mamutai

Klaipėdos universiteto mokslininkai sulaukė netikėtos dovanos – visos krūvos Lietuvoje rastų dešimčių tūkstančių metų senumo iškasenų: mamutų, briedžių, elnių kaulų, ragų, dantų liekanų. Į universiteto mokslininkus kreipėsi visą šią kolekciją kelis dešimtmečius kaupęs vyras. Minėtą krūvą radinių į Klaipėdos universitetą atnešė mokslų daktaras Vilimantas Zablockis. Įvairių kaulų, ilčių, ragų jis rado dirbdamas žvyro karjere.

Mokslininkai iškėlė naują mamutų išnykimo teoriją. Gali būti, kad didieji žinduoliai išdvėsė, nes dėl klimato kaitos išnyko svarbiausias jų maistas – laukinės gėlės. Kadangi mamutai gyveno šaltose klimato zonose, jų mitybos racioną sudarė žoliniai stepių augalai. Mokslininkai, ištyrę suledėjusius mamutų skrandžių turinius ir DNR, nustatė, kad jų mėgstamiausias maistas buvo laukinės gėlės – dobilai, saulėgrąžos, kanapės, karpažolės ir t. t. Tokie augalai yra kupini baltymų.

Rusijos Šiaurės Rytų federalinio universiteto mokslininkų atradimas gali patvirtinti teoriją, jog kadaise egzistavusių mamutų kraujas pasižymėjo savybe neužšalti, informuoja „RIA Novosti“. Pranešama, kad mokslininkams Mažojoje Liachovo saloje (Naujojo Sibiro salos, Rusija) pavyko rasti mamuto patelės palaikus su išlikusiu skystu krauju. Gerai išsilaikiusius mamutės palaikus Naujojo Sibiro salyne aptiko minėto universiteto tyrėjų ekspedicija.

Tarptautinės paleontologų ekspedicijos „Jana-2012“ dalyviai Jakutijos (Rusija) Ust Jansko rajone aptiko unikalių radinių, padėsiančių tirti išnykusius mamutus. Tarp jų yra ir gyvų mamuto audinių ląstelių, kurias mamuto klonavimui ketina panaudoti P. Korėjos mokslininkas. Apie svarbius paleontologų radinius Jakutijoje pranešė Rusijos Šiaurės rytų federalinis universitetas, skelbia  „Newsru.

Rusijos ir Japonijos mokslininkai buvo paskelbę, kad per ateinančius penkerius metus ketina klonuoti mamutą. Kaip manoma, per paskutinį ledynmetį išnykusį gyvūną pasiryžta atgaivinti po to, kai aptiktas gerai išsilaikęs jo šlaunies kaulas. Tokius planus kai kurie mokslininkai vadina beveik neįmanomais. Iki šiol ne kartą bandyta klonuoti gyvūnus, tačiau nesėkmingai.

Mamutai išnyko ne todėl, kad juos išmedžiojo žmonės, o todėl, kad ėmė mažėti pievų, teigia mokslininkai. Kaip atskleidė Durhamo universiteto mokslininkų tyrimas, po šalčiausio paskutiniojo ledynmečio laikotarpio prieš 21 tūkst. metų, dramatiškai sumažėjo ganyklų, kuriose maitinosi mamutai. Vilnomis apaugę mamutai kadaise buvo gana plačiai paplitę visose Europos dalyse. Prieš 14 tūkst. metų jie pasitraukė į šiaurės Sibirą, o maždaug prieš 4 tūkst. metų visai išnyko.

Iš Sibire rastų mamuto kaulų mokslininkams pavyko atkurti išnykusių gyvūnų kraują, skelbia „ABC News“. Remiantis tyrimo rezultatais, kurie publikuoti žurnale „Nature Genetics“, tarptautinė mokslininkų komanda naudojo šiuolaikines bakterijas, kuriomis atkūrė mamutų kraujyje buvusį hemoglobiną. Tiksliai atkurta mamutų kraujo sudėtis mokslininkams paaiškina ir tai, kaip šie gyvūnai sugebėjo išgyventi atšiauriame Arkties klimate. Kaip teigia vienas tyrimo bendraautorių, prof.

Prieš 13 tūkst. metų Žemėje prasidėjo nedidelis ledynmetis, kurį galėjo sukelti gana stambus kosminis kūnas. Tai bene populiariausia teorija, aiškinanti gyvūnų nykimą, kai išnyko ir vieni garsiausių tuometinių faunos atstovų – mamutai. Kai kurie geologai jau kuris laikas tvirtina, kad vidutiniškai prieš 13 tūkstančių metų gyvūnijos išnykimą sukėlė į Žemę nukritęs didžiulis asteroidas – panašus į tą, kuris sunaikino dinozaurus prieš 65 mln. metų, tik šiek tiek mažesnis.

Prieš 13 tūkst. metų Žemėje prasidėjo nedidelis ledynmetis, kurį galėjo sukelti pakankamai stambus kosminis kūnas – tai bene populiariausia teorija, aiškinanti tuometinį gyvūnų nykimą, kurio metu išnyko ir vieni garsiausių tuometinių faunos atstovų – mamutai. Kai kurie geologai jau kuris laikas tvirtina, kad vidutiniškai prieš 13 tūkstančių metų gyvūnijos išnykimą sukėlė į Žemę nukritęs didžiulis asteroidas – panašus į tą, kuris sunaikino dinozaurus prieš 65 mln. metų, tik šiek tiek mažesnis.