marius ramanauskas

Europoje ir visame pasaulyje atsiranda vis daugiau vilčių išbristi iš krizės. Daugelio šalių ekonomika rodo nedrąsius augimo daigelius, kurie be abejo pasieks – o kai kuriais atžvilgiais jau pasiekė – ir mus. Šiuo metu nekyla abejonių, kad ekonomikos raidos kreivė Lietuvoje 2010 m. antroje pusėje pakeis savo kryptį. Įvairių institucijų ir bankų ekspertai nesutaria tik dėl augimo spartos.

Krizė yra puiki proga pamatyti, kaip veiksmingai viena ar kita įmonė sugeba reaguoti į besikeičiančią verslo aplinką. Pastaruoju metu daugelyje verslo įmonių stebime kaštų optimizavimo pastangas. Vienos įmonės mažina veiklos sąnaudas atleisdamos darbuotojus, kitos mažina marketingo biudžetus.

Ankstesnės pasaulinės krizės ir recesijos pagimdė daugybę įmonių, kurios tapo naujų ekonominių augimo ciklų flagmanais. Dabartiniai pasaulio ekonominiai sunkumai gali paskatinti spartų inovacijų lygio augimą bei naujų inovatyvių įmonių steigimą.

Griežta JAV karinių technologijų eksporto tvarka padėjo Europos kosminių technologijų pramonei tapti lydere daugiamilijardinėje rinkoje. Didesnę XX a. dalį amerikiečių kosmoso technologijos neturėjo rimtesnių konkurentų, išskyrus Sovietų Sąjungą, todėl NASA programų ir sutarčių dėka bendrovės, kūrusios šias technologijas, uždirbdavo beprotiškus pelnus, kurie galėjo būti lyginami nebent su finansinio sektoriaus pelningumu. Pastaruoju metu padėtis gerokai pasikeitė.

Kaip keistai beatrodytų, Europoje yra šalis, kurios nepalietė ekonominė krizė. Šios šalies finansinės institucijos nenukentėjo nuo nekilnojamojo turto burbulo, jos gamyba ar vartojimas beveik nesumažėjo. Ši šalis – Albanija. Turbūt šyptelėjote. Tačiau, iš tikrųjų šiai šaliai nėra kur kristi.