martynas matusevičius

Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas, kuris Kaune išvydo iškilimus ant asfalto ir teiravosi, ką tai reiškia. Paaiškėjo, kad jau šį mėnesį Kaune pradės veikti sistema, leidžianti realiu laiku matyti laisvų parkavimo vietų lokaciją. Vairuotojams nebereikės sukti ratų centre, automobilio statymo vietą bus galima rasti dar prieš išvykstant. Ši naujovė vertinama skirtingai, o kai kurie ekspertai negaili ir kritikos.

Prieš kelerius metus pristatytas Kauno darnaus judumo planas pamažu virsta tikrove. Kauno savivaldybė gegužės pirmoje pusėje sutarė dėl mažų emisijų zonai reikalingos įrangos pirkimo. Prietaisai turėtų būti sumontuoti ir sukonfigūruoti artimu metu – tikimasi, kad sistema pradės veikti šiemet, bet savivaldybės taryba dar turi nustatyti įvažiavimo į senamiestį tvarką ir tarifus.

Kauno miesto taryba šią savaitę patvirtino tvarką, kaip bus nustatomi elektromobilių krovimo įkainiai savivaldybei priklausančiose stotelėse, tačiau tikslus terminas, kada krovimas taps mokamu, dar nėra numatytas. „Šis sprendimas yra tam, kad parinkę ateityje operatorių, mes galėsime pasakyti, kad iš klientų bus renkama kaina pagal tokią formulę“, – BNS sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Tiesiamas Kauno pietrytinis aplinkkelis piktina vairuotojus. Ateities plente įrenginėjant žiedą čia ribojamas eismas, tad nutįsta kilometrinės spūstys. Vairuotojai žarsto patarimus, kaip planuoti darbus, o Kauno savivaldybė ir rangovai atkerta – tokiu atveju už projektus neišsimokėtų. Dabar siūlo vairuotojams apsišarvuoti kantrybe ir laikytis taisyklių. Vairuotojų kantrybę sekina milžiniškos spūstys Ateities plente Kaune: „Du kartus tikriausiai pailgėja kelionė.

Naktį Kaune nuvirto ir į orą pakilo rekonstruojama Kleboniškio tilto dalis. Net 500 tonų sverianti konstrukcija atitrūko, pasviro ir iškilo virš autostrados. Pareigūnai ir specialistai aiškinasi incidento priežastis. Tiesa, kol kas autostrados uždaryti neketinama, bet eismas uždraustas po tiltu esančia Panerių gatve. O internautai nepraleidžia progos ir pasišaipyti – tiltą prilygina pasvirusiam Pizos bokštui ar skęstančiam Titanikui.

Lietuvos miestai mažinti oro taršos neskuba. Nuo šių metų įsigaliojo įstatymas, kuris numato, kad visose šalies savivaldybėse turi būti nustatytos mažos taršos zonos. Tai teritorijos, kuriose taršiausių automobilių vairuotojams tektų mokėti už įvažiavimą, tačiau regionų politikai šią tvarką tiesiog ignoravo ir nieko nedarė. Dėl to Seimas bando taisyti neveikiantį įstatymą.

Kauno savivaldybė gatvėse vėl diegia naujoves – šį kartą įstrižinę perėją sankryžose. Pėstieji tokią perėją vertina palankiai, mat ir patogiau, ir greičiau kerta sankryžą. Savivaldybė tokias perėjas nusižiūrėjo iš užsienio šalių, bet susisiekimo ministerija, kaip ir dėl rombų Kauno gatvėse, taip ir dėl įstrižinių perėjų, turi pastabų. Neįprasta naujovė Kaune. Nuo šiol norintiems kirsti Maironio ir Donelaičio gatvių sankryžą nereikia daryti lanksto, pėstieji gali eiti įstrižai sankryžos.

Elektromobilių vairuotojams Kaune – kainų apynasris. Nemokamai krauti mašinas jų savininkai galės tik pusvalandį. Savivaldybė apsižiūrėjo, kad, smarkiai išaugus elektros kainoms, visų metų įkrovos stotelių biudžetą vairuotojai ištaško per mėnesį. Be to, valdininkai šitaip tikisi paprotinti vairuotojus nepalikinėti mašinų krautis visą naktį ar dieną ir dalytis stotelėmis su kitais.

Į didmiesčius grįžtant atostogautojams, studentams ir moksleiviams naujų mokslo metų pradžia dažniausiai žada gerokai daugiau eismo spūsčių. Labiausiai nuo to nukenčia du didieji Lietuvos miestai – Vilnius ir Kaunas.