linas kukuraitis

Nesiliauja gyventojų skundai, kad eilėje pas gydytoją tenka laukti ištisus mėnesius, o atvykus konsultacijai poliklinikose pasitinka tušti koridoriai. Jiems susidaro įspūdis, esą gydytojai iš tiesų nedirba, o eilės išpūstos dirbtinai.  Pastarosiomis dienomis socialinėje erdvėje pasirodė ne vienas toks skundas – žmonės stebėjosi, kodėl gydymo įstaigoje koridoriuje laukia tik jie patys. Negana to, dar ir gydytojas nepriima numatytu laiku.

Ar lietuvių sveikata viena prasčiausių, ar tautiečiai tiesiog apsimetinėja sergančiais? Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija paskaičiavo, kad lietuviai per metus vidutiniškai serga net 26 dienas, kai, pavyzdžiui, estai – dvigubai mažiau. Tokia statistika papiktino Seimo narį Simoną Gentvilą. Tad liberalų frakcija išsikvietė sveikatos ministrą Liną Kukuraitį, kad šis pasiaiškintų, kaip kovos su tinginiais ir simuliantais.

Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės komandoje paskirstytos veiklos sritys. Aiškiai apibrėžtos atsakomybės sritys sudarys prielaidas efektyviam ministerijos darbui, sklandžiam sprendimų priėmimui ir Vyriausybės programos bei kitų strateginių sveikatos sistemos tikslų įgyvendinimui. Strateginis sveikatos sistemos planavimas ir investicijų politika pavesta kuruoti viceministrei Editai Gudišauskienei.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis užsibrėžė ambicingą tikslą – per artimiausius dvejus metus pas kai kuriuos gydytojus eiles sumažinti mažiausiai trečdaliu. Pasak ministro, dabar pacientams laukti pas reabilitologus, odontologus, neurologus tenka pusę metų ar net ilgiau. Ministras tikina, kad eiles mažinti galėtų padėti ir dirbtinis intelektas. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Panevėžietė Stasė skundžiasi, kad ypač sunku patekti pas gydytojus specialistus.

Į sveikatos apsaugos ministro kėdę sėdęs Linas Kukuraitis patvirtino neatmetantis savo pažado 30 procentų sumažinti eiles pas gydytojus ir vadina tai tik pačiu mažiausiu tikslu. Naujasis ministerijos vadovas įvardijo pirmuosius savo darbus – nuo virškvotinių paslaugų apmokėjimo ligoninėms iki ryžtingų pokyčių mokyklose ir pasirengimo krašto gynybos iššūkiams. Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu.

Per mažiau nei dvi savaites Lietuvoje atliktos kelios dešimtys gyvybiškai svarbių organų transplantacijų, tačiau daugėja šeimų, atsisakančių po mirties aukoti artimųjų organus donorystei. „Liepos mėnuo – tai yra tikrai turbūt ryškiausias, geriausias mėnuo visoje Lietuvos donorystės istorijoje, kiek transplantacijų yra padaryta iš viso ir kiek žmonių buvo išgelbėta tokiu būdu. Tai tikrai yra rekordinis skaičius.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis partijos suvažiavime šeštadienį išreiškė padėką korupcija įtariamam buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vedliui Sauliui Skverneliui. „Norisi padėkoti ir Sauliui Skverneliui. Jis yra viena iš priežasčių, dėl ko mes esame kartu ir jo lyderystė tikrai buvo įspūdinga tiek mūsų partijoje, tiek bendrai mūsų visuomenėje“, – suvažiavime šeštadienį sakė ministras.

Lietuviai yra įsigudrinę sukčiauti ir dalis gyventojų nedarbingumo pažymėjimus gauna net nesirgdami? Tokius teiginius viešai paskleidęs liberalas Simonas Gentvilas naujajam sveikatos apsaugos ministrui būtent šioje vietoje siūlė ieškoti prarandamo milijardo eurų sistemai pastiprinti. Šeimos gydytojai tokius pareiškimus vertino kritiškai ir ragino kurti pasitikėjimu su pacientu grįstus santykius.

Greitesnė diagnostika, trumpesnės eilės ir gydymas arčiau namų – su tokia darbotvarke šiandien Šiauliuose lankosi sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Kartu su komanda apžiūrėjęs atnaujintą Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos kliniką, ministras su regiono medikų bendruomene diskutavo, kaip užtikrinti, kad kokybiška sveikatos priežiūra Šiaurės Lietuvoje būtų pasiekiama kiekvienam gyventojui.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis pasirašė įsakymo pakeitimą, kuris leis moterims, sergančioms epiteliniu kiaušidžių, kiaušintakių ar pirminiu pilvaplėvės vėžiu greičiau ir paprasčiau gauti reikalingą ir taiklų gydymą. Lietuvoje kasmet nustatoma šiek tiek mažiau nei 300 tokių vėžio atvejų. Naujas ir inovatyvus tyrimas bus prieinamas visoms pacientėms, kurioms jo reikia. Vieno tyrimo kaina Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui siekia apie 1 tūkst. eurų.

Šeštadienį vyksiančiuose Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko rinkimuose dalyvaus du politikai – laikinai partijai vadovaujantis europarlamentaras Virginijus Sinkevičius ir sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis.  Į partijos vadovo postą demokratų skyriai buvo iškėlę keturis kandidatus. Be V. Sinkevičiaus ir L. Kukuraičio, kandidatais taip pat siūlyti energetikos ministras Lukas Savickas ir parlamentaras Algirdas Butkevičius.

Sveikatos apsaugos ministerija informuoja apie laikinai susidariusius nespecializuoto pacientų pavėžėjimo paslaugos, už kurią atsakinga Greitosios medicinos pagalbos tarnyba (GMPT), trikdžius dalyje šalies savivaldybių. Ši situacija susidarė po to, kai po teisinių procesų grąžintas buvęs paslaugos tiekėjas informavo šiuo metu nesantis pasirengęs nedelsiant pradėti teikti paslaugų.

Sveikatos apsaugos ministro pareigas pradėjus eiti Linui Kukuraičiui, jo komandoje darbą tęs du viceministrai – Skirmantas Krunkaitis ir Danielius Naumovas. Apie tai trečiadienį pranešusi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informavo, kad pereinamuoju laikotarpiu abu viceministrai ir toliau kuruos iki šiol jiems priskirtas sritis. Visgi suformavus visą politinę komandą, atsakomybės gali būti peržiūrėtos.

Naujasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis ruošia naują ginklą prieš kosmines vaistų kainas šalyje – žada įgyvendinti seną pažadą ligoninėse įkurti valstybines vaistines. Jų ministras labiausiai pasigenda mažuose miesteliuose, kur trūksta privačių vaistinių. L. Kukuraitis žada, kad valstybinėse vaistinėse vaistai kainuos mažiau.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose. Vilnietei Raisai į vaistinę tenka užeiti bent kartą ar du per savaitę.

Kalbėdamas apie pirmus darbus paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis įvardijo, kad vienas jų – pastaruoju metu aršias diskusijas kėlęs viršsutartinių paslaugų gydymo įstaigoms apmokėjimo klausimas. Be to, jis prabilo ir apie galimus didesnius pokyčius ateityje. Nors su finansų ministru ir to dar nespėjo aptaręs, paskirtasis ministras vylėsi šiemet kažkaip surasti lėšų viršsutartinėms paslaugoms apmokėti.

 Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako ketinantis komandoje pasilikti kelis šiuo metu pareigas einančius sveikatos apsaugos viceministrus.  „(Aš – ELTA) ateinantis ne iš tos sistemos, tai svarbu, kad būtų sistemos žmonių komandoje. To sieksiu, kad būtų ir sistemos žmonių, ir tęstinumo, perimamumo elementai būtų išlaikyti. Keletą viceministrų planuoju pasilikti, kol kas neįvardysiu jų, nes reikia ir pro tarnybas praeiti.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sieks, kad Lietuvoje atsirastų ligoninių vaistinės, jau anksčiau pramintos valstybinėmis vaistinėmis. „Tai yra viena iš mažmeninės vaistų prekybos galimų intervencijų, kad ligoninėse, kur teikiamos paslaugos, žmonės galėtų ateiti, įsigyti vaistus už prieinamą kainą. Kalbantis su ligoninėmis, tam prielaidų yra. Ir tai galėtų turėti tiesioginę įtaką bent jau ligoninėje prieinamų vaistų kainoms“, – interviu BNS teigė politikas.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis skeptiškai vertina planus naikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentą (NTAKD). Tą daryti buvo užsimojusi Ingos Ruginienės Vyriausybė, įpareigojusi Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) iki rugpjūčio parengti pertvarką numatančius įstatymo pakeitimus. „Aš rezervuotai žiūriu į šį sprendinį, – interviu BNS teigė L. Kukuraitis.

Paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sako sieksiantis, kad per dvejus metus eilės pas gydytojus sumažėtų bent 30 procentų. „Bent kol kas mano toks pirminis (planas – BNS) yra nuo dabar nuimto paveikslo, kad po dviejų metų mes turėtume bent 30 proc. mažesnes (eiles – BNS)“, – trečiadienį Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje kalbėjo politikas.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija susitiko su paskirtuoju sveikatos apsaugos ministru Linu Kukuraičiu. Tarp politikui pateiktų klausimų – pagalbinio apvaisinimo finansavimas bei ligų prevencijų programų plėtra.

Sveikatos apsaugos sistema laukia naujo politinio posūkio – paskirtasis sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis žada mažinti pacientų eiles, stiprinti sveikatos apsaugos sistema. Kokie pokyčiai laukia? Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos, ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Linu Kukuraičiu.

Kol prezidentas galvoja dėl sveikatos apsaugos ministro, kandidatas į šį postą jau planuoja pokyčius. Kas mūsų laukia? Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos su nauju ministru bei ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su Linu Kukuraičiu.

Į sveikatos apsaugos ministrus pretenduojantis Linas Kukuraitis sako, kad patekęs į šias pareigas siektų sujungti slaugos ir globos sistemas, daugiau dėmesio skirtų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. Ar tai yra įgyvendinama?  Plačiau apie tai, kas laukia sveikatos sistemos su nauju ministru bei ar bus sprendžiamos aktualiausios problemos, tokios kaip ilgos eilės laukiant gydytojų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ – pokalbis su L. Kukuraičiu.

Į sveikatos apsaugos ministrus pretenduojantis Linas Kukuraitis sako, kad patekęs į šias pareigas siektų sujungti slaugos ir globos sistemas, daugiau dėmesio skirtų vaikų fizinei ir psichinei sveikatai. „Slaugos ir globos sistema veikia atskirai. Ir būtent šitų dviejų sistemų sujungimas ir kokybiškų paslaugų teikimas tiek namuose, tiek dienos stacionaruose, tiek stacionaruose turėtų būti per šiuos kelerius metus realizuotas“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė politikas.

Prezidentas po susitikimo su demokratų siūlomu kandidatu į sveikatos apsaugos ministrus Linu Kukuraičiu pasiliko laiko pagalvoti dėl jo skyrimo, sako šalies vadovo patarėjas. „Prezidentas pasiliko laiko pagalvoti dėl kandidato, nes nori įvertinti, ar tikrai kandidatas bus pasiruošęs visiškai atlaikyti tą spaudimą, kuris kyla iš Valstybinės ligonių kasos“, – žurnalistams antradienį sakė prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Seimas antradienį patvirtino sveikatos paslaugų apmokėjimo pertvarką: sudarant sutartis dėl paslaugų teikimo prioritetas bus teikiamas valstybės ir savivaldybių įstaigoms, o dabar sutartis turinčioms privačioms įstaigoms bus garantuotas esamas finansavimas. Už atitinkamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė šeši parlamentarai. Pakeitimus dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda.

Be didelės intrigos – demokratai „Vardan Lietuvos“ į energetikos ministrus siūlys Luką Savicką, žemės ūkio ministru jie mato Kęstutį Mažeiką, o sveikatos apsaugai, anot jų, galėtų vadovauti buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Visi šie politikai siūlomi į naujas, jiems dar gerai nepažįstamas ministerijas. Tačiau demokratų lyderis čia problemos nemato. Tuo metu socialdemokratai ruošiasi keistis dar mažiausiai tris ministrus.

Paaiškėjus, kad naujojoje koalicijos dėlionėje Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) atitenka Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“, netrūko reakcijų. Aiškėja, kad pasiūlymas perimti šią ministeriją nustebino ne tik pačius demokratus, bet ir buvo netikėtas daliai medicinos bendruomenės. Kiti gi įžvelgia gudrų socialdemokratų ėjimą. „Mane asmeniškai ir mūsų bendruomenė tai nustebino. Nes tikrai galvojome, kad sveikatos apsaugos ministrė liks savo poste.

Koalicijos derybose sveikatos ministro portfelį patikėjus demokratams, postą turėsianti palikti Marija Jakubauskienė sako, kad jai šiek tiek gaila dėl nebaigtų darbų. „Gal truputį gaila, apmaudu, kad nepabaigėme gerų darbų. Pagreitį buvome paėmę gerą“, – žurnalistams Seime antradienį sakė sveikatos apsaugos ministrė. „Žinote, pirmiausia esu dėkinga premjerei už pasitikėjimą, kad galėjau padirbėti dvidešimtoje Vyriausybėje.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, kad demokratai „Vardan Lietuvos“ galėtų gauti sveikatos apsaugos ministro postą ir į šias pareigas siūlytų Liną Kukuraitį, pats politikas neatsako, ar imtųsi vadovauti šiai ministerijai. Pasak jo, apie tai dar anksti kalbėti, matderybose nėra priimtų galutinių sprendimų dėl postų pasidalinimo. „Dėl ministrų tikrai nėra galutinių sutarimų, galutinių sprendimų. Per keletą kartų gavome skirtingus pasiūlymus. Viskas iki šiol yra dinamiška.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui (SRDK) pritarus Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymo projektui, šio komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Kukuraitis tikisi, kad pavasario sesijoje parlamentui pavyks priimti dokumentą.  Jo nuomone, šis įstatymas yra labai savalaikis, Lietuvos teisinėje bazėje galėjo atsirasti ir anksčiau.

Antradienis – paskutinė diena pateikti prašymus, jei norite atgauti pinigus iš antrosios pensijų pakopos iki balandžio 15 d. Tuo atveju, jei prašymą dėl pinigų atsiėmimo užpildysite rytoj, lėšas atgausite liepos 1–15 d. Tiesa, galioja tam tikros išimtys – specialiąsias sąlygas atitinkantiems asmenims sukaupti pinigai bus išmokami per 30 dienų nuo prašymo pateikimo.

Išgyvename demografijos krizę, per tris nepriklausomybės dešimtmečius gimstamumas mūsų šalyje krito drastiškai – suminis gimstamumo rodiklis t. y. tikimybinis rodiklis, parodantis kiek per savo gyvenimą vaikų susilauks viena moteris, siekia vos 1,1. Mokslininkų teigimu, jei šis rodiklis žemesnis nei 2,1 – kartų kaita nebeužtikrinama, taigi tauta nyksta. Nuo 56,9 tūkst. kūdikių per metus 1990 metais, nukritome iki 19 tūkst. kūdikių 2024 metais.

Kitąmet gyventojų laukia dideli pokyčiai dėl kaupimo antroje pensijų pakopoje. Tačiau kalbos dėl įvykdytos reformos netyla iki šiol. Štai dalis ekonomistų kalba, kad priimtas sprendimas leisti pasitraukti iš papildomo kaupimo yra trumparegiškas ir ateityje gali sukelti tik dar daugiau finansinių problemų būsimiems pensininkams. Esą oriai gyventi pasitraukus iš kaupimo gali ir nepavykti.

Penktadienį naujienų portalo tv3.lt aktualijų laida keliasi į diskusijų festivalį BŪTENT! Diskusijos tema – pensijų sistemos pertvarka, kuri įsigalios jau nuo 2026 m. sausio, kai dalis kaupusiųjų II pensijų pakopoje galės atsiimti dalį pinigų.

Pirmadienį surengę susitikimą su „Nemuno aušra“, antradienį socialdemokratai rengiasi susitikti su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovais. Tai Eltai patvirtino demokratų frakcijos Seime seniūnas Linas Kukuraitis.  „Rytoj 11 val.“ – Eltai sakė demokratas.

„Nemuno aušros“ narys Karolis Neimantas siūlo visus bedarbius, kurie nori gauti nedarbo išmoką, mobilizuoti į Šaulių sąjungą. Pasak „aušriečio“, darbą praradęs žmogus turi apsčiai laiko, kad atsidėkotų valstybei už nedarbo pašalpą ir prisijungtų į šaulių gretas. „Nemuno aušros“ užmojus išgirdęs Seimo pirmininkas tvirtina, kad „aušriečio“ pasiūlymai diskredituoja Šaulių sąjungą, į kurią žmonės patenka savanoriškai, o ne prievarta.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Giedrimo Jeglinsko turimos akcijos dronų startuolyje nekelia problemų, kol jis nedirba vykdomojoje valdžioje. „Suprantu, kad jis gali turėti tų akcijų ir turėjo jų dar prieš (Seimo – BNS) rinkimus, kaip kad Seimo nariai turi akcijų įvairiose įmonėse“, – BNS sakė L. Kukuraitis.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto (SRDK) pirmininkas Linas Kukuraitis kritikuoja siūlymą į nedarbo draudimo išmoką pretenduojantiems bedarbiams numatyti naują reikalavimą – priklausyti Šaulių sąjungai. Vertindamas tokį Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos nario Karolio Neimanto pasiūlymą, jis sako, kad yra supainioti du principai: socialinio draudimo ir dalyvavimo visuomeninėje veikloje.

Valdantieji ne tik didina mokesčius, bet ir pradeda pinigų dalybas. Jie nusprendė atverti 9 milijardų eurų maišą antroje pensijų pakopoje. Patvirtinę pakopos reformą, nuo Naųjųjų metų žada atlapoti duris norintiems pasitraukti ir atsiimti sukauptus pinigus. Dešinieji perspėja, kad taip lietuviai susimažins savo būsimas pensijas, tačiau premjeras Gintautas Paluckas ragina pinigus leisti atsakingai – ne pravalgyti, o investuoti naudingiau nei tai darė fondų valdytojai.

Seimas rengiasi koreguoti antrosios pensijų pakopos reformą ir ruošia perpus trumpesnį pasitraukimo langą nei siūlo Vyriausybė. Apsispręsti dėl pasitraukimo teks per vienerius metus ir bus svarbi kiekviena diena, mat akcijų rinkoms banguojant, atgausite tiek pinigų, kiek jų būsite sukaupę prašymo pateikimo dieną.  Panevėžietė senjorė Genovaitė mezga ir pardavinėja kojines.

Tarptautinio valiutos fondo ekspertai perspėja dėl Seime svarstomo leidimo išeiti iš antros pensijų pakopos, gąsdindami, kad dėl to sumažės lietuvių pensijos ateityje. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jei pavyks reformuoti antrąją pensijų pakopą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė žada imtis sparčiau nei iki šiol didinti „Sodros“ senatvės pensijas. Dabar jos nesiekia nė pusės vidutinio atlyginimo šalyje. Ministrė užsimojo padaryti, kad pensijos sudarytų apie 60 proc. algos. Iš kur ims tam reikalingus porą milijardų eurų, dar neatskleidžia, tačiau net socialdemokratai tokių pažadų realumu abejoja.

Antrosios pensijų pakopos reformai – nauja dešiniųjų kliūtis. Jos svarstymą Seimas atideda dar mažiausiai 2 savaitėms dešiniesiems pareikalavus, kad ją įvertintų aukštųjų mokyklų ekspertai. Esą kyla klausimų, kaip pasikeis šios pakopos išmokos ir ar nenukentės kaupiantieji.  Ministrė Inga Ruginienė šį veiksmą vadina tiesiog vilkinimu.

Mokesčių reformą ruošianti Vyriausybė svarsto siūlyti nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti turtą nuo 20 tūkstančių eurų, o minimalus mokestis būtų 5 eurai. Tokius dydžius siūlo socialdemokratai, tačiau Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai tam nepritaria ir pirmam būstui grindis siūlo penkis kartus aukštesnes – 100 tūkstančių eurų.  Jau šią savaitę Vyriausybė ruošiasi mokesčių reformos projektą patvirtinti ir pateikti Seimui.

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis pripažįsta, kad jam kyla abejonių, ar prezidentas savo vyriausiąją patarėją Ireną Segalovičienę teikdamas į valstybės kontrolierės poziciją laikosi politinio neutralumo principo. Parlamentaro įsitikinimu, prezidento patarėja yra politinio proceso dalis. Todėl, anot jo, diskusijos dėl poreikio I. Segalovičienei taikyti politinio „atšalimo“ laikotarpį nėra neracionalios. „Manau, kad gerai, jog kyla šitie klausimai.

Valdančiosios Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Linas Kukuraitis sako, kad demokratai abejoja dėl Finansų ministerijos siūlomų gyventojų pajamų  (GPM) ir nekilnojamo turto (NT) mokesčių pokyčių bei naujo draudimo mokesčio.  „Demokratai visada buvo dėl nekilnojamo turto už kur kas aukštesnes grindis – apie 100 tūkst. eurų ribą“, – žurnalistams Seime sakė L. Kukuraitis.

Pritardama Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos” siūlymui suteikti galimybę visiems pradinių klasių mokiniams pietauti nemokamai, tačiau šiuo metu valstybės biudžete neturint atitinkamų finansinių galimybių, Vyriausybė ketina pasiūlyti Seimui kol kas nesvarstyti šio klausimo.  Ministrų kabinetas trečiadienį ketina tvirtinti tokią Vyriausybės išvadą Seimui. Visgi, kadenciją baigusiame parlamente pradėtos svarstyti demokrato Lino Kukuraičio iniciatyvos neplanuojama padėti į stalčių.

Vakarų civilizacijos ateitis kelia didelį visuomenės susirūpinimą. Siūlomos įvairios, dažnai net viena kitą paneigiančios strategijos, kaip užtikrinti Vakarams priklausančių valstybių bei visuomenių, tarp kurių ir Lietuvos, tvarumą bei išlikimą, rašoma Laisvos visuomenės instituto pranešime. Nepaisant pastaruoju metu vis labiau įsigalinčio individualizmo, yra sutariama, kad visuomenės išlikimui yra būtinas visuomenę vienijantis bendras vardiklis ir tvirtas pamatas.