lobis

Ar mėgstate žaidimus? Ar gerai pažįstate Londoną? Jeigu į šiuos klausimus atsakėte teigiamai, turime Jums smagų pasiūlymą. Tiesa, apie teiginį "pažįstu miestą". Jeigu manote, kad Londoną jau pažįstate kaip savo penkis pirštus, šis žaidimas privers jus galvoti kitaip, atskleisdamas apie miestą tai, ko niekuomet nebūtumėte pastebėję. Taigi lobio medžioklė yra ir turistinis pasivaikščiojimas.

Narų grupė Baltijos jūros dugne aptiko viduramžių laikų švedų laivą, kuriame rado XVI amžiaus monetų lobį, praneša gazeta.ru. Nuskendęs laivas „Marsas“ – švedų karinio laivyno flagmanas. Jis buvo aptiktas netoli Elando salos. Laivas nuskendo 1564 metais po kelių dienų kovos su danų laivais. Danijos karalius labai norėjo užgrobti švedų laivą, tačiau laive įvyko sprogimas. Švedų grupė laivo pėdsakus pastebėjo dar 2011 metų rugsėjį. Tai yra tikras nacionalinis švedų lobis.

Visi žinome: kas nedirba – tas neklysta, kas nerizikuoja – tas negeria šampano, bet jei rizikuoja dažnai – prasigeria ir t. t. Pažįstame žmonių, kurie idiotiškai bando laimėti loterijoje, bet nieko nelaimi. Tačiau yra laimingųjų, kuriems sekasi, ir tiek. Žmogus, Amerikos nepriklausomybės deklaraciją nupirkęs už 4 dolerius Vienas vyras Adamstono miesto (JAV) „blusų“ turguje kartą nusipirko nušiurusį paveikslą dėl jo originalių rėmų.

Įsivaizduokite: atostogaujate paplūdimyje, o šalia keli vaikinukai vaikštinėja su metalo detektoriumi. Jūs mėgaujatės saule, jūra smėliu ir staiga išgirstate, kad detektorius ima pypsėti. Vaikinai puola kasti, tikėdamiesi rasti ką nors vertinga, o jūs tiesiog krizenate. O veltui – prie jūsų akių iškasama didžiulė skrynia su lobiu. Tai būtų puikus filmo scenarijus, tačiau gyvenime vargu ar taip galėtų nutikti. Keturi vaikinai nusprendė papokštauti – užkasę skrynią pajūry inscenizavo jos radimą.

Gotlando saloje rastą vikingų laikų taupyklę Švedijos archeologai vadina „fantastišku lobiu“. Bronziniame inde turbūt esama tūkstančiai XI amžiaus sidabrinių monetų.Lobis buvo aptiktas praėjusį ketvirtadienį archeologams tiriant pietinę salos dalį. „Mūsų ekspertas naudojo metalo detektorių, kuris parodė, kad aptikta kažkas labai didelis“, – švedų naujienų svetainei thelocal.se sakė archeologas Peras Widerstromas.

Statybininkai vienoje viloje Sankt Peterburge aptiko maždaug 40 maišų su sidabro indais. Jų vertė kol kas nežinoma. Kas sidabrą, kurio dalis yra puošta herbais, paslėpė po grindimis ir už vienos pastato sienos, taip pat neaišku. Darbininkai rado lobį patalpoje, kurioje yra gyvenęs garsiojo poeto Aleksandro Puškino (1799–1837) prosenelis. Lobis perduotas saugoti policijai.

Rokiškio krašto muziejaus ekspozicija netikėtai praturtėjo istorinių knygų rinkiniu, kuris kadaise priklausė Rokiškio dvarininkams Pšezdzeckiams. Neįkainojamos istorinės bei kultūrinės vertės dovaną rokiškėnams perdavė šiame krašte jauname amžiuje dirbęs, o dabar Kaune gyvenantis pensininkas, buvęs pedagogas Algirdas Jočys.

Įvairiausios istorijos apie neatskleistas paslaptis ir mįslingus mūsų žemės reiškinius net tik sulaukia didelio žmonių dėmesio, bet ir turi unikalią savybę niekada neišsekti. Kuo daugiau keistų reiškinių ir mistiškų radinių, tuo daugiau erdvės pasireikšti žmogaus vaizduotei. Interneto puslapis Listverse.com atrinko keletą žmonių susidomėjimą keliančių mūsų pasaulio paslapčių ir sudarė jų sąrašą. Pateikiame jį ir jums.

Atlanto vandenyno dugne rastas britų krovininis laivas su 155 mln. svarų vertės sidabro kroviniu, rašo „telegraph.co.uk“. Povandeninės archeologijos ekspertai bandys iškelti lobį ir 20 proc. jo vertės atiduos Britanijos vyriausybei. Garlaivis „Gairsoppa“ išplaukė iš Indijos 1940–ųjų gruodį su 240 tonų sidabro, geležies ir arbatos kroviniu.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas dar kartą patvirtino savo, kaip „kieto vyruko“, įvaizdį. Stebint filmavimo kameroms, jis prie Tamano pusiasalio krantų Pietų Rusijoje paniro į antikinio Graikijos miesto Fanagorijos griuvėsius. Netrukus vyriausybės vadovas į viršų iškėlė dvi Antikos laikų vazas, kurias rado jūros dugne, praneša agentūra AFP. „Lobis!“, – plačiai šypsodamasis sušuko V. Putinas. Anot rusų žiniasklaidos, premjeras buvo paniręs tik į dviejų metrų gylį.

Italijos paplūdimiuose vis dažniau galima pamatyti su metalo detektoriais vaikštančių žmonių. Jie čia ne šiaip slampinėja, o ieško lobių – turistų pamestų ar netyčia paliktų tauriųjų metalo dirbinių. Italijoje toks lobių ieškotojo įrankis kainuoja nuo 200 iki 1500 eurų, beje, jį galima net išsinuomoti. Kai kurie ieškotojai turi specialius batus, kurie fiksuoja brangenybes esančias 60 cm gylyje. Įgudę lobių ieškotojai per dieną suranda apie 50-60 eurų vertės papuošalų.

Automobilis, atrodytų, nėra adata šieno kupetoje, tačiau kas keletą metų vis tenka išgirsti apie stebuklus, kai vienur ar kitur atrandami pamiršti ir daugybę metų išstovėję kolekciniai automobiliai. O tai jau yra tikrų tikriausias lobis. Pats naujausias tokio tipo lobis aptiktas liepos viduryje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Dalaso priemiestyje. Nebrangų sklypą užkampyje nusipirkęs laimės kūdikis apleistoje daržinėje rado tris labai ambicingus senų laikų superautomobilius.

Liepos 15 d. 18 val. Trakų salos pilies centriniuose rūmuose atidaroma paroda „Piniginiai lydiniai Stasio Žukausko kolekcijoje“, kurioje – šio kolekcininko surinkti XII–XV a. eksponatai: Lietuvos ir kaimyninių kraštų sidabriniai pinigai bei svareliai tauriesiems metalams sverti. „S. Žukauskas savo kolekcijoje yra sukaupęs unikalų numizmatikos rinkinį, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius.

Vališkės dvare dokumentų ir pinigų lobį radęs Kelmės rajono gyventojas bandė jį parduoti kolekcininkams, o nepavykus – atidavė muziejui. Ketvirtadienį 33 metų vyras, rinkdamas buvusio dvaro pastato plytas, rado pinigų ir dokumentų lobį. Kelmės rajono gyventojas aptiko 103 įvairias XX amžiaus pradžios korespondencijas – gyventojų laiškus, rankraščius dėl darbų atlikimo samdos, atlyginimo ir kt.

Aukso, brangakmenių ir papuošalų tonos: Pietų Indijos požeminėse Šri Padmanabhasvamio šventyklos saugyklose buvo aptiktas milžiniškas lobis. Preliminari jo vertė siekia 15 mlrd. eurų, rašo vokiečių laikraštis Spiegel Online. Iškart po turtų aptikimo dėl jų likimo kilo karšta diskusija – nepaisant to, kad pusė milijardo šalies gyventojų yra žemiau skurdo ribos, vertybės, tikėtina, liks nepaliestos.

Klaipėda jau ruošiasi po trijų savaičių vyksiančiai Jūros šventei. Šiemet svečius ji kvies šūkiu „Atrask savo lobį“. Jūros šventės puošybą kuriantis dailininkas Anatolijus Klemencovas Klaipėdos senamiestį ketina išdekoruoti senoviniais žemėlapiais,o renginių vietas paversti salomis ir rifais. Užduotis papuošti miestą esą buvusi gana sunki, tačiau idėją sukurti padėjo šventės šūkis „Atrask savo lobį“. Pasak dailininko, tai nebūtinai pinigai.

Vienoje 16 amžiaus Pietų Indijos hinduistų šventykloje rastas aukso, deimantų ir brangakmenių lobis, kurio vertė gali siekti iki 14 mlrd. svarų sterlingų, rašo „telegraph.co.uk“. Kolekcija buvo įvertinta 10-14 mlrd. svarų sterlingų, tačiau randama vis naujų dirbinių. Antikvarinių daiktų vertintojai lobio vertę apibūdino kaip „astronominę“. Dėl aptikto lobio ši šventykla atsidūrė turtingiausių Indijos šventyklų sąraše.

Pietų Indijoje esančioje induistų šventykloje rastas aukso ir sidabro papuošalų, monetų ir brangakmenių lobis, kurio vertė gali siekti milijardus dolerių.Teigiama, kad preliminari brangenybių vertė – daugiau kaip 500 mlrd. rupijų (11,2 mlrd. dolerių), teigė Keralos vyriausiasis sekretorius K. Jayakumaras. Po šio radinio šventovė atsidūrė turtingiausių Indijos šventyklų sąraše.

Pusantrų metų praėjo nuo tos lemtingos gruodžio nakties, kai liepsnos pasiglemžė ką tik baigtą restauruoti unikalų sakralinio paveldo palikimą – Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią. Ši geltona nedidukė bažnytėlė turėjo ypatingą trauką, kraštovaizdžiui suteikdavo nepakartojamo grožio. Nežinia, ar jai išskirtinumą dovanojo netoliese esanti paslaptinga Labanoro giria, ar legendomis apipintas bažnytkaimis, ar stebuklingu laikomas Švč.

Įvairios istorinės vietovės nuo seno traukė smalsuolių dėmesį, bet pilių liekanų, pilkapių ar kitų autentiškų vietų lankymu domisi ne tik archeologai, bet ir „savarankiški lobių ieškotojai“, kurie į šias istorines vietas užsuka apsiginklavę ne tik fotoaparatais, bet ir moderniais metalo ieškikliais, tiksliais žemėlapiais bei kita, dažnai profesionalams skirta įranga.

Fragmentiškai išlikusi Lietuvos sieninė tapyba pasižymi stilių, spalvų, siužetų ir technologijų įvairove. Nepaprastai svarbu visa tai pažinti ir išsaugoti ateinančioms kartoms. Sluoksnis ant sluoksnio Lietuvoje statinių išorėje ir viduje tapytas dekoras žinomas nuo viduramžių laikų. Dažniausiai buvo kuriama netikros freskos (al secco) technika, t. y. tapoma ant sauso tinko.

Trimetis berniukas iš Didžiosios Britanijos Essexo grafystės atkasė auksinį medalioną, kurio vertė, ekspertų teigimu, siekia maždaug 2,5 mln. svarų sterlingų, praneša naujienų kanalas „Sky News“. Pasak trimečio Jameso Hyatto artimųjų, auksinį papuošalą, kuris, kaip manoma, buvo sukurtas daugiau nei prieš 500 metų, berniukas aptiko metalo detektoriumi, pasivaikščiojimo po vieną grafystės miestelį metu. Verta paminėti, kad metalo detektorių vaikas laikė rankose pirmą kartą gyvenime.

Apleistame buvusio kolūkio lauke Harjumos apskrityje (Estija) vienas lobių ieškotojas, pageidavęs likti nežinomu, aptiko itin didelį vikingų lobį, pranešė šalies dienraštis „Maaleht“. Šis lobis sudarytas iš 1312 sidabrinių monetų ir laikomas vienu didžiausių šalyje, teigiama pranešime. Metalo ieškikliu apsiginklavęs lobių ieškotojas žemėje aptiko ir vikingų kirvį bei peilį. Estijos nacionalinio Istorijos muziejaus ekspertų vertinimais, atrastieji daiktai buvo užkasti XI amžiaus viduryje.

Liepos 19 diena ilgam įsimins Piktupėnų (Pagėgių sav.) gyventojams, sodybos šeimininkų Romualdo ir Eleonoros Bartašių sūnui karininkui Aivarui, teisininkei dukrai Astai Samoškienei, jos vyrui Sigitui. Jų pastangų dėka rastas prieš 65 metus užkastas Piktupėnų bažnyčios turtas. Apie lobį buvo žinoma Piktupėnų bažnyčia Klaipėdos krašte buvo viena seniausių. Manoma, kad ji statyta apie 1600 metus. Bažnyčia susprogdinta per karą 1944 metais.

Didžiojoje Britanijoje aptiktas didžiausias šalies istorijoje Romos imperijos laikų monetų lobis – 52 tūkst. monetų. Kaip ketvirtadienį pranešė BBC naujienų tarnyba, lobį paprastu metalo ieškikliu aptiko mėgėjas lobių ieškotojas Deivas Krispas (Dave Crisp) iš Viltšyro (Wiltshire) grafystės. Lobis sveria 160 kilogramų.

Beveik pusantro dešimtmečio laukti ir šį pavasarį pradėti Simno aikštės (Simno m., Alytaus r.) rekonstrukcijos darbai pateikė nelauktą netikėtumą. Archeologai, atlikdami tyrinėjimus, surado kapavietę. Simniškiai savo miesto centre esančią aikštę jau seniai norėjo sutvarkyti ir joje pastatyti paminklą kovotojams už Lietuvos laisvę. Dėl šių reikalų jie paeiliui kreipėsi į kelių kadencijų tarybas, prašė ne vieno mero, kurie vadovavo savivaldybei. Šiemet Simno bendruomenės norai pradėjo pildytis.

Pietų Indijoje esančioje induistų šventykloje rastas aukso ir sidabro papuošalų, monetų ir brangakmenių lobis, kurio vertė gali siekti milijardus dolerių. Teigiama, kad preliminari brangenybių vertė – daugiau kaip 500 mlrd. rupijų (11,2 mlrd. dolerių), teigė Keralos vyriausiasis sekretorius K. Jayakumaras. Po šio radinio šventovė atsidūrė turtingiausių Indijos šventyklų sąraše.