medžiai

Po miestiečių protestų ir kritikos Kauno savivaldybė keičia poziciją dėl mieste kertamų medžių: anksčiau tikinę, kad medžius iškirsti būtina dėl vykdomų rekonstrukcijų, dabar žada, jog kertami bus tik tie medžiai, kuriuos šalinti rekomenduos dendrologai. „Rekonstruojant gatves ir šaligatvius darbininkai turės padaryti viską, kad būtų išsaugotas kiekvienas medis.

Ugniagesiai ketvirtadienio rytą gavo šešis iškvietimus šalinti nuvirtusių medžių. Kaip BNS sakė priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė, stipus vėjas Zarasų rajone medį užvertė ant kelio į Antazavę, dar vienas medis užvirto ant kelio Rokšikis – Žiobiškis. Pranešimų apie nuvirtusius medžius gauta ir iš Kupiškio, taip pat Švenčionių, Ignalinos, Vilniaus rajonų. Jonavos rajone medžiui pavojingai pasvirus virš kelio irgi kviesti ugniagesiai.

Su savivaldybės žinia Kaune iškirtus daug senų medžių centrinėse miesto gatvėse, dalis gyventojų rengiasi protestams ir rašo skundus, siekdami, kad miesto valdžios užmojus iškirsti senus medžius ir atsodinti jaunus medelius įvertintų ekspertai. Tuo metu miesto atstovai teigia, kad vykdomi darbai būtini vykdant šaligatvių rekonstrukciją ir pabrėžia, kad medžiai bus atsodinti.

 Lenkija nenutrauks medžių kirtimo Belovežo sengirėje, nors to reikalauja Europos teismas, pareiškė pirmadienį Lenkijos aplinkos ministras. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas penktadienį nurodė Lenkijai nedelsiant liautis kirtus medžius viename paskutinių Europos reliktinių lygumų miškų – Belovežo girioje. Tačiau, pasak teismo, šios priemonės yra laikinos, kad Europos pareigūnai turėtų daugiau laiko išanalizuoti Lenkijos poziciją.

Vilnių nuplovusios galingos liūtys stipriai paveikė ir vieną svarbiausių šalies simbolių – Gedimino pilies kalną. Prie jo dirbantys specialistai sako, kad problemų yra kone visuose šlaituose, negana to, susirūpinta ir plyšiais kunigaikščio rūmuose. Gedimino kalną prižiūrintis Nacionalinis muziejus tvirtina, kad čia ir dabar – neatidėliotiniems tvarkymo darbams – kuo skubiau reikia daugiau nei pusantro milijono eurų.

Oras Lietuvoje tikrai nedžiugina, bent jau šiomis dienomis. Trečiadienio vakarą - gausybė pranešimų apie užvirtusius medžius.  Pranešta ir apie nelaimę Vilniuje. Šalia Liepkalnio g. ir Minsko pl. sankirtoje esančios "Maximos" nuvirtę medžiai suniokojo du automobilius automobilius. Laimei, šalia žmonių nebuvo, todėl niekas nenukentėjo, gelbėtojų taip pat neprireikė. Sinoptikų teigimu, šiandien ciklonas į Lietuvą atplukdė debesuotus orus, daug kur palijo.

Aplinkosaugininkai sunerimę – kaimų ir miestelių kapinaitėse masiškai kertami medžiai. Žmonės užvertė valdininkus prašymais naikinti šimtamečius liepas, beržus, klevus ar ąžuolus. Vieni tai daro dėl mados iš užsienio, kiti skundžiasi esą medžiai priberia lapų ir kapavietes reikia tvarkyti dažniau nei norisi. Tačiau tradicijų puoselėtojai tam nepritaria, ir sako, kad naikindami medžius kapinėse, naikiname ir dali savo istorijos.

Ryt į Europos šiaurę ir rytus nuo Atlanto keliaus neramūs, drėgni su krituliais orai. Gausesni krituliai numatomi ir dalyje Balkanų valstybių. Žvelgiant nuo jų į vakarus, čia vyraus aukšto slėgio lemiami orai - saulėti ir sausi. Kanaruose ryt palis, nors šilumos nemažės – šils iki 21. Egipte, Hurgadoje – giedra ir šilumos tiek pat. Turkijos pietuose, Kretoje – nedidelis debesuotumas ir beveik dešimčia laipsnių vėsiau.

Pratybose Švenčionių r. miške dalyvavę kariai trečiadienio dieną rado vyrą, be gyvybės ženklų. Netiesioginės ugnies padalinių pratybose „Ugninis griausmas“ Gen. Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) dalyvaujantys kariai, vykdami į šaudymo pozicijas miške pastebėjo be gyvybės ženklų gulintį žmogų ir nedelsiant iškvietė pagalbos tarnybas. Po kurio laiko prie karių priėjo kartu su juo grybavę vyrai.

Galingas taifūnas ir liūtys siaubia didelę dalį Kinijos. Gamtos stichija tiesiog griauna ir paprastų kinų gyvenimus, šeimos, praradusios namus, skaičiuojamos šimtais tūkstančių. Kinijos bėdų sąraše siaučiant stichijai – jau 11 sužeistų žmonių. Apgadintų namų, išvartytų medžių niekas jau nė neskaičiuoja. Pietinėje šalies dalyje, Guangdongo provincijoje, kur vėjai siaučia smarkiausiai, siekiant išvengti aukų, daug žmonių jau perkelti į specialias saugumo zonas.

Neįprastą gėlyną čia pat po daugiabučio langais puoselėjantis panevėžietis Šimkus antrus metus iš eilės mėgaujasi jį netikėtai užgriuvusia šlove. Sutuoktinių puoselėjamas japoniško stiliaus Debesų sodas ir šiemet nušluostė nosis didžiųjų miestų konkurentams. Vėl pripažintas gražiausiu šalies gėlynu mieste. Vyras džiaugiasi, kad daugiaaukščių apsuptyje žaliuojantį jo grožį specialiai apžiūrėti nori ne vienas smalsuolis.

Ar girdėjote apie tokį gamtoje randamą beržo juodgrybį – jei ne, sukluskite užkietėję grybautojai ir žolininkai šį parazitinį beržo grybą dar vadina juoduoju gamtos auksu. Mat tikima, kad iš jo pagamintas gėrimas čaga - natūralus vaistas nuo vėžio. Juodasis grybas arba įžulnusis skylenis auga tik ant beržų kamienų. Tai parazitinis keistas ir nepatrauklus mėlynai rudas, beveik juodas, netaisyklingos formos ir visai nepanašus į grybą medžio gumbas, augantis ant beržų.

Dėl penktadienio naktį gausiai iškritusio sniego elektros neturi 44,2 tūkst. „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) klientų. Bendrovė pranešė, kad 9 val. duomenimis, daugiausiai gedimų užfiksuota Vilniaus ir Utenos regionuose. Vilniaus regione šiuo metu elektros tiekimas sutrikęs 28,1 tūkst. ESO klientų, Utenos regione - 16,1 tūkst. klientų. „Gedimus šalina maksimalios ESO pajėgos, suburtos iš bendrovės ir rangovų darbuotojų. Gedimų paieškai taip pat pasitelktas sraigtasparnis.

Ketvirtadienį ir penktadienio rytą dėl gausios šlapdribos neatlaikę šlapio sniego svorio Lietuvoje virto medžiai: Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, praėjusią parą ugniagesiai 38 kartus vyko šalinti nuvirtusių medžių, o penktadienį nuo ryto ugniagesiai vyko į dar 12 iškvietimų. Nuvirtę medžiai prispaudė tris automobilius: Vilniuje medis užvirto ant „Opel Astra“, Vilniaus rajone – ant „Fiat Alhambra“. Kaune nukentėjo „Renault Master“ automobilis, žmonės nesužeisti.

Šilutės centre didžiuliai medžiai jau neatsilaikė prieš sustiprėjusį vėją. Laimė, žmonės čia nenukentėjo. Iki 25 metrų per sekundę vėjas iš vakarų ir šiaurės vakarų jau talžo vakarų Lietuvą. Smarki vėtra laužo medžius ir grasina nutraukti elektros tiekimą. Pamaryje jau griūna medžiai, virsta ant kelių, trukdo eismą. Sinoptikai prognozuoja, kad stipriausias jis bus pietvakariniame šalies pakraštyje.

 Vilniaus miesto savivaldybės Miesto ūkio specialistai drauge su seniūnais, patikrinę miesto teritorijas, taip pat atsižvelgę į gyventojų prašymus, artimiausiu metu mieste pradeda kirsti sausus, skilusius, pavojingai palinkusius, supuvusius ar augančius per arti pamatų medžius, taip pat bus genėjamos šakos ir gyvatvorės. Medžių kirtimo ir šakų genėjimo darbai neilgai trukus prasidės Panerių, Karoliniškių, Vilkpėdės, Naujamiesčio seniūnijų ir kitose miesto teritorijose.

Anykščių regioniniame parke penktadienį atidarytas unikalus apžvalginis medžių lajų takas. Atidaryme dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lajų takas vingiuoja 300 metrų ir veda į 35 metrų aukščio bokštą, nuo kurio galima apžvelgti Anykščių šilelį, Šventosios upės vingius, pasivaikščioti tarp medžių lajų.

Per stiprų vėją Lietuvoje nuvirto apie 200 medžių, žmonės nenukentėjo. Ugniagesiai gelbėtojai ketvirtadienį pranešė, kad per parą 34 kartus vyko šalinti stipraus vėjo padarinių nuo važiuojamosios kelių dalies, pastatų. Daugiausia tokių darbų atlikta Kauno apskrityje - 16. Trečiadienį po 20 val.

Trečiadienio pavakarę, apie 17 val., dalyje Lietuvos kilo didelė audra. Stiprūs vėjo gūsiai vartė medžius, sutrikdė elektros tiekimą. Pirminiais duomenimis, per audrą žmonės nenukentėjo. Kiek nuostolių pridarė staigiai pakilęs vėjas, paaiškės vėliau. Pamatykite vaizdus iš Antanavo (Kazlų Rūdos sav.), kur praūžė stipri vėtra.

Jurgita Kasperavičiūtė 300 metrų ilgio plieno ir betono konstrukcijų objektas smalsiems turistams atveria galimybę pasivaikščioti jau ir medžių viršūnėmis. Keliaujant per medžių viršūnes besidriekiančiu 300 metrų ilgio taku galima pasižvalgyti ne tik po medžių viršūnes, bet ir pasigrožėti vaizdingomis Anykščių krašto apylinkėmis, poeto Antano Baranausko apdainuotais Šilelio vaizdais, Šventosios upės slėniu.

Šiandien į balsas.lt redakciją kreipėsi Šnipiškių rajono, Daugėliškio g. 3, gyventoja, ji itin susirūpinusi šalia vykstančiomis statybomis, kur kėsinamasi sunaikinti šalia augančias liepas. Medžiai šioje vietoje jau auga daug metų, gyventojai patys rūpinasi ir prižiūri žaliąją zoną.  „Skambinau teritorijų planavimo tarnybai, jie turėjo atvažiuoti, bet faktas tas, kad jokios statybos normos neišlaikytos.

Melburno universiteto (Australija) mokslininkai nustatė, kad koalos, valandų valandas kybančios medžiuose, kai kuriuos iš jų naudoja kaip natūralius šaldytuvus, gelbstinčius per karščius nuo per didelio skysčio praradimo. Australijos mokslininkai infraraudonųjų spindulių vaizdo kameromis stebėjo apie 30 šalia Melburno gyvenančių koalų. Paaiškėjo, kad per didelius karščius jos susimeta į storų medžių kamienus.

 Sinoptikai prognozuoja, kad sekmadienį Lietuvos teritorijoje gali kilti škvalas. Škvalas – tai labai staigus, netikėtas vėjo sustiprėjimas, kai jo gūsis sustiprėja kokiais 6-8 metrais per sekundę, o kai kada ir daugiau. Būna, kad vėjo gūsiai pasiekia ir iki 30 metrų per sekundę. Tada jis per vieną minutę gali staiga imti ir nukelti stogą, sugriauti kokį netvirtą ar blogai pastatytą pastatą, išrauti medį, nutraukti elektros ir kitokius komunikacijos laidus.

Pasipiktinę Vilniaus miesto savivaldybės palaimintu medžių kirtimo miesto centre maratonu, Valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei susivienijimo Žali.LT atstovai, šių metų gegužės 2 d. 12 val. Šermukšnių gatvėje organizuoja piketą-akciją. Renginio tikslas atkreipti visuomenės ir valdžios atstovų dėmesį į drastišką miesto žaliųjų erdvių naikinimą, atveriant kelią dar didesnei taršai. Negailestingai iškirtus medžių alėją Neries krantinėje, kitas žingsnis – Šermukšnių gatvės žaliojo skydo naikinimas.

Kuršių nerijai gaisro padarytos žalos mastas turėtų paaiškėti per maždaug savaitę. Kaip pirmadienį BNS sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direktorė Aušra Feser, gyvūnai gaisro metu smarkiai nenukentėjo. „Gyvūnams tikrai žalos didelės nėra. (...) Tikrai stambūs gyvūnai nenukentėjo. Nudegė pilnai tik kalnapušynai, kuriuos mes irgi sėkmingai parduosime – neišdegė plikai ir stagarai tebestovi. Jie yra labai kaloringi ir labai vertingi.

 „Labai smagu“, - šypsodamasi ištarė Vilniaus „Kibirkšties-VIČI“ komandos puolėja Vita Kuktienė. Sezoną jau baigusios Lietuvos moterų krepšinio lygos (LMKL) čempionės antradienį prisijungė prie organizuojamos akcijos „Žaliuojantys miestai ir miesteliai“. Šioje akcijoje dalyvauja ne tik Vilniaus miesto savivaldybė, tačiau dar 23 Lietuvos savivaldybės. Itin saulėtą ir šiltą dieną, viename sostinės parkų, „Kibirkšties-VIČI“ krepšininkės pasodino 6 šermukšnius.

Pristatome romantiškiausius ir įstabiausius tunelius, suformuotus iš medžių....

Ieva Žigaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vasario pabaiga ir kovo pradžia – tinkamiausias metas genėti medžius ir krūmus. Nuo seno, siekiant tvarkingos, patinkančios ir sveikos aplinkos aplink namus, augalai formuojami. Medžius ir krūmus augalus genėti geriausia, kol jie jauni – tuomet tai, pasak dendrologo Dariaus Ryliškio, nesudėtinga padaryti patiems, tačiau norint suformuoti tinkamą medžio lajos struktūrą, būtina žinoti kelias taisykles.

Tenesio valstijos universiteto (JAV) mokslininkai pranešė išsiaiškinę, kodėl krokodilai lipa į medžius, pranešė „Newswise”. Amerikiečių mokslininkai kelis mėnesius stebėjo, kaip keturių krokodilų rūšių atstovai šliauždavo ant palinkusių virš vandens medžių šakų. Pasak tyrimo autorių, paaiškėjo, kad kai kurie krokodilai sugebėdavo medžiais įsikarti net į 4 metrų aukštį. Pasirodo, aukštis priklausydavo nuo krokodilo dydžio: kuo gyvūnas mažesnis, tuo aukščiau galėdavo užropoti šakomis.

Kauno centre esančiame Ąžuolyno parke nuniokota ar nupjauta daugiau nei 100 medžių, praneša Kauno miesto savivaldybė. „Šis nusikaltimas padarytas vandalų. Sunku pasakyti, kokių motyvų vedini jie tai padarė. Norime padėkoti žmogui, kuris pranešė apie šį nusikaltimą", - savivaldybės pranešime cituojama Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė. Nustatyta, kad netoli parke įrengtų treniruoklių sužalotos 38 drebulės. Dar 64 drebulės ir 9 klevai buvo nukirsti, o dalis jų - pavogta.

Yacouba Sawadogo – išties išskirtinis žmogus, jis padarė tai, ko nesugebėjo grupės mokslininkų ir organizacijų. Garbaus amžiaus vyriškis sustabdė dykumos plėtimąsi šiaurinėse Burkina Faso žemėse, rašo odditycentral.com. Sparčią dirvožemio eroziją ir sausrą sukėlė žemės netausojantis ūkininkavimas, gyvulių ganymas ir pernelyg didelė žmonių populiacija. Tiek vietiniai, tiek užsienio tyrinėtojai bandė išspręsti šią Burkina Fasą ištikusią bėdą, tačiau visi bandymai buvo nesėkmingi.

Grupė Danijos moksleivių sakosi padarę tikrą atradimą, įrodantį, kad belaidžio ryšio signalai gali žaloti mūsų sveikatą. Šis naujas faktas gali turėti įtakos milijonams žmonių, rašo dailymail.co.uk. Mokinė Lea Nielsen pasakoja, kad mokiniai nuolat susidurdavo su susikaupimo problemomis mokykloje, jei naktį miegodavo šalia pasidėję mobiliuosius telefonus. Be to, buvo pastebėtas ir prastas miegas. Vaikai mokykloje neturėjo sąlygų ištirti savo smegenų ir mobiliųjų sąveikos bei jos rezultatų.

Vytautas RUŠKYS Pagal Europos standartus pertvarkomos Akmenės aikštės pakraštyje ruošiamasi nupjauti apie 150 metų vešintį uosį ir šalia augantį šiek tiek jaunesnį klevą. Medžius atkakliai bando apginti Stanislavos ir Petro Balskų šeima. Akmeniškiai kreipėsi į „Šiaulių kraštą“, tikėdamiesi sulaukti visuomenės palaikymo. Sukilo prieš medžių naikinimą Praėjusį pirmadienį storakamienių medžių turėjo nebelikti. Buvo atvažiavęs autobokštelis ir darbininkai su pjūklais.

Vaizdo įraše užfiksuota, kaip atsivėrusi beveik 10 hektarų smegduobė per kelias akimirkas įtraukia dešimtį medžių Asumpšeno parapijoje, Luizianoje, praneša „The Telegraph“. Smegduobė pirmą sykį Asumpšene pasirodė praėjusį rugpjūtį ir nuo to laiko nuolat „pasiimdavo“ dalį teritorijos. Vaizdo įrašas rodo kaip medžiai pelkėtoje vietovėje tiesiog įtraukiami po vandeniu. Smegduobė sutraukia medžius per mažiau nei 30 sekundžių.

  Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo specialistai tiria ligų ir kenkėjų puolamus miesto medžius ir siūlys būdus, kaip juos gydyti. Savivaldybė kol kas specialiomis gaudyklėmis gelbsti tik keršųjų kandelių naikinamus kaštonus. Nediduko, vos kelių milimetrų drugio – kaštoninės keršakandės – lervos Kauno kaštonų lapus kremta maždaug aštuntus metus. Medžiai ima ruduoti jau liepą.

Amerikiečių mokslininkai paskelbė savo tyrimo apie formą ir spalvą keičiančius medžius, augančius Černobylio atominės elektrinės katastrofos zonoje, rezultatus, pranešė žurnalas „Trees“. Aiškindamiesi, kaip precedento neturintis radiacijos lygis po Černobylio AE (Ukraina) avarijos 1986 metais atsiliepė šalia augusiai florai, JAV mokslininkai nustatė, kad, pavyzdžiui, pušų augimas per kelis pirmuosius metus po avarijos žymiai sulėtėjo.

JAV Miškų tarnybos (Forest Service) ir Davey instituto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad miestuose augantys medžiai kasmet vidutiniškai išgelbsti bent vieno žmogaus gyvybę šalindami iš oro mažos dispersijos teršalų daleles. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Environmental Pollution“. Pasak tyrimo autorių, tokio dydžio mieste kaip Niujorkas medžiai kiekvienais metais išgelbsti bent 8 žmonių gyvybę.

Panevėžio rajone trečiadienio vakarą siautusi audra vartė medžius. Medžiai virto ant mašinų ir namų, apie nukentėjusiuos duomenų negauta. Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Paįstrio seniūnijoje, Mitkų kaime, ant automobilio užvirto medis, žmonės nenukentėjo. Atvykę gelbėtojai grandininiu pjūklu medį supjaustė. Be to, Paįstrio seniūnas pranešė, kad Puodžiūnų kaime ant gyvenamo namo stogo užvirto medis. Atvykę gelbėtojai rado apie ant gyvenamo rado apie 15 metrų aukščio medį.

Regina MUSNECKIENĖ Zigmas Kalvaitis iš Junkilų kaimo (Kelmės rajonas) vaismedžius skiepyti pradės tik gegužės viduryje. Ankstesniais metais skiepydavo kovo pabaigoje. Šiemet, pavėlavus pavasariui, dar neatšoko medelių žievė. Skiepys grįžęs iš Anglijos Z. Kalvaitis medelius skiepys po poros savaičių, grįžęs iš Anglijos, kur lanko dukrą. Pavasarį jam prasideda pats darbymetis. Agronomo paslaugos prašo kaimynai, draugai, giminaičiai.

Natalija KONDROTIENĖ Vakar Šiaulių universiteto Gamtos mokslų fakulteto Botanikos sode nuo ryto aidėjo jaunimo balsai – Motinos dienos proga buvo pasodinta per šimtą medžių. Botanikos sode žvangėjo kastuvai, barškėjo kibirai, čiauškėjo akcijos „Sodinu medį“ dalyviai. Per šimtą moksleivių sodo darbuotojai kvietė ne tik pažiūrėti, kaip teisingai iškasamas medelis, bet ir pervežamas, paruošiamas sodinti. Naujai kuriamame parke šaknis įleis per 100 vaikų pasodintų medžių.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris nepalankus ne tik ūkininkams, bet ir miškininkams – miškasodis vėluoja daugiau nei mėnesį. Miškininkai bijo, kad per vėlai pasodinti medeliai gali neprigyti. Šiaulių urėdijos medelyne pats darbymetis – kasami sodinukai. Apdoroti specialiu skysčiu jie vežami į sodimvietes. Nors laukeliuose burzgia modernus kombainas, atstojantis keletą žmonių, neapsieinama ir be rankų darbo.

Šiaulių miesto Centriniame parke vienas po kito kertami medžiai sukėlė nerimą šiauliečiams. Žmonės baiminasi, kad šioje vietoje verslininkų įrenginėjamas nuotykių parkas smarkiai pakenks ne vieną dešimtmetį skaičiuojantiems medžiams. Parkas praras savo dvasią? „Kiek žinau, miesto Centriniame parke verslininkai sumąstė įrengti atrakcionus. Mano nuomone, dėl tokio „gėrio“ reikėtų smarkiai sunerimti. Didžiausia problema – masiškai kertami medžiai.

Milano (Italija) centre sodinamas miškas, tačiau jis neatrodys tradiciškai. Architektai planuoja sukurti „vertikalų mišką“ – medžiais apsodintus dangoraižius. Kaip praneša „Der Spiegel“, tankiai apgyventose vietovėse pamatyti žaliuojančius augalus gali būti sudėtinga, tačiau šių metų pabaigoje Milano gyventojams ir miesto svečiams tereiks pažvelgti aukštyn. Vertikalus miškas – du milžiniški dangoraižiai, šiuo metu statomi antrame pagal dydį Italijos mieste.

 Paprastai kuo aukštesnis medis, tuo mažesni jo lapai. Matematinis šio reiškinio paaiškinimas, pasirodo, taip pat nustato ribas, iki kokio aukščio medžiai gali augti. Kaare Jensenas iš Harvardo universiteto ir Maciejus Zwienieckis iš Kalifornijos universiteto palygino 1925 medžių rūšis, kurių lapų dydis siekia nuo vos kelių milimetrų iki daugiau kaip metro ilgio, ir nustatė, kad labiausiai savo dydžiu skiriasi gana žemų medžių lapai, rašo NewScientist.com.

Namelius medžiuose paprastai suaugusieji stato savo vaikams, tačiau pasaulyje egzistuoja tokia tauta, kurios žmonės patys gyvena medžiuose ręstuose namuose. Tai Indonezijos Papua provincijoje gyvenanti korovajų gentis. Teigiama, kad iki 1974 metų jie net nežinojo, kad pasaulyje yra ir kitų žmonių bei tautų, kol atsitiktinai jų neaptiko krikščionių misionieriai iš Olandijos.

Lankasterio universiteto mokslininkai priėjo prie išvados, jog iš augalų žaliavos pagaminti biodegalai kenksmingi gamtai. Tyrėjai įvertino tokių greitai augančių medžių kaip tuopos, ievos, eukaliptai, laikomų idealia žaliava biodegalams gaminti Europoje, įtaką aplinkai. Mokslininkai pažymi, jog šiems medžiams augant, išsiskiria izoprenas, kuris susimaišo su ore esančiais teršalais ir kenkia aplinkai.

 Medžius pjaudamas vyras mirtinai susižalojo Šalčininkų rajone Rudnios kaime trečiadienį pjaudamas medžius mirtinai susižalojo vyriškis. 38-erių metų O. V. lavonas su pjautine žaizda kojoje automobilyje "VW Transporter" rastas apie vidurdienį. Nustatyta, kad pjaudamas medžius miške Rudnios kaimo ribose nukentėjusysis grandininiu pjūklu koją susižalojo pats.

 „Medžius genėti moka visi, kas namuose turi pjūklus, – ironizuoja arboristas Renaldas Žilinskas. – Pakelkite akis ir pažiūrėkite, kokie suluošinti medžiai styro sodybose ir miestų parkuose. Kantrūs jie. Ir pasipriešinti nemoka.“ Medis išsigydo pats Sodybose dažnai tenka matyti, kaip genimos šakos, stambesnės žaizdos užtepamos sodo tepalu ar uždažomos aliejiniais dažais.

Šilutėje augantys medžiai papuošti itin neįprastai – jų kamienai aprengti spalvingais megztais-nertais apdarais. Idėjos iniciatorė sako, kad pagalbininkių tokiai akcijai teko ieškoti beveik 10 metų. Šilutės moterų verslininkių organizacijos vadovė Virginija Rudienė sako, kad nėriniais papuoštus medžius pamatė Olandijoje prieš 8 metus. Per autobuso langą švystelėjusio vaizdo nespėjo net nufotografuoti, bet atmintin jis įsirėžė ilgam.