medžiai

Prie Vilniaus savivaldybės ketvirtadienio vidurdienį įvyko Žaliųjų partijos inicijuotas protestas, kuriuo siekta atkreipti valdžios atstovų dėmesį į miesto medžių ir želdinių apsaugą. Akcijos „Vilnius – jau malkų sostinė?“ dalyviai į Europos aikštę atsinešė malkų ir plakatų, taip išreikšdami kritiką sostinės savivaldybės sprendimams, susijusiems su miesto medžių apsauga.

Kiekvieną rudenį medžiai pasikeičia neatpažįstamai – ryškiai žalią vasaros spalvą pakeičia geltoni, oranžiniai, raudoni ir net violetiniai atspalviai. Vos per kelias savaites ar kartais net dienas ištisi miškai nusidažo spalvomis, kurios tampa vienu ryškiausių rudens ženklų. Tačiau kodėl lapai apskritai keičia spalvą? Nors gali atrodyti, kad tai lemia vien šaltesni orai, pagrindinis signalas medžiams yra visai kitas. Trumpėjančios dienos praneša, kad artėja žiema ir metas ruoštis šalčiams.

Savo sklype pasodinti medį, tujas ar kitus krūmus galima ne bet kur. Net ir privačioje teritorijoje galioja konkretūs reikalavimai, kokiu atstumu augalai turi būti nuo kaimyninio sklypo. Jų nepaisymas gali baigtis ne tik konfliktu su kaimynu. Ginčai dėl užstojamos šviesos, į svetimą sklypą patenkančių šakų ar pavojų keliančių medžių gali persikelti ir į teismą. Kokio atstumo reikia laikytis, priklauso nuo augalo aukščio, o kai kuriais atvejais – ir nuo to, kurioje sklypo pusėje jis sodinamas.

Audros – vienas didžiausių sodininkų siaubų, nes dideli vėjai ir smarkūs lietūs neprastai aplaužo išpuoselėtą ir prižiūrėtą augmeniją. Vis tik, ar dar galima išgelbėti aplaužytus ar išverstus medžius? Dalijamės atsakymu su jumis. Naujienų portalui tv3.lt apie tai papasakojo Lietuvos inžinerijos kolegijos docentė, mokslų daktarė Ingė Auželienė.

Žemės sklype savaime užaugę medžiai gali tapti ne tik nauju mišku, bet ir atnešti papildomų pinigų jo savininkui. Jeigu ne miško paskirties žemėje savaime užsisėjo ir užaugo medžiai, už jų išsaugojimą bei įtraukimą į miško žemės apskaitą galima gauti 900 eurų. Tokia parama šiuo metu teikiama fiziniams asmenims, o netrukus ja galės pasinaudoti ir įmonės bei kiti juridiniai asmenys. Gyventojams skirtam kvietimui numatyta 4 mln. eurų, o juridiniams asmenims – dar 5 mln. eurų.

Genėjimas rudenį kai kuriems medžiams gali pridaryti daugiau žalos nei naudos – jį mėgsta ne visi medžiai. Taigi kam tinkamas rudeninis genėjimas? Rudenį itin tinka genėti karpotuosius beržus, juodalksnius, baltalksnius, kalnines guobas, paprastuosius bukus. Dekoratyviniai medžiai Rudenėjant taip pat rekomenduotina, pašalinant silpnas ir lają pernelyg tankinančias šakas, atnaujinti jazminų krūmus.

Kai kaimyno medžių šakos, krūmai ar šaknys perauga į svetimą sklypą, dažnas gyventojas susiduria su klausimu – ar galima jas tiesiog nupjauti? Nors įstatymai numato galimybę ginti savo nuosavybę, tai nereiškia, kad kaimyno augalus galima genėti savo nuožiūra. Tam taikomos konkrečios sąlygos, o neteisėti veiksmai gali užtraukti atsakomybę. Ypač svarbu žinoti, kada augalo dalys iš tiesų trukdo naudotis sklypu ir kokių veiksmų pirmiausia reikėtų imtis.

Karštos vasaros ir besikeičiantis klimatas kelia vis daugiau iššūkių miesto želdiniams. Pastebėjus, kad dėl drėgmės trūkumo pradėjo džiūti miesto medžiai, Marijampolės savivaldybės administracija ėmėsi skubių veiksmų – įsigijo specialius lėto laistymo maišus, kurie artimiausiomis dienomis bus įrengti prie medžių kamienų. Ši priemonė padės užtikrinti, kad jauni ir jautresni medžiai sėkmingai išgyventų net ir ilgesnius sausros laikotarpius.

Medžiotojams ir miškų savininkams abejojant Saugomų rūšių informacinės sistemos (SRIS) duomenų patikimumu ir pagal juos nustatomais ribojimais ūkinei veiklai, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba (VSTT) tikina, kad beveik visa informacija apie radavietes ir augavietes yra teikiama ekspertų bei atidžiai patikrinama.

Savaitgalį ugniagesiai 25 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti nuvirtusių medžių. „Daugiausiai kartų – 16 – buvo išvykimų penktadienį, labiausiai nukentėjo Kauno apskritis. Išvykimų taip pat buvo Marijampolės, Alytaus, Telšių, Tauragės, Utenos apskrityse”, – Eltai sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Giedrius Vaičiulis.

Ugniagesiai visoje Lietuvoje toliau vyksta šalinti stipraus vėjo padarinių – praėjusią parą tokių išvykimų buvo per 30. Kaune ir Birštone nuvirtę medžiai apgadino du automobilius. Ketvirtadienį 14.14 val. buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Sąjungos aikštėje, rastas ant automobilio nuvirtęs medis.

Vakar Lietuvą užklupusi vėtra gali pasirodyti ne tik šiandien, bet ir artimiausiomis dienomis. „Facebook“ grupėje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ sinoptikai pranešė, kad Lietuvoje vakar ir prieš porą dienų vyravo itin vėjuoti orai – stiprūs gūsiai laužė medžių šakas, kai kur vertė pavienius medžius, trikdė elektros tiekimą. Tiesa, rytinėje šalies dalyje pasitaikė lietaus, perkūnijos ir smulkios krušos.  Neseniai Lietuvoje vyravo vėjuoti ir vėsesni orai.

Plečiant saugotinų medžių sąrašą, kuriems taikoma didesnė atkuriamoji vertė, Vilniaus miesto taryba kovo pabaigoje į sąrašą įtraukė dar 20 tūkst. medžių. Kaip antradienį pranešė savivaldybė, tai reiškia, kad jei medis, gavus leidimą, bus kertamas, privaloma mokėti didesnę kompensaciją miestui už jo praradimą.

Savaitgalį kone visoje Lietuvoje buvo trumpam sugrįžusi žiema. Vienur tik romantiškai kaip cukraus vata pasnigo, kitur vėjas laužė medžius, vertė elektros stulpus, į orą skraidino šiltnamius ir batutus. Nors žmonės aikčioja, kaip čia pavasarį sninga, klimatologai sako – tai įprastas balandžiui reiškinys. Ir paguodžia – ilgąjį savaitgalį bus šilta tarsi vasarą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Per Lietuvą vilnija jau dešimtasis miškasodis, jo metu tautiečiai suplanavę pasodinti apie 750 hektarų miško. Šiemet jis ypatingas – skiriamas prezidento Valdo Adamkaus 100-osioms gimimo metinėms, tad daugiausia sodinami ąžuolai – tvirtybės, ilgaamžiškumo ir valstybingumo simbolis.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Šakių rajone šalia Lekėčių gyventojai sodino girių galiūnus – ąžuolus.

  Radviliškio rajone miške nupjauti ir pavogti medžiai, informavo policija. Kaip pranešė Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, tarp 2024 m. liepos 1 d. 2024 m. rugpjūčio 1 d. Radviliškio rajone, Balandiškio kaime, privačiame miške, nupjauti ir pavogti 127 įvairūs medžiai. Patirta turtinė žala įvertinta 2 tūkst. eurų.  Patikslinus įvykio aplinkybes, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Atšilus orams gyventojai skuba planuoti, kaip atnaujins savo kiemus ir sodybas. Specialistas sako, kad sodinti galima pradėti vos tik atitirpus žemei, tačiau svarbiausia tinkamai pasirinkti augalus ir sužinoti, kaip juos pritaikyti Lietuvos klimatui. Apie tai laidoje pasakojo Valstybinių miškų urėdijos Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina. Kada tinkamas metas pradėti sodinti augalus? Artėja sodinimo sezonas.

Daugelis gyventojų turi sklypus, kuriuose auga medžiai – vieni juos sodina, kiti paveldi, dar kiti tiesiog randa savaime užaugusius. Dažnas net nesusimąsto, kad tokį medį savo žemėje gali būti ne taip paprasta nupjauti ar nukirsti. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta – jei sklypas tavo, tai ir sprendimai tavo. Tačiau realybėje kai kuriais atvejais net ir nuosavoje žemėje atlikti darbai gali būti laikomi pažeidimu.

Artėjant pavasariui, daugelis imasi medžių ir krūmų genėjimo darbų, tačiau svarbu nepamiršti – šiuo metu gamta jau bunda, o kartu su ja suaktyvėja ir paukščiai. Planuojant genėjimą būtina elgtis atsargiai: prieš imantis darbų reikėtų įsitikinti, ar medžiuose nėra lizdų, ar juose nesiruošiama perėti. Laukiniai paukščiai ir jų lizdai yra svarbi mūsų biologinės įvairovės dalis, todėl kiekvienas neatsakingas veiksmas gali turėti ilgalaikių pasekmių.

Miškininkai nerimauja, kad kasmet spygliuočiai užaugina vis mažiau kankorėžių, tad į aižyklą atkeliauja mažesni jų kiekiai. Eglėms ir pušims vis dažniau kartojasi nederliaus metai, medžius puola ligos. O štai lapuočiai elgiasi priešingai – pernai subrandino gausybę sėklų, tad jų saugykla pilnutėlė. Kankorėžių aižykloje įrengimai ūžia vis rečiau – šiemet pušų derlius kone keturis kartus mažesnis. „Bet dera negausiai.

Ankstyvas pavasaris – sulos tekėjimo metas. Gal dėl joje esančių naudingų medžiagų, o gal dėl egzotiško sulos išgavimo būdo šis gėrimas kiekvieną pavasarį į miškus vilioja daugybę tautiečių. Deja, ne visi jų moka sulą iš medžių išgauti šiems nepakenkiant, todėl Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena svarbiausias sulos rinkimo taisykles. Išsirinkite brandų medį Sula tekinama iš beržų ir klevų, tačiau tai daryti galima tikrai ne iš kiekvieno šių rūšių medžio.

Nors augalai teikia naudą planetai ir puošia aplinką, tam tikros rūšys, klaidingai pasodintos kieme, sukelia daugiau galvos skausmo, nei yra vertos. Štai 9 medžiai, kurių reikėtų vengti, ir 9 variantai, galintys juos pakeisti. Plačialapė kriaušė Plačialapės kriaušės žydėjimas daugelyje regionų skelbia pavasarį. Jų balti žiedai įspūdingi, tačiau daugelis savininkų gailisi jas pasodinę.

Milijonų medžių sodinimas ilgą laiką buvo laikomas vienu geriausių būdų kovoti su globaliu atšilimu, tačiau naujausias tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas atskleidė netikėtą šalutinį poveikį. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbti rezultatai rodo, kad miškai gali paspartinti dirvožemyje sukauptos anglies virtimą anglies dioksidu ir jo išsiskyrimą į atmosferą. Tyrėjai analizavo Europos miškų būklę ir dirvožemio cheminę sudėtį 1984–2022 metų laikotarpiu.

Žiemą pasivaikščiojus miške ar net miesto parke kartais galima pamatyti keistą vaizdą – tarsi be jokios audros ar vėjo per pusę perskilusį medžio kamieną. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai vandalų ar senatvės padarinys, tačiau specialistai sako – dažnai kaltas visai ne žmogus. Medžius gali „perplėšti“ pats šaltis. Šis reiškinys vadinamas žiemospirgiu ir nors skamba grėsmingai, gamtoje jis yra natūralus procesas.

Vilniaus medžių gynėjai kyla į kovą dėl, jų teigimu, netinkamai naikinamo invazinio uosialapio klevo. Žmonės piktinasi, esą naikindami šį augalą miesto tvarkytojai nesilaiko taisyklių. Anot jų, augalas paliekamas iki galo neišnaikintas, o dalis lietuviškų medžių ar krūmų pakliūva po tuo pačiu kirviu ar pjūklu. Vilniaus savivaldybė aiškina, esą uosialapis klevas mieste tvarkomas tinkamai, o kai kurių vietų prižiūrėti – techniškai neįmanoma.

Nors žiemos periodas tradiciškai laikomas ramybės laiku daugeliui sodininkų, augalų priežiūros darbai nesibaigia. Kai kurių rūšių genėjimas gruodžio mėnesį yra labai svarbus jų sveikatai, formai ir gausiam žydėjimui ar derėjimui ateinančiu sezonu. Sodininkystės ekspertai pabrėžia šios procedūros svarbą iki didelių šalčių. Augalai, kuriuos reikia genėti gruodį 1. Obelys Obelys įžengia į žiemos ramybės periodą po derliaus nuėmimo.

Ne visi lapuočiai ir spygliuočiai tinka auginti šalia gyvenamojo pastato. Kai kurie iš jų gali kelti grėsmę ne tik namui, bet ir sodo derliui. Ekspertai įvardija tris medžių rūšis, kurių reikėtų vengti sodinant arti namų. Nors medžiai suteikia pavėsį ir pagražina aplinką, pasirinkimas, kuriuos sodinti, turėtų būti apgalvotas. Kai kurios rūšys, užaugusios iki didelio dydžio, tampa nepageidaujamais kaimynais. 1. Eglė Laukinė miško eglė yra viena iš tų, kurių geriau neauginti šalia namų.

Prienų rajone, šalia privačios sodybos buvo išpjauti pakelės medžiai. Apie planuojamus darbus sodybos savininkei nebuvo pranešta, todėl kirtimas šeimai tapo netikėta ir skaudžia naujiena. Įvykio liudininkas ir sodybos savininkės sūnus piktinasi, kad sveiki medžiai ne tik puošė sodybą ir niekam netrukdė, bet ir turėjo sentimentalią reikšmę.

Miškus Lietuvoje saugantis „Girių spiečius“ iš premjerės sulaukė pažado neperduoti Valstybinių miškų urėdijos Žemės ūkio ministerijai. Aplinkosaugos organizacijos baiminasi, kad perdavus urėdijas gali išaugti kirtimų apimtys. Su šiuo teiginiu nesutinka miškų savininkai, pabrėžiantys, jog miškingumo situacija Lietuvoje gera – miškų esą daugėja, o ne mažėja. Susirūpinimą Lietuvos miškais reiškia aplinkosaugos organizacija „Girių spiečius“, kurios atstovai susitiko su ministre pirmininke.

Nėra sodybos, šalia kurios neaugtų medžiai, nes jie puošia kiemą ir suteikia pavėsį per karščius. Tačiau ne visus medžius reikėtų sodinti arti pastatų, nes jų šaknys augdamos gali sugriauti net ir tvirtus pamatus. Taip yra todėl, kad augalui trūksta drėgmės ir jis gali augti giliai po pastatu ieškodamas maisto. Kokių medžių geriau nesodinti šalia namų, kad išvengtumėte pamatų griūties ir žemės išdžiūvimo.

Įsivaizduokite, kad prieš jus stovi grupė medžių, o jūsų užduotis – pasirinkti tik vieną. Kokį medį  pasirinksite? Tai gali daug pasakyti apie jūsų asmenybę. Ar medis jus žavi, stebina ar atstumia? O gal esate visiškai abejingas? Medžio pasirinkimas gali atspindėti dominuojančius jūsų asmenybės bruožus, rašoma jagranjosh.com. Medis 1 – Atsakomybė ir ramybė Jei pasirinkote pirmąjį medį, esate atsakingas žmogus, kuris užduotis sprendžia su humoru ir pasitelkdamas protą.

Pastarąją parą ugniagesiai visoje Lietuvoje 72 kartus vyko šalinti vėjo nuverstų medžių nuo važiuojamosios kelio dalies, automobilių, pastatų, elektros laidų, praėjimų. Per įvykius žmonės nenukentėjo. „Kauno apskrityje tokių įvykių buvo 13, Alytaus – 11, Klaipėdos – 9, Panevėžio ir Marijampolės po – 7, Vilniaus ir Šiaulių – po 6”, – Eltai penktadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Situacijų koordinavimo skyriaus atstovas Saulius Žilinskas.

Valstybinių miškų urėdija socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įkvepiančiais gamtos atradimais iš miškininkų kasdienybės. Miškas – tai vieta, kurioje galima ne tik pabėgti nuo kasdienio šurmulio, bet ir iš arti pamatyti ypatingus gamtos reiškinius. Miškininkai savo darbe nuolat pastebi įvairių įdomybių, kurios parodo gamtos gyvybingumą, stiprybę ir gebėjimą prisitaikyti. Šįkart dėmesys skiriamas išskirtiniams medžiams, pastebėtiems Ignalinos regioninio padalinio Daugėliškio girininkijoje.

Keliose Klaipėdos vietose ant namo ir automobilių trečiadienį nuvirto medžiai. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, 15.25 val. Klaipėdoje,  Ievų gatvėje, ant namo ir automobilio užvirto medis.  Atvykusios ugniagesių pajėgos medį rado užvirtusį ant automobilio ,,Mercedes-Benz C200“ ir atsirėmusį į namo stogą.  Medis buvo supjaustytas panaudojus grandininį pjūklą.  Virsdamas medis apgadino automobilį, segmentinę tvorą ir namo stogą.

Daugelis sodininkų nori savo aplinką papuošti vešliais hortenzijų krūmais. Vis tik pasodinus kelis augalus šalia jų – to tikėtis neverta. Daugelis sodininkų dievina hortenzijas dėl didžiulių, įspūdingo grožio žiedų. Be to, yra daugybė augalų, kurie dera su hortenzijomis. Tačiau yra ir tokių augalų, kurie visiškai netinka hortenzijų kaimynystėje. Šie augalai stabdo hortenzijų augimą arba jas sunaikina.

Praėjusios savaitės pabaigoje Salantų regioniniame parke buvo galima pamatyti stiprių vėjo gūsių padarinius. Jų pasekmė – nuvirtęs saugomas gamtos paveldo objektas – žymusis net 28 metrų aukščio Salantų kaštonas. Prasiautę vėjo gūsiai nuvertė Salantų kaštoną. Stiprus vėjas nuvertė medį Socialiniame tinkle „Facebook“ žinia apie valstybinės reikšmės gamtos paveldo nuvirtimą pasidalijo Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.

Vasaros metas ne vieną paskatina susimąstyti apie savo sodo pagražinimą. Neretai tam pasirenkami augalai, kurie manoma, kad suteiks gyvybės ir pilnatvės erdvei, tačiau ne visus iš jų rekomenduojama sodinti savo sode. Nors augalai yra tikra puošmena sodo erdvėje, vis tik kai kurių sodinti šalia savo namų nepatariama dėl tokių priežasčių kaip saugumas ar sveikatos problemos. Šia tema naujienų portalo tv3.lt skaitytojams sutiko pakomentuoti medeinos.

Atšilus orams, sodas vėl prabunda ir laikas pradėti pavasarinius darbus. Tai metas, kai reikia pasirūpinti augalais, medžiais ir krūmais, kad jie pasiruoštų naujam augimo sezonui. Pavasaris „kviečia“ genėti, sodinti, atnaujinti dirvožemį ir kovoti su kenkėjais, kad sodas vėl žydėtų ir džiugintų akis. Naujienų portalui tv3.lt Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto doc. dr.

Kol Japonijoje žmonės skaičiuoja dienas iki sakurų žydėjimo pradžios, ispanai plūsta į Kataloniją. Ten ištisi laukai, kuriuos ūkininkai apsodino kriaušių ir persikų medžiais, pražydo ryškiomis spalvomis. Ispanai vaikštinėja žaliais takeliais, palei kuriuos tūkstančiai medžių žydi ryškiomis spalvomis. Šakos pasipuošusios violetiniais, taip pat švelnesniais baltai rausvais žiedais.

Socialiniuose tinkluose paplito vaizdai, kaip netoli Palangos oro uosto, važiuojant link Šventosios, yra iškirsta daugybė medžių. Žmonės neslepia savo pasipiktinimo šia situacija ir svarsto, kodėl tokie darbai yra išvis vykdomi. Lietuvos oro uostų atstovas tikina, kad tam yra paaiškinimas.  Feisbuke pasirodžius vaizdo įrašui, jog važiuojant atkarpa Palangos oro uostas-Šventoji, yra iškirsta, kaip matosi, šimtai ar net tūkstančiai medžių, pasipylė nusivylusių komentatorių įžvalgos.

Pėsčiųjų gatve Kauno centrinėje dalyje žingsniuojantys miestiečiai pastebi, iš pirmo žvilgsnio, nedideles žaliojo miesto rūbo problemas. Viena iš jų neseniai atsirado Laisvės alėjoje. Ant netoli Laisvės al. 25 namo augančios liepos – iš pirmo žvilgsnio visai sveikos – kamieno, maždaug metro aukštyje nuo žemės, neseniai atsirado nemaža žievės atplaiša. Pro ją matėsi kamiene esantis įplyšimas.

Pasirodanti saulutė tarsi įspėja sodininkus: apžiūrėkite, kaip jaučiasi jūsų vaismedžiai. Tokiu metu didžiausia bėda – žievės įtrūkimai. Geriausiai būtų žievės įtrūkimų visai išvengti. Kaip? Balinat vaismedžius, nes balta spalva atspindi saulės spindulius. Patyrę sodininkai pataria balinti 2–3 kartus per metus. Pirmąkart tai daryti reikėtų spalio ir lapkričio mėnesiais, pakartotinai – vasario pabaigoje arba kovo pradžioje.

Artėjant pavasariui ne vienas sodininkas jau ruošiasi sezoniniams darbams ir papunkčiui rašosi, ką nuveikti. Vienas iš darbų – medžių ir krūmynų kirtimas. Vis tik gamtininkai pataria šį darbą iš sąrašo laikinai išbraukti. Gamtininkai kreipėsi į sodininkus, perspėdami apie gamtai padaromą žalą kertant medžius ir krūmynus kovo-rugpjūčio mėnesiais.

Yra tam tikrų medžių, kurie turi ypatingą energiją ir padeda apsaugoti jūsų namus ir šeimą nuo nelaimių, negandų ir blogio. O štai kokius tris medžius, pasak ezoterikų, reikėtų sodinti šalia namų.  Šie medžiai gali apsaugoti namus nuo blogio. Beržas Tai šviesos, tyrumo ir gyvybės simbolis. Taip pat beržas padeda išvalyti vandenį, dirvožemį ir orą nuo taršos, saugo nuo blogos akies, neigiamos energijos ir priežasčių.

Asvejos regioninio parko miškuose aptikus greičiausiai dėl neatsakingų stovyklautojų veiksmų apdegusius medžius, specialistai įspėja visus ir primena, ką būtina žinoti ruošiantis stovyklauti ir kurti laužą miške. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija socialiniuose tinkluose pasidalijo apdegusių medžių nuotraukomis. Laimei, gaisras neišplito, bet tokie neatsakingi veiksmai gali turėti liūdnas pasekmes.

Dar kalendorinė žiema, o kai kurie sulos mėgėjai jau skanauja šį medžių dovanojamą gėrimą. Pirmoji, kaip ir visada, tekėti ima klevų sula. Tiesa, šiais metais klevų sula, greičiausiai dėl švelnios žiemos, bent jau kol kas, mažiau saldi nei įprastai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietis Vytautas pamiškėje netoli Panevėžio dairosi stambesnio klevo. Šįkart Vytautas nedidelę skylutę medyje išgręžė rankiniu grąžtu. Tačiau iš šio klevo Vytautui bent kol kas nepavyko paskanauti sulos.

Kol gamtininkai Lietuvoje fiksuoja šios žiemos šilumos rekordus, gyvenantys kaime ir turintys sodybas jau planuoja artėjančio pavasario darbus. Vasarį jau galima ištaikyti gražesnių dienų ir padirbėti lauke. Profesionalai tvirtina, kad medelius reikia balinti ne pavasarį ar gegužės mėnesį, o tada, kai žemę ima glostyti pirmieji kaitrūs saulės spinduliai.

Sausio pabaigoje vilnietė Lūžių parke pastebėjo, kad jaunuoliai bandė padegti medžius. Pamatę ją, jie pabėgo iš įvykio vietos, tačiau per vėlai – šia informacija moteris pasidalino viešumoje. Tiesa, gyventojai patarė iškart kreiptis į policiją arba pranešti apie įvykį savivaldybei, kurie galėtų į įvykio vietą nusiųsti pareigūnus.

Nieko nėra amžino. Net ir šimtamečiai Ąžuolyno galiūnai anksčiau ar vėliau miršta. Kas sulaukę garbaus amžiaus natūralia mirtimi, kas palaužti audrų. Vienas jų jau kurį laiką „bado akis“ Parodos gatvės kalno papėdėje. Didžiausiame Europoje miesto teritorijoje esančiame Kauno Ąžuolyne ošia apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100-300 metų ąžuolai, kurių skersmuo siekia 100-160 centimetrų.