medikų algos

Kardiologas Audrius Šimaitis, po 18 metų darbo emigracijoje grįžęs ten, kur pradėjo gydytojo kelią, ką tik stojo prie po reorganizacijos atsiradusios naujos įstaigos – Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) – vairo. Nors pripažįsta, kad problemų įstaigoje – ne viena, naujasis ligoninės vadovas viliasi ją paversti gydytojų traukos centru.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Nors viešojoje erdvėje girdimi gydytojų skundai apie per mažus atlyginimus, ne vienoje sostinės gydymo įstaigoje pastaraisiais metais vidutinis darbo užmokestis kilo ir 25, ir 32 proc. Kitaip sakant, vidutinis darbo užmokestis „ant popieriaus“ kai kur padidėjo ir virš 1 tūkst. eurų. Tiesa, kitur pokyčiai kuklesni ir algos didėjo tik keliais procentais. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys prof.

Algos per mažos, krūviai per dideli – tokie žodžiai iš medikų lūpų pastaruoju metu skamba kaip mantra. Vis tik išvydus darbo skelbimus ir gydytojams siūlomas algas kai kuriems pakyla antakiai. Štai Skuodo poliklinika ieško šeimos gydytojo siūlydama 4 tūkst. atlyginimą „į rankas“ ir dar apmokamą apgyvendinimą. Įstaigos vadovas sako, kad norint prisivilioti jaunus specialistus kiekvienas rajonas sukasi, kaip išmano.

Skelbdama pagrindinius sveikatos apsaugos sistemos rodiklius Valstybinė ligonių kasa (VLK) nurodė, kad didėjo ir gydymo įstaigų darbo užmokesčio rodikliai. Štai gydytojų vidutinis darbo užmokestis (VDU), tenkantis vienam etatui, pernai sausio – spalio mėnesiais sudarė 3 649 eurų, o lapkričio – gruodžio mėnesiais jau kilo 13 proc. ir siekė 4 137 eurų. Slaugytojų VDU atitinkamai kilo 16 proc.

Gydytojai rezidentai džiaugiasi – pagaliau pajudėta iš mirties taško ir pamiršti jų atlyginimai augs. Tarp Vyriausybės siūlomų pokyčių – ir daugiau praktikos laiko regioninėse gydymo įstaigose. Vis tik patys universitetai čia įžvelgia iššūkių ir nuogąstauja, ar visoms regiono įstaigoms pakaks kompetencijų būsimiesiems gydytojams ugdyti. Bene skaudžiausia jaunųjų gydytojų seniai pažymima sveikatos sistemos vieta – per žemi, dvejus metus apskritai nedidėję atlyginimai.

Nors jau COVID-19 pandemija atrodė kaip didžiausia gydymo įstaigas galėjusi ištikti neganda, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Ligoninių vadovai pripažįsta, kad laukia naujas sunkmetis – kaip ant mielių augančios elektros ir šilumos energijos kainos verčia sukti galvas, kokiomis lėšomis reikės padengti išaugusias išlaidas. Neatmetama, kad tai gali prireikti daryti net medikų algų sąskaita. Savo ruožtu ministerija ramina, kad to tikrai neprireiks, ir ruošia taupymo rekomendacijas.

Ministras Arūnas Dulkys dar rudenį džiugiai kartojo, kad pirmą kartą medikų algos didės jau nuo sausio, tačiau realybė rodo ką kita. Pasirodo, piniginės papilnėjimo medikai gali tikėtis tik pavasarį. Tačiau jie neslepia nusivylimo, kad lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo eilinį kartą liks nepateisinti, mat tai nepadengs nė pusės infliacijos.

Po ilgų derybų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir devynios medikų profsąjungos pirmadienį naujai pasirašė Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinę sutartį. Komentarus apie tai teikia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir profesinių sąjungų atstovė Aldona Baublytė. Nauja LNSS šakos sutartis galios 2022–2024 metais.