Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dar sausio mėnesį kilo šaršalas dėl ne tik kad nedidėjančio, bet net sumažinamo rezidentūros vietų skaičiaus. Tuo metu jaunuosius gydytojus ypač glumino tai, kad dalis rezidentūros vietų numatyta tik su atidirbimais regione, nors tą galintis įpareigoti įstatymas dar net nėra priimtas.
Paskutinėmis vasario dienomis dalindamasi paskutinėmis naujienomis SAM skelbė, kad plečia finansuojamų medicinos studijų vietų skaičių – papildomų vietų atsiras slaugos, rezidentūros bei kitose medicinos programose. Tačiau, panašu, niekas iš esmės nepasikeitė ir daugiau vietų atsiras tik tiems, kurie vyks į regionus.
„Priimtas sprendimas skirti 40 valstybės finansuojamų vietų skaičių medicinos rezidentūros studijoms regionams. Siekiant užtikrinti medicinos specialistų prieinamumą visoje šalyje, nuo 2027 metų regionams planuojama skirti kasmet po 60 papildomų vietų“, – skelbė ministerija.
Visiškai nepritaria „atidirbimamas“
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) valdybos narė Erika Abromavičiūtė savo ruožtu pabrėžė, kad medikai visiškai nepritaria bet kokiam spaudimui privalomai atidirbti regione.
„Visų pirma, norėčiau paminėti, kad prieštaraujame tokiems privalomas atidirbimams. Iš esmės nemokamų rezidentūros vietų skaičiaus didinimas yra siektinas.
Tai įvardyta ir Vyriausybės programoje, kad bus siekiama rezidentams finansuoti kuo daugiau vietų. Tačiau tokia potekstė, kad tas didinimas eitų kartu su papildomu atidirbimu regionuose, mums nėra priimtina. Šiai eilutei nepritartume“, – sakė ji „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“.
Nori sveikos konkurencijos ir darbo sąlygų gerinimo
Paklausta, kaip tuomet reiktų skatinti gydytojų pritraukimą į regionus, kas ne vienus metus yra akcentuojama kaip didelė problema, pašnekovė pabrėžė, kad labai svarbu užtikrinti sveiką konkurenciją.
„[Svarbu], kad regionai gerintų darbo sąlygas jauniesiems gydytojams, kad jie rinktųsi regionų ligonines, kur galėtų dirbti, tobulėti“, – kalbėjo JGA atstovė.
Mokslus pabaigęs specialistas nori kaip specialistas tobulėti, tad dažniau renkasi didesnes ligonines, kur daugiau ir atvejų galėtų pamatyti, ir mokytis.
Kas tuomet dabar labiausiai atbaido jaunus medikus vykti į regionus? Savivaldybės juk siūlo ir dosnius įsikūrimo paketus, ir gerokai didesnius atlyginimus nei įstaigų senbuviams ar dirbantiems didesniuose miestuose.
„Nepasakyčiau, kad kas labai stabdo. Iš mano aplinkos visai nemažai jaunųjų medikų keliauja į regionus. Kas galėtų atbaidyti? Galbūt dideli darbo krūviai, kadangi jaučiamas medikų trūkumas, ten nuvykus automatiškai tenka didesnis darbo krūvis.
Taip pat svarbu darbo sąlygos – mokslus pabaigęs gydytojas nori kaip tobulėti specialistas, tad dažniau renkasi didesnes ligonines, kur ir daugiau atvejų galėtų pamatyti, ir mokytis. Todėl darbą regione dažnai pasirenka kaip antraeilį. Bet tikrai kai kurios savivaldybės labai tobulėja, pritraukia jaunuosius medikus ir nepasakyčiau, kad jie nesirenka regiono ligoninių“, – kalbėjo E. Abromavičiūtė.
„Taip specialistą paleidžiame į užsienio rinką“
Vos prabilus apie siūlymus įsteigti papildomas finansuojamas rezidentūros vietas vykstantiems padirbėti į regioną, jaunieji medikai sureagavo audringai ir lygino tai su tarybiniais atidirbimais.
„Šiaip Europos šalyse taikomas laisvos rinkos pasirinkimas, kad tik pabaigęs specialistas gali laisvai rinktis, kur jis galėtų dirbti. Dažnai tokia privalomų atidirbimų praktika nepasiteisina.
Taip specialistą tikrai atbaidome ir, galima sakyti, paleidžiame jį užsienio šalių rinkai, kur jis galėtų laisvai pasirinkti savo darbo vietą. Prievolė nekuria ilgalaikio rezultato, tam aiškiai nepritaria ir Europos jaunųjų gydytojų asociacija. Ji pabrėžia, privalomas paskyrimas tik trumpam pritraukia specialistą, bet jo neišlaiko.
Kaip ir minėjau, tik motyvuojanti aplinka ir sąžiningas darbo krūvis, mentorystė, saugumas skatina jauną gydytoją pasilikti dirbti. Tad išsivysčiusių šalių praktika rodo, kad privalomas atidirbimas neveikia“, – aiškino JGA valdybos narė.
Be to, ji pridūrė, kad nėra atlikta poveikio analizė, kaip tokie dar tik svarstomi sprendimai galėtų paveikti medikų darbo rinką Lietuvoje, mat rizika, kad dalis protų nutekėtų svetur, labai reali:
„Tas jaunas specialistas galimai galėtų išvykti į užsienį, tai kartu būtų ir valstybės investicijų praradimo klausimas bei paaštrinta emigracija.“
Pašnekovė priminė, kad bendrosios medicinos studijos trunka 6 metus, jų kaina metams siekia apie 10 tūkst. eurų. Panašiai kainuoja ir vieneri metai rezidentūros studijų.
Pasigenda aktyvaus dialogo su ministerija
E. Abromavičiūtė teigė, kad tendencijos dėl išvykstančių medikų dirbti svetur išlieka panašios, tačiau tikino, kad nemaža dalis jų ir pasilieka:
„Nemaža dalis pasirenka dirbti Lietuvoje, jeigu gauna ir geras sąlygas, ir nemokamas rezidentūros studijas. Noriu pabrėžti, kad rezidentas po medicinos studijų ne tik mokosi, bet ir dirba pilnu etatu, tad jau kaip ir duoda naudą visuomenei, dirba kaip gydytojas tuos ketverius ar šešerius metus, kiek trunka rezidentūra. Tai po to jo prašyti dar dirbti kažkokioje paskirtoje ligoninėje, tik didina rizika, kad jis pabėgs svetur.“
Pasak jos, dialogas dėl šių naujų pasiūlymų su SAM vyksta, tačiau jis yra vangokas:
„Mes gal labiau inicijuojame dialogą jau reaguodami į pakeitimus ar išreikšdami savo poziciją. Ją buvome pateikę ir sausio 19 d. poziciją, buvome pakviesti į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kuriame dalyvavome, bet tas dialogas, sakyčiau, yra gana vangus, tiesiog turime sekti informaciją ir reaguoti“, – sakė JGA atstovė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
