liudvikas ragauskis

Antradienį rengiamuose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo rinkimuose vyksta antrasis turas, į jį pateko trys iš 11 atrankoje dalyvavusių kandidatų, pranešė LRT tarybos referentė. Konkurse dalyvavo viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė, politikos apžvalgininkas, istorikas konservatorius Bernardas Gailius, buvusi naujienų portalo delfi.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį iš 12 kandidatų renka visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Pirmoji pretendentė užimti šias pareigas, viešosios įstaigos „Kultino“ direktorė Jūratė Černiauskienė atvyko prisistatyti LRT tarybai ir atsakyti į jos narių klausimus, BNS pranešė LRT atstovė spaudai Virginija Bunevičiūtė. „Kandidatai į tarybos posėdį bus kviečiami abėcėlės tvarka“, – teigė atstovė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos taryba antradienį rinks visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių. Dalyvauti rinkimuose paraiškas pateikė 12 kandidatų. Tai - dvi kadencijas LRT jau vadovaujantis Audrius Siaurusevičius, buvusi naujienų portalo delfi.

Lietuva - tai jos žmonės, kuriuos aptarnauja išrinkta ar paskirta valdžia: tokia yra konstitucinės valstybės sąranga. Bet ar tikrai taip ir yra? Gal praėjus 17 metų po referendumu patvirtinto pagrindinio įstatymo mūsų šalyje viskas atvirkščiai? Rytoj visoje šalyje Lietuvos piliečiai laikys Konstitucijos egzaminą, tad "Vakarų ekspresas" garsių specialistų, politikų pasiteiravo: kokia nauda iš tų žinių, jei pati Konstitucija tarsi ir nebeveikia? Arba veikia tik tuomet, kai ginami ne paprastų pil...

Kai kurios policijos nuovados buvo iškeltos iš buvusių patalpų ir dabar yra toli nuo teritorijų, kurias turi prižiūrėti. Policijos vadovybė tai motyvuoja būtinybe taupyti, bet gyventojai skundžiasi, kad jaučiasi nesaugūs, nes pareigūnai tapo nepasiekiami. Nuovadose dirbantys pareigūnai, ko gero, yra vieni reikalingiausių paprastiems gyventojams. Dauguma jų, ypač kaimo vietovių ar mažų miestelių nuovadų policininkai, gyvena tose pačiose apylinkėse, kur ir dirba.

Kalbant apie lygybės principą, visada iškyla daug diskusijų. Tačiau kuomet sprendžiama apie tai, kas turi teisę kandidatuoti į parlamentą, iečių laužymas, matyt, neišvengiamas. Spalio 1 dieną Konstitucinis Teismas nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, jog Seimo rinkimų įstatymo nuostata, leidžianti parlamento rinkimuose daugiamandatėje apygardoje dalyvauti tik partijų sąrašams, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui. Teismo išaiškinimu, šiuo metu galiojanti mišri rinkimų sistema sudaro galimybes ir nepartiniams piliečiams kandidatuoti į Seimą.

Į Seimą kandidatuojanti Airijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jurga Vidugirienė atmeta kai kurių kitų kandidatų keliamas abejones dėl jos kandidatavimo teisėtumo. Asociacija „Už konstitucines gyventojų teises“, kurios nariai taip pat kandidatuoja į Seimą, viešai išreiškė abejonę lietuvės emigrantės J.Vidugirienės kandidatūros Seimo rinkimuose ir jos atitikimo konstituciniam reikalavimui, kad kandidatas turi nuolat gyventi Lietuvoje.

Visuomenininkai, nepatenkinti Seimo rinkimų sistema, abejoja jos teisėtumu ir dabartinį Lietuvos valdymą apibūdina kaip „politinę oligarchiją“. Kaip pirmadienį spaudos konferencijoje teigė asociacijos „Už konstitucines gyventojų teises“ atstovas Liudvikas Ragauskis, Seimo rinkimų įstatymas esą labai žymiai apriboja piliečių teises.