Magnetinė audra

Magnetinės audros

 

Tai laikinas sutrikimas Žemės magnetosferoje, kurį dažniausiai sukelia Saulės vėjo srauto, turinčio didelę energiją, sąveika su Žemės magnetiniu lauku. Šie sutrikimai gali sukelti įvairius fenomenus, pavyzdžiui, poliarines šviesas (auroras), kurios matomos aukštesnėse geografinėse platumose.

 

Magnetinės audros gali turėti įtakos radijo ryšiams, navigacijos sistemoms, elektros tinklų veikimui ir netgi naftotiekių korozijai. Jos klasifikuojamos pagal intensyvumą, o stipriausios audros gali sukelti didelių technologinių sutrikimų. Magnetinių audrų stebėjimas ir prognozavimas yra svarbūs siekiant sumažinti jų potencialią žalą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą.

 

Šis terminas yra labiau bendrinis ir gali būti naudojamas kaip sinonimas geomagnetinei audrai. Tačiau vartojant terminą „magnetinė audra“, dažnai mažiau akcentuojama, kad šis reiškinys susijęs būtent su Žemės magnetiniu lauku.

 

Mėnulio fazės taip pat gali turėti įtakos, nes gravitaciniai pokyčiai veikia Žemės magnetosferą ir atmosferinius procesus

Žemę užgriuvo stipriausia per 3 metus magnetinė audra

Po balandžio 3 dieną Saulėje įvykusio Saulės vainiko masės išmetimo Žemę pasiekė stipriausia per 3 praėjusius metus magnetinė audra. Šį įvykį užfiksavo procesus Saulėje stebinti kosminė observatorija SOHO (Solar and Heliospheric Observatory). Šis NASA palydovas užregistravo nuo Saulės 500 kilometrų per sekundę greičiu artėjantį didelės energijos dalelių „debesį“, susidarantį Saulės vainiko išvaržos metu, kai į kosminę erdvę išmetama mūsų žvaigždės medžiaga.
2010-04-07
Į viršų