• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Žiemą pasivaikščiojus miške ar net miesto parke kartais galima pamatyti keistą vaizdą – tarsi be jokios audros ar vėjo per pusę perskilusį medžio kamieną. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai vandalų ar senatvės padarinys, tačiau specialistai sako – dažnai kaltas visai ne žmogus. Medžius gali „perplėšti“ pats šaltis. Šis reiškinys vadinamas žiemospirgiu ir nors skamba grėsmingai, gamtoje jis yra natūralus procesas.

Žiemą pasivaikščiojus miške ar net miesto parke kartais galima pamatyti keistą vaizdą – tarsi be jokios audros ar vėjo per pusę perskilusį medžio kamieną. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai vandalų ar senatvės padarinys, tačiau specialistai sako – dažnai kaltas visai ne žmogus. Medžius gali „perplėšti“ pats šaltis. Šis reiškinys vadinamas žiemospirgiu ir nors skamba grėsmingai, gamtoje jis yra natūralus procesas.

REKLAMA

Vis dėlto miestuose tokie pažeidimai gali kelti pavojų žmonėms ir pastatams, todėl svarbu žinoti, kodėl taip nutinka ir kada reikėtų sunerimti. Apie žiemospirgį, jo priežastis ir tai, ar galime apsaugoti medžius, naujienų portalui tv3.lt pasakoja arboristas Renatas Turčinavičius.

REKLAMA
REKLAMA

Kas yra žiemospirgis ir kodėl medis skyla?

Pasak specialisto, medis – gyvas organizmas, kuriame nuolat juda skysčiai. Būtent jie ir tampa pagrindine skilimo priežastimi stiprių šalčių metu.

REKLAMA

„Medžiuose vyksta medžiagų apykaita, juda skysčiai, turintys vandens pagrindą. O vanduo, užšaldamas, plečiasi. Visi žinome – jeigu paliekame butelį su vandeniu šaltyje, jis gali suskilti. Su medžiu vyksta labai panašus procesas“, – paprastai aiškina arboristas.

Staigiai krentant temperatūrai kamiene esantys skysčiai plečiasi, audiniai patiria įtampą ir neatlaikę gali trūkti. Taip atsiranda išilginiai plyšiai ar net visas kamienas skyla pusiau.

REKLAMA
REKLAMA

Renato teigimu, reiškinys gali pasitaikyti įvairių rūšių medžiams – tiek lapuočiams, tiek spygliuočiams, nors jų jautrumas skiriasi.

Nors žiemą atrodo, kad medžiai „miega“, procesai juose vis tiek vyksta, ypač šaknyse, todėl šaltis tampa papildomu stresu.

Ar įmanoma medžius apsaugoti?

Specialistas atviras – konkrečių priemonių, kurios apsaugotų nuo paties žiemospirgio, praktiškai nėra.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„To reiškinio niekaip nepakeisi. Medžiai evoliucionavo milijonus metų ir be mūsų puikiai išgyventų. Mes labiau turime galvoti ne kaip juos „sutaisyti“, o kaip saugiai su jais sugyventi“, – sako jis.

Anot arboristo, svarbiausia ne bandyti užkirsti kelią natūraliam procesui, o tinkamai įvertinti riziką. Jei skilęs medis tampa nestabilus ir gali užkristi ant namo, automobilio ar vaikų žaidimų aikštelės, tuomet būtinos priemonės – genėjimas ar net pašalinimas.

REKLAMA

„Kartais pakanka dalinio genėjimo, kad sumažintume išlūžimo tikimybę. O kartais vienintelė saugi išeitis – medį pašalinti. Tai visada sprendžiama individualiai, įvertinus situaciją“, – pabrėžia R. Turčinavičius.

Gamtoje skilęs medis – ne tragedija

Nors žmonėms skilęs medis dažnai atrodo pavojus ar nuostolis, gamtoje tai – natūrali gyvybės ciklo dalis.

REKLAMA

„Mes tai traktuojame kaip problemą, bet gamtai tai normalus reiškinys. Trūkiai sukuria buveines vabzdžiams, paukščiams, voverėms. Sterilus, visiškai „švarus“ miškas būtų utopija – tokia aplinka nebūtų gyvybinga“, – sako arboristas.

Todėl, pasak jo, svarbiausia – balansas: miške leisti gamtai tvarkytis pačiai, o gyvenamosiose teritorijose atsakingai įvertinti saugumą ir prireikus kreiptis į specialistus.

„Nereikia kovoti su pačia gamta. Reikia įvertinti riziką ir priimti protingus sprendimus“, – apibendrina R. Turčinavičius.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų