mandatai

Vilniuje, Lukiškių aikštėje, pirmadienį iš anksto balsavusi Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sakė per antrąjį Seimo rinkimų turą besitikinti laimėti kuo daugiau mandatų, tačiau konkretaus tikslo neturinti. „Natūraliai norisi, kuo daugiau laimėti, bet tokio tikslo nesame išsikėlę“, – žurnalistams sakė A. Armonaitė. Laisvės partijos pirmininkė balsavo kartu su kitais partijos nariais – sostinės meru Remigijumi Šimašiumi, vicemeru Vytautu Mitalu, kt.

Kurie politikai jau po pirmojo rinkimų turo vienmandatėse apygardose tapo tautos išrinktaisiais, o kas pasmerktaisiais? Žmonės vienmandatėse apygardose išrinko tik tris seimūnus – du lenkų rinkimų akcijos kandidatus ir konservatorių sąrašo lyderę Ingrida Šimonytę.  Netrūko ir staigmenų – į antrą turą pateko Petras Gražulis.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas tiksi, kad po rinkimų socialdarbiečiai būsimajame Seime užsitikrins 12 mandatų. „Manau, kad mes tikrai rinkimų barjerą praeisime, turėsime porą atrinktų apygardoje jau pirmame ture ir tikimės, kad kokie septyni bus iš viso antrajame ture. Jei ir penki pagal sąrašą laimės, tikimės 12 Seimo narių frakcijos“, – žurnalistams antradienį atvykęs balsuoti į sostinės savivaldybę sakė jis.

Visuomeniniai rinkimų komitetai savivaldybėse turėtų gauti per 300 mandatų, konservatoriai – 264, socialdemokratai – 259 mandatus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga daugiamandatėje apygardoje gauna 216, Liberalų sąjūdis – 118, Darbo partija – 60, „Tvarka ir teisingumas“ – 50 mandatų. Tokius pirminius rezultatus pirmadienį per spaudos konferenciją Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė.

Rinkimų rezultatai jau pradėti skaičiuoti, maža to, antras rinkimų turas dar tik laukia, tačiau jau neabejojama, kad vaizdas miestų tarybose keisis. Ir jis gali keisti iš esmės. Apie tai, kurios partijos paskutiniuose merų ir tarybų rinkimuose laurų nuskynė daugiausiai ir kokia šių rinkimų didžioji intriga. Pirmadienio rytą, suskaičiavus 1960 apylinkių balsus, aišku, kad daugiamandatėse apygardose daugiausiai rinkėjų balsų (26,62 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį 38 politikams nutraukė savivaldybės tarybos nario įgaliojimus, kad pirmadienį jie galėtų prisiekti Seime. Iš viso naujajame Seime darbą pradės 39 savivaldybėse mandatą turėję politikai. Pirmajame ture į Seimą išrinkto Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovo Česlavo Olševskio įgaliojimai nutraukti anksčiau.

Vakarykščiai buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio pareiškimai sukėlė tikrų tikriausią audrą politinėje padangėje. O trečiadienį aiškėja naujų faktų. Kyšininkavimu įtariamas E. Masiulis teigia ėmęs 90 tūkst. eurų paskolą iš „MG Baltic“ koncerno viceprezidento Raimondo Kurlianskio, o paskutinį kartą deklaravęs 2014-aisiais už paskolą įsigytą naują nekilnojamąjį turtą Nidoje. Tačiau viešai skelbiamose politiko deklaracijose šie sandoriai neatsispindi.

Seimui per rudens sesiją prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlys įteisinti galimybę baigti ikiteisminį tyrimą įtariamajam pasislėpus užsienyje, taip pat bus siekiama nustatyti minimalias baudas už korupcinius nusikaltimus, greitinti įvaikinimo procedūrą, iš rinkimų kovos šalinti neteisingai turto deklaracijas užpildžiusius politikus, o išrinktus tokius asmenis – šalinti iš pareigų.

Po kovą vykusių rinkimų mandatų atsisakė apie 210 naujai išrinktų savivaldybių tarybų narių, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Tai sudaro daugiau kaip aštuntadalį visų tarybų narių. Į savivaldybių tarybas išrinkta apie 1,5 tūkst. politikų. Pirmųjų prašymų dėl mandatų atsisakymų VRK sulaukė paskelbusi galutinius rinkimų rezultatus. Balandžio pradžioje teko patenkinti beveik šimto politikų atsisakymus tapti savivaldybių tarybų nariais arba prašymus praleisti juos eilėje.