltis – tai natūralus „konservantas“, kuris stabdo mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Kaip teigiama pranešime žiniasklaidai, šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams.

Šią savaitę, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių departamento (Šiaulių VMVT) specialistai, gavę pranešimą, atliko neplaninį patikrinimą Šiaulių Gytarių progimnazijoje bei nustatė netinkamomis sąlygomis laikomus maisto produktus. Kiap teigiama VMVT pranešime, buvo pranešta ir tai, kad darbuotojai galimai dirba ne pagal darbo grafiką, todėl į patikrinimą pasitelkti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai.

Vos pasirodžius pirmiesiems saulės spinduliams, žmonės skuba traukti grilį, o vienas iš populiariausių patiekalų, kiekvieną vakarėlį paverčiantis nepamirštamu, yra mėsainiai. Kaip pagaminti tokį, kuriuo nustebinsite visus ragautojus, šį sekmadienio rytą išvys ir TV3 laidos „La maistas“ žiūrovai. Receptas puikiai tiks lėtam ir ilgam savaitgaliui! Šį sekmadienį laidos vedėją Gian Luca Demarco ir vėl laikinai pavaduos jo bičiulis, kulinarijos studijos šefas Arūnas Stoškus.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) jau ne vienerius metus ragina mažinti antibiotikų vartojimą – žmonės darosi jiems vis atsparesni ir tai tampa didėjančio visuomenės sergamumo, nesėkmingo gydymo ir net mirties priežastimi. Šį atsparumą didina ne tik neatsakingas antibiotikų vartojimas susirgus – tai gali daryti ir maistas, kurį valgome. Todėl PSO savo rekomendacijas teikia tiek medikams, tiek maisto, ypač mėsos, gamintojams. Panašu, kad situacija gerėja ne tik Europoje, bet ir Lietuvoje.

Žarnyno sveikatos ekspertai atskleidė, kokių maisto produktų jie vengia, kad sumažintų riziką susirgti nemaloniomis skrandžio ligomis. Nors dažniausiai kalbama apie tai, kad reikėtų atsisakyti perdirbtų maisto produktų ir saldumynų, tačiau medikų atsisakomi produktai gali nustebinti, nes jie sudaro kai kurių žmonių mitybos pagrindą.

Raseinių rajone tarnybos aptiko nelegalų mėsos gaminių cechą su lauko rūkykla, antradienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Kauno departamento inspektoriai, bendradarbiaudami su Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistu atliko neplaninį patikrinimą pagal pranešimą Požėčių gyvenvietėje.

Visų pirma, įsigijus mėsą, ją reikėtų užšaldyti kaip galima greičiau nuo įsigijimo, bet ne vėliau kaip iki ant pakuotės nurodyto galiojimo termino pabaigos. Pasibaigus mėsos galiojimo terminui, mėsa yra laikoma netinkama šaldymui, gaminimui ir valgymui,  nes  mėsos savybės jau gali būti pakitusios ir tai gali sukelti susirgimus. Šaltis – tai natūralus „konservantas“, kuris stabdo mikroorganizmų augimą ir dauginimąsi.

Vienas iš keturių žmonių, valgančių mėsą, per dieną suvalgo daugiau nei 50 gramų perdirbtos mėsos, o šeši iš dešimties nežino, kad ji didina riziką susirgti žarnyno vėžiu. Reguliariai suvalgant po 50 gramų perdirbtos mėsos, rizika susirgti žarnyno vėžiu yra 16 proc. didesnė, lyginant su tais, kurie jos nevartoja, rašo mirror.co.uk. Pasauliniai tyrimai taip pat rodo, kad vienas iš dešimties moterų ir 14,5 proc.

„Prikepiau daug lietinių, prisukau su keliais įdarais ir, žinoma, užsišaldžiau. Esu minėjusi, kad mėgstu turėti šaldiklyje „paruoštukų“, kurie esant ekstra atveju labai pagelbėja. Blyneliai gavosi labai gardūs, o mes labai sotūs ir šaldiklis papildytas“, – rašo tinklaraščio „Gamink su Audrone“ autorė. Lietinių tešlai reikės: 1 l pieno, 1 kiaušinio, 400 gr miltų, žiupsnelio druskos, aliejaus ar spirgučio keptuvei sutepti.

Ar norėtumėte paragauti laboratorijoje užaugintos vištienos? Kaip manote, koks būtų tokios mėsos skonis? Netrukus būtent tokią galimybę turės amerikiečiai. Šalies tarnybos patvirtino, kad mėsa „iš mėgintuvėlio“ yra saugi ir leido ja prekiauti. Dirbtiniu būdu išaugintą laboratorijoje vištienos krūtinėlę šiemet gamintojai pradės tiekti Jungtinių Valstijų restoranams.

Gedinti žmona pagerbė savo vyro, kuris mirė užspringęs kepsnio gabaliuku, atminimą. 41 metų anglas Paulas McMillanas vakarieniavo su žmona Jennifer, kai mėsos gabalas įstrigo jo gerklėje. Nors greitosios medicinos pagalbos skambučių centro darbuotojas bandė išgelbėti gyvybę, vyrui sustojo širdis ir jis mirė, rašo thescottishsun.co.uk. Jennifer iš Falkirko sakė: „Man buvo šokas. Vieną akimirką sėdėjome ir valgėme, o kitą jis pradėjo dusti.

Nuo vaikystės esame mokomi plauti viską, ką ketiname valgyti: ar tai būtų vaisius, daržovė ar uogos.  Tačiau, ar reikia plauti mėsą? Interneto platybėse atsakymų ir diskusijų į šį klausimą galime pamatyti daug ir įvairių, todėl VMVT specialistai primena, kada įsigytą mėsą reikėtų plauti prieš ją ruošiant, o kada ne.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) paskelbė, kad maisto kainos pasaulyje spalį pakilo aukščiausiai per dešimtmetį. Lietuviai kiaulienos per metus suvartoja 52 kilogramus, o tai sudaro du trečdalius visos suvartojamos mėsos.

Daugeliui namų šeimininkių įprasta išimti žalią vištieną iš pakuotės ir nuplauti ją po vandeniu. Šis veiksmas įtrauktas į daugelį senesnių kulinarinių knygų ar žurnalų. Tačiau ar tikrai turėtumėte plauti vištieną? Ir kodėl išvis sugalvojome, kad paukštieną reikia plauti? Atsakymas į pirmąjį klausimą daug paprastesnis, nei į antrąjį.

Šventinis šurmulys ir gera nuotaika įtraukia, į kai kurias taisykles norisi pažiūrėti pro pirštus, tačiau, kai kalbame apie šventinio stalo ruošimą, tokios prabangos neturėtume sau leisti –  primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Anot jų, ruošiant maistą, būtina laikytis pagrindinių higienos taisyklių, antraip šventinį džiugesį gali aptemdyti žarnyno infekcija.

„Krekenavos agrofirma“ yra šiuolaikiška ES standartus atitinkanti mėsos perdirbimo įmonė, nuolatos auganti, tobulėjanti ir investuojanti ne tik į naujas gamybos technologijas, naujus įrenginius, bet ir sistemingai ugdanti savo darbuotojų kompetencijas. Nuo 2017 metų UAB „Krekenavos agrofirma“ apyvarta kasmet viršija 120 mln. eurų, o 2022 m. tikimasi pasiekti 170 mln.

Per metus Lietuvoje pagaminama apie 40 tūkst. tonų galvijienos, apie 90 tūkst. kiaulienos ir paukštienos, o vienas žmogus mėsos produktų suvartoja apie 90 kilogramų. Organizacijos „Gyvi gali“ bendra įkūrėja ir vadovė Meda Šermukšnė sako, kad tokia mityba nėra rekomenduojama ir net kelia pavojų sveikatai.  Lietuvos respublikos žemės ūkio ministerijos duomenimis, šalyje laikoma apie 740 tūkst. galvijų, 700 tūkst. kiaulių, 150 tūkst. avių ir ožkų, 10 mln. paukščių ir 2,4 mln.

Nors jau kurį laiką akcentuota, kad bulvės – ne geriausias pasirinkimas garnyrui šalia mėsos patiekalo, mitybos specialistas Rimantas Stukas teigia, kad taip teigti vis tik nėra pagrindo. Kartu jis primena, kad tinkamai pagamintos bulvės – geras vitamino C šaltinis. Kalbėdamas apie bulves Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas priminė, kad kol Kolumbas nebuvo į Europą atvežęs bulvių, pagrindinė daržovė buvo ropė.

Nors vis dažniau atkreipiame dėmesį į ant maisto prekių pakuočių esančią informaciją, specialistai pastebi, kad retas žino, kas iš tiesų svarbu ir kokia informacija vartotojui pažymi, kad prekė yra patikima bei saugi vartoti. Siekiant, kad vartotojai žinotų kuo daugiau apie įsigyjamą paukštienos produkciją „Vilniaus paukštynas“ pristatė naujovę rinkoje – ant šviežios vištienos linijos etikečių pradėjo žymėti tikslią Lietuvos vietovę, kurioje buvo užauginta tos partijos vištiena.

Tiems, kas mėgsta gaminti kiaulienos patiekalus, yra ypač svarbu išsirinkti gerą mėsą. Bet kaip ją atskirti? Į ką būtina atkreipti dėmesį? TV3 laidos „Virtuvės istorijos“ šefas Robertas Svetlauskas laidos vedėjai ir svečiui nusprendė pagaminti kiaulienos nugarinės troškinį. Tam, kad patiekalas būtų įstabaus skonio, jam reikėjo tikrai geros mėsos.

Vaisiai su žolelėmis, pikantiškas saldumas, mėsa ir kava – skonių kombinacijos, kurios dažnam skamba tarsi iš kitos planetos. Visgi, leidęsi į kulinarinį nuotykį, galite atrasti naujų neįprastų ir skanių derinių, kuriuos kartosite ir ruošiant įvairiausius patiekalus pritaikysite dar ne kartą. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šventiniu laikotarpiu pirkėjai domisi gurmaniškesniais produktais, dažniau ryžtasi eksperimentams.

Taivano ekspertams baigus daugiau nei savaitę trukusį Lietuvos mėsos gamintojų, ketinančių į Taivaną eksportuoti jautieną, auditą, Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad įmonėse buvo pastebėta keletas trūkumų, tačiau tikimasi, kad jie netrukus bus pašalinti ir leidimų procedūros netrukus bus baigtos.