linas kukuraitis

Be didelės intrigos – demokratai „Vardan Lietuvos“ į energetikos ministrus siūlys Luką Savicką, žemės ūkio ministru jie mato Kęstutį Mažeiką, o sveikatos apsaugai, anot jų, galėtų vadovauti buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Visi šie politikai siūlomi į naujas, jiems dar gerai nepažįstamas ministerijas. Tačiau demokratų lyderis čia problemos nemato. Tuo metu socialdemokratai ruošiasi keistis dar mažiausiai tris ministrus.

Paaiškėjus, kad naujojoje koalicijos dėlionėje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atitenka Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, netrūko reakcijų. Aiškėja, kad pasiūlymas perimti šią ministeriją nustebino ne tik pačius demokratus, bet ir buvo netikėtas daliai medicinos bendruomenės. Kiti gi įžvelgia gudrų socialdemokratų ėjimą. „Mane asmeniškai ir mūsų bendruomenė tai nustebino. Nes tikrai galvojome, kad sveikatos apsaugos ministrė liks savo poste.

Koalicijos derybose sveikatos ministro portfelį patikėjus demokratams, postą turėsianti palikti Marija Jakubauskienė sako, kad jai šiek tiek gaila dėl nebaigtų darbų. „Gal truputį gaila, apmaudu, kad nepabaigėme gerų darbų. Pagreitį buvome paėmę gerą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė sveikatos apsaugos ministrė. „Žinote, pirmiausia esu dėkinga premjerei už pasitikėjimą, kad galėjau padirbėti dvidešimtoje Vyriausybėje.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad demokratai „Vardan Lietuvos“ galėtų gauti sveikatos apsaugos ministro postą ir į šias pareigas siūlytų Liną Kukuraitį, pats politikas neatsako, ar imtųsi vadovauti šiai ministerijai. Pasak jo, apie tai dar anksti kalbėti, matderybose nėra priimtų galutinių sprendimų dėl postų pasidalinimo. „Dėl ministrų tikrai nėra galutinių sutarimų, galutinių sprendimų. Per keletą kartų gavome skirtingus pasiūlymus. Viskas iki šiol yra dinamiška.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) pritarus Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis tikisi, kad pavasario sesijoje parlamentui pavyks priimti dokumentą.  Jo nuomone, šis įstatymas yra labai savalaikis, Lietuvos teisinėje bazėje galėjo atsirasti ir anksčiau.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Išgyvename demografijos krizę, per tris nepriklausomybės dešimtmečius gimstamumas mūsų šalyje krito drastiškai – suminis gimstamumo rodiklis t. y. tikimybinis rodiklis, parodantis kiek per savo gyvenimą vaikų susilauks viena moteris, siekia vos 1,1. Mokslininkų teigimu, jei šis rodiklis žemesnis nei 2,1 – kartų kaita nebeužtikrinama, taigi tauta nyksta. Nuo 56,9 tūkst. kūdikių per metus 1990 metais, nukritome iki 19 tūkst. kūdikių 2024 metais.

Kitąmet gyventojų laukia dideli pokyčiai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tačiau kalbos dėl įvykdytos reformos netyla iki šiol. Štai dalis ekonomistų kalba, kad priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš papildomo kaupimo yra trumparegiškas ir ateityje gali sukelti tik dar daugiau finansinių problemų būsimiems pensininkams. Esą oriai gyventi pasitraukus iš kaupimo gali ir nepavykti.

Penktadienį naujienų portalo tv3.lt aktualijų laida keliasi į diskusijų festivalį BŪTENT! Diskusijos tema – pensijų sistemos pertvarka, kuri įsigalios jau nuo 2026 m. sausio, kai dalis kaupusiųjų II pensijų pakopoje galės atsiimti dalį pinigų.

Pirmadienį surengę susitikimą su „Nemuno aušra“, antradienį socialdemokratai rengiasi susitikti su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais. Tai Eltai patvirtino demokratų frakcijos Seime seniūnas Linas Kukuraitis.  „Rytoj 11 val.“ – Eltai sakė demokratas.

„Nemuno aušros“ narys Karolis Neimantas siūlo visus bedarbius, kurie nori gauti nedarbo išmoką, mobilizuoti į Šaulių sąjungą. Pasak „aušriečio“, darbą praradęs žmogus turi apsčiai laiko, kad atsidėkotų valstybei už nedarbo pašalpą ir prisijungtų į šaulių gretas. „Nemuno aušros“ užmojus išgirdęs Seimo pirmininkas tvirtina, kad „aušriečio“ pasiūlymai diskredituoja Šaulių sąjungą, į kurią žmonės patenka savanoriškai, o ne prievarta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko turimos akcijos dronų startuolyje nekelia problemų, kol jis nedirba vykdomojoje valdžioje. „Suprantu, kad jis gali turėti tų akcijų ir turėjo jų dar prieš (Seimo – BNS) rinkimus, kaip kad Seimo nariai turi akcijų įvairiose įmonėse“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Linas Kukuraitis kritikuoja siūlymą į nedarbo draudimo išmoką pretenduojantiems bedarbiams numatyti naują reikalavimą – priklausyti Šaulių sąjungai. Vertindamas tokį Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto pasiūlymą, jis sako, kad yra supainioti du principai: socialinio draudimo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pripažįsta, kad jam kyla abejonių, ar prezidentas savo vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę teikdamas į valstybės kontrolierės poziciją laikosi politinio neutralumo principo. Parlamentaro įsitikinimu, prezidento patarėja yra politinio proceso dalis. Todėl, anot jo, diskusijos dėl poreikio I. Segalovičienei taikyti politinio „atšalimo“ laikotarpį nėra neracionalios. „Manau, kad gerai, jog kyla šitie klausimai.

Valdančiosios Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad demokratai abejoja dėl Finansų ministerijos siūlomų gyventojų pajamų  (GPM) ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių pokyčių bei naujo draudimo mokesčio.  „Demokratai visada buvo dėl nekilnojamo turto už kur kas aukštesnes grindis – apie 100 tūkst. eurų ribą“, – žurnalistams Seime sakė L. Kukuraitis.

Pritardama Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” siūlymui suteikti galimybę visiems pradinių klasių mokiniams pietauti nemokamai, tačiau šiuo metu valstybės biudžete neturint atitinkamų finansinių galimybių, Vyriausybė ketina pasiūlyti Seimui kol kas nesvarstyti šio klausimo.  Ministrų kabinetas trečiadienį ketina tvirtinti tokią Vyriausybės išvadą Seimui. Visgi, kadenciją baigusiame parlamente pradėtos svarstyti demokrato Lino Kukuraičio iniciatyvos neplanuojama padėti į stalčių.

Vakarų civilizacijos ateitis kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Siūlomos įvairios, dažnai net viena kitą paneigiančios strategijos, kaip užtikrinti Vakarams priklausančių valstybių bei visuomenių, tarp kurių ir Lietuvos, tvarumą bei išlikimą, rašoma Laisvos visuomenės instituto pranešime. Nepaisant pastaruoju metu vis labiau įsigalinčio individualizmo, yra sutariama, kad visuomenės išlikimui yra būtinas visuomenę vienijantis bendras vardiklis ir tvirtas pamatas.

Kolumbijos parlamentas svarsto darbuotojams suteikti apmokamą laisvą dieną, nugaišus keturkojui augintiniui. Tokiu būdu siekiama įteisinti darbuotojų teisę deramai atsisveikinti su artimu gyvūnu. Tiesa, nors Lietuvoje kol kas tokių svarstymų ar dėl nugaišusio augintinio darbuotojai galėtų gauti laisvą dieną nėra, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis pastebi, kad ateityje ji galėtų pasiekti ir mūsų šalį.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Ketvirtadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima nutraukti pensijos kaupimą ir kiek iki nutraukimo sukauptų pinigų būtų galima atsiimti. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo nariai Algirdas Sysas ir Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Valdantieji gniuždo priešrinkiminių savo pažadų pakurstytas žmonių viltis atgauti visus antroje pakopoje sukauptus pinigus. Patekę į valdžią jie keičia plokštelę ir kalba, kad didelę dalį pinigų teks palikti valstybei ir mokesčiams. Žmonės šokiruoti, o pensijų fondų valdytojai reikalauja politikus vykdyti tik Konstitucinio Teismo valią ir viliasi, kad naujos sąlygos atšaldys tautiečių norą atsiimti sukauptus 9 milijardus eurų.

Parlamentarei Agnei Širinskienei nusprendus prisijungti prie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, pastarosios seniūnas Linas Kukuraitis tikina – su kitais „aušriečiais“ tokios galimybės kol kas nėra aptariamos. „Šiuo metu nekalbame“, – antradienį Seime žurnalistams tikino L. Kukuraitis. Anot jo, dėl daugumos esminių klausimų demokratų ir naujosios frakcijos kolegės požiūriai sutampa, tad didelių diskusijų apie politikės prisijungimą prie frakcijos antradienį vykusiame posėdyje nekilo.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad nors iki šiol demokratai nėra sulaukę parlamentarės Agnės Širinskienės kreipimosi  dėl prisijungimo, gavus prašymą, jis būtų svarstomas dar šiandien. „Šiandien frakcija renkasi į posėdį, kur politikės prašymas galėtų būti svarstomas“, – sakė jis LRT radijui. Paklaustas, ar frakcija priimtų A. Širinskienę į savo sudėtį, L. Kukuraitis neatskleidė. „Svarstytume.

Naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo antros pakopos santaupas leisti būstui įsigyti. Ministrės teigimu, lietuviai patys geriausiai žino, kur verta išleisti senatvei kaupiamus pinigus ir esą būstas turi būti viena iš galimybių. Tokiu siūlymu džiaugiasi gyventojai. Tačiau panašu, kad ministrės siūlymui gali pritrūkti paramos, mat jį peikia ne tik dešinioji opozicija, bet ir koalicijos partneriai. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Demokratų frakcijoje „Vardan Lietuvos“ šiuo metu numatytos trijų komitetų pirmininkų pozicijos – Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) turėtų vadovauti Giedrimas Jeglinskas, Kaimo reikalų komitetui – Kęstutis Mažeika, o Socialinių reikalų ir darbo komitetui – Linas Kukuraitis.

„Nemuno aušros“ frakcijos seniūnu išrinktas partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, demokratų – Linas Kukuraitis, jungtinei lenkų ir „valstiečių“ frakcijai – Aušrinė Norkienė. „Aušriečių“ frakcijos seniūno pavaduotojais išrinkti Robertas Puchovičius ir Kęstutis Bilius. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūno pavaduotojais dirbs Rima Baškienė ir Domas Griškevičius. „Valstiečių“ ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnės pavaduotoja tapo Rita Tamašunienė.

Ketvirtadienį naujos kadencijos Seimui renkantis į pirmąjį posėdį, šios sudėties parlamente dirbsiantys demokratai „Vardan Lietuvos“ savo frakcijos seniūnu paskyrė Liną Kukuraitį. Tai Eltai patvirtino partijos pirmininkas Saulius Skvernelis. Naujajame Seime Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ atstovaus 14 parlamentarų. Šių politikų sudaryta frakcija dirbs socialdemokratų suformuotoje valdančiojoje daugumoje.

Konstitucinio Teismo sprendimas, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją, atvėrė galimybę taisyti sistemos punktus, susijusius su įtraukimu, įmokų sustabdymu, pinigų išsiėmimu, teigia Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai. Frakcijos nario Lino Kukuraičio teigimu privaloma keisti automatinio asmenų įtraukimo sistemą.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovai siūlo daugiau kaip triskart didinti vaikų būreliams finansuoti skiriamą neformaliojo ugdymo krepšelį, susieti jį su bazine socialine išmoka (BSI) ir įrašyti į Švietimo įstatymą.

Seimo opozicijoje gimė siūlymas dar greičiau didinti senatvės pensijas iš perteklinių „Sodros“ lėšų. Esą iš 700 milijonų eurų planuojamo šių metų „Sodros“ pertekliaus išmokoms atiteks 47 milijonai, visi kiti, pagal valdžios planus, keliaus į rezervą. Dėl to pavieniai Seimo nariai siūlo šią sumą bent padvigubinti: iš pertekliaus skirti nors 100 milijonų eurų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad pensijos kitąmet ir taip didės pakankamai.

Artėjant šildymo sezonui Seimas sugrąžina turto vertinimą skirstant gyventojams kompensacijas už šildymą. Valdantieji viliasi, kad taip sutaupys biudžeto pinigų, o kompensacijas gaus tik iš tiesų nepasiturintys gyventojai. Opozicija dėl naujovių pranašauja didžiulį chaosą. O Vilniaus savivaldybė nebelaukia įstatymo įsigaliojimo – lengvatų prašytojams kompensacijas jau skirsto ir turto nevertina.

Kiekvienais metais senatvės, našlių ir kitos pensijos yra indeksuojamos – t. y. keliamos tam tikru dydžiu. Jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų darbo užmokesčio, „Sodros“ biudžeto rezultato, vyresnių žmonių skurdo rizikos lygio ir vidutinės pensijos santykio su vidutine alga.

Lietuvoje dalis dirbančių ir netoli pensinio amžiaus esančių mūsų tautiečių ėmė piktintis II pakopos pensijų fondais ir abejoti jų nauda, nes praėjusiais metais visi papildomai kaupiantys pensijai prarado net 800 milijonų eurų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Žmonių sunešti šimtai milijonų išgaravo, nes esą buvo prasti metai.

Sunkiausiai besiverčiantiems gyventojams ir senjorams valstybės išmokos kitąmet padidės apie penktadaliu. Tačiau žmonės skundžiasi, kad infliacija daug didesnė už išmokas ir pinigų kitąmet trūks dar labiau. Opozicijos atstovai priekaištauja, kad valdantieji pensijas galėjo kitąmet padidinti bent 15 eurų daugiau. O nuvertėjus antros pensijų pakopos santaupoms, siūlo leisti žmonėms vėl išeiti iš antros pakopos ir tuomet atsiimti sukauptus pinigus.

Piniginę socialinę paramą gaunantys gyventojai Lietuvoje gali būti pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti. Bet tai tik gražus burtažodis. Iš esmės pašalpas arba kompensacijas už šilumą gaunantys žmonės gali būti paprašyti atidirbti, nors tuo metu, kai tai daro, nėra draudžiami socialiniu draudimu, jiems nesikaupia stažas.

Kiekvieno senjoro pensija kitais metais vidutiniškai turėtų didėti ne 60, o beveik 100 eurų – taip garsiai skelbia kai kurie opozicijos atstovai. Jie ragina daugiau kaip 200 mln. eurų iš biudžeto skirti papildomam pensijų didinimui, užuot juos pumpavus į antrąją pensijų pakopą. O būsimų pensininkų santaupos antrojoje pakopoje šiemet drastiškai krenta, tačiau ministrė Monika Navickienė keisti privataus kaupimo neketina.

Vyriausybė patvirtino kitų metų valstybės biudžetą, kuriame numatyta, kad vaiko pinigai augs iki 87,75 eurų. Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigia, kad pagal minimalius vartojimo poreikius, ši suma turėtų didėti iki 100 eurų, o dabartinė valdžia „nemyli vaikų“. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L...

Ketvirtadienį Seimas galutinai pritarė kitų metų „Sodros“ biudžetui. Jame numatytos ir augančios pensijos, ir didėjantys vaiko pinigai. Bet ar rekordiškai augant kainoms, pakankamai auga pensijos ir išmokos? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas, konservatorius Mindaugas Lingė ir Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Linas Kukuraitis.

Opoziciniai Sauliaus Skvernelio bendražygiai paskaičiavo, kad vyriausybė kitąmet didins pensijas mažiau negu turėtų. Jie siūlo kiekvienam pensininkui pensiją kas mėnesį padidinti papildomais 17 eurų. Opozicijos atstovai tvirtina, kad valdantieji iš biudžeto ketina skirti per mažą dalį pensijoms ir esą nuslepia 170 milijonų eurų. Tačiau valdantieji tvirtina, esą vidutiniškai po 60 eurų kitąmet suplanuotas didinimas yra didelis ir opozicijos atstovų reikalavimų vykdyti neskuba.

Lietuvoje pensijų sistema nesąžininga, tvirtina valstybės kontrolieriai. Gavę didesnes algas ir daugiau nuo jų mokesčių Sodrai sumokėję žmonės pensijoje sulaukia daug mažesnės grąžos nei tie, kurie mokesčių mokėjo mažai. Pensijų sistema Lietuvoje neužtikrina buvusių pajamų pakeitimo senatvėje, tik mėgina apsaugoti dalį žmonių nuo skurdo. Valdantieji žada situaciją keisti, tačiau oponentai sako, kad numatyti žingsniai yra per menki ir iš esmės nieko nepakeis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė atmeta parlamentaro Lino Kukuraičio kritiką, kad  gyventojų pajamų didinimas kitąmet nekompensuos išaugusių kainų ir mažins perkamąją galią. Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys L. Kukuraitis teigia, kad gyventojų pajamų didinimas kitąmet yra neadekvatus, nes infliacija auga sparčiau nei planuojama didinti žmonių pajamas.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Vyriausybė pateikė planą, kaip gelbės gyventojus nuo milžiniškų sąskaitų: dar du šildymo sezonus siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį centralizuotam šildymui, taip pat žada, kad kompensacijas už šildymą gaus didesnė dalis gyventojų nei anksčiau.