mastrichto kriterijai

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą tenkino Mastrichto kriterijų. „Eurostat“ duomenimis, ji siekė 2,3 proc. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 0,5 proc. Liepą metinė infliacija buvo 0,6 proc. ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,7 proc. Graikijoje skaičiuojama defliacija, tuo metu Bulgarijoje ir Danijoje kainos išliko stabilios.

Lietuvoje stebima išskirtinai žema infliacija, o siekiamus Mastrichto rodiklius galėtų sugadinti tik valdžios planai kelti akcizus, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. "Apskritai, pirmąjį šių metų pusmetį infliacija buvo labai maža - jei išimtume to baisaus nuosmukio periodą 2009 metais (per finansų krizę - BNS), reikėtų žiūrėti dar kokį dešimtmetį atgal, kad rastume tokią mažą infliaciją.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Dėl plano įsivesti eurą 2015 m. jokių abejonių negali būti, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, jau patvirtintos euro įvedimo stebėsenos darbo grupės, kurioms vadovaus Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už euro įvedimą atsakingi bus ministras pirmininkas, finansų ministras bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.