ligos

Kai tik prasideda žiema, dažnai peršalu. Tai sloga, tai gerklės perštėjimas, skausmas kankina. Kaip galėčiau atsikratyti šių varginančių ligų? Kokių papildų reikėtų vartoti? Matas, 32 m.   Kai kalbama apie imuniteto stiprinimą, pirmiausia reikia apsvarstyti, ar jūsų nekamuoja nervinė įtampa. Nedidelis stresas stiprina organizmo apsaugines jėgas, bet nuolatinė emocinė perkrova veikia atvirkščiai.

  Sunku ir patikėti, tačiau net ir tie, kurie televizijos ekranuose atrodo tobulai, kenčia nuo gana sunkių lėtinių ligų. Šiuos 10 garsių žmonių kamuoja energijos nepriteklius, atminties problemos ir kiti nemalonūs ligų simptomai (therichest.com).   Lilas Wayne‘as Reperį kankina epilepsijos priepuoliai. 2013-aisias atlikėjas net buvo atsidūręs komoje. „Mane nuolat kankina priepuoliai, tiesiog niekas apie tai nežinojo.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad Europa nepasieks 2015 metų ŽIV epidemijos plitimo įveikimo tikslų. ŽIV infekcijos perdavimas 2013 metais palyginti su ankstesniu dešimtmečiu išaugo 80 procentų, informuoja nacionalinė LGBT teisių organizacija. Naujausi Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ELPC) ir PSO pateikti duomenys rodo, kad pernai Europoje ir Centrinėje Azijoje ŽIV užsikrėtė 136 000 žmonių.

Oksana Laurutytė Sveika gyvensena besidomintys žmonės girdėjo ukrainiečių mokslininko Boriso Bolotovo sukurtą gydymo metodiką, stabdančią senėjimo procesus ir gydančią neišgydomomis laikomas ligas, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Šiauliuose lankėsi du šio mokslininko mokiniai – gydytojas onkologas chemikas Jurij Šulga ir gydytojas gastroenterologas Dmitrij Naumov, kurie pasakojo, kaip sveikai maitintis, kad organizmas neužsiterštų.

 Parengė Sandra Miškinienė Viena vertus, biurų darbuotojams visi pavydi: dienas leidžia šiltoje, šviesioje, jaukioje patalpoje, ir darbas – ne griovius juk kasti. Kita vertus, ši iš pažiūros nerūpestinga ir net privilegijuota visuomenės dalis turi aibę savų problemų. Dažnas biuro darbuotojas tiesiai šviesiai prisipažins, kad net susirgęs normaliai sveikti negali – nedarbingumo lapeliai dažnoje įstaigoje, švelniai pasakius, nelaukiami, – ir viršininkas dažnai būna tikras žvėris.

Kad ir ką kalbėtume apie aukštą Lietuvos medicinos lygį ir medikų profesionalumą, jų kolegos užsieniečiai kai kuriais atvejais ligoniui gali pasiūlyti kur kas efektyvesnį gydymą. Tuo įsitikino šeštą dešimtį einantis panevėžietis Laimonas, kuriam prieš metus Lietuvoje buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Vyras specialiai vyko operacijos į Vokietiją, Eseno miestą. Po savaitės namo jis grįžo visiškai sveikas.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Česnakas gydo labai daug ligų ir negalavimų, valo kraują ir sąnarius, gerina medžiagų apykaitą, sako Vegetarų draugijos pirmininkė Ksavera Vaištarienė. „Tibeto ir Kinijos medicinoje česnakas yra profilaktinė priemonė nuo vėžio, nes turi savybę naikinti vėžio užkratus, kurių yra net 38 rūšys“, – teigia ji.

Mano pusantrų metų dukrytė jau yra sirgusi tridiene karštine. Tuomet šeimos gydytoja patikino, kad ši liga nebepasikartos. Tačiau dabar vėl diagnozuota tridienė karštinė. Bėrimas buvo labai nežymus.

 Iš balso nustatomos ligos ir vien ištarus raidę „A“ diagnozuojamas vėžys. Tai ne mokslinė fantastika, o realybe netrukus tapsiantis Kauno medikų ir mokslininkų ilgo darbo rezultatas. Projektas, kurio metu atliekamas balso akustinio signalo automatinis parametrizavimas bei kuriami klasifikavimo metodai, padėjo sukurti dirbtinį intelektą bei algoritmą, galintį vien iš žmogaus balso nustatyti, kokia, pradedant paprastais uždegimais ir baigiant gerklų vėžiu, liga pacientas serga.

Ne menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali iššaukti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Maža to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net tokius rimtus negalavimus kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, osteoporozė ar rachitas.

 Išnagrinėję kelių milijonų pacientų duomenis, Izraelio mokslininkai išryškino jau anksčiau nustatytą astmos ir vitamino D ryšį – kuo daugiau žmogus sukaupęs šio vitamino, tuo retesni ligos priepuoliai. Tyrimui vadovavo Tel Avivo universiteto medicinos fakulteto mokslininkė dr.

 Ne menkesnis iššūkis nei peršalimo ligos šaltuoju sezonu Lietuvoje yra saulės spindulių stoka, tvirtina gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, dauguma gyventojų rudenį ir žiemą pernelyg mažai laiko praleidžia natūralioje dienos šviesoje, o tai gali iššaukti nemigą, nuotaikos sutrikimus, migreną, galvos skausmus. Maža to, saulės spindulių, o kartu ir vitamino D trūkumas gali lemti net tokius rimtus negalavimus kaip diabetas, širdies bei kraujagyslių ligos, osteoporozė ar rachitas.

Sloga, kosulys, temperatūra, sąnarių skausmai šaltuoju metų laiku į lovą paguldo daugybę įvairaus amžiaus žmonių. Dažniausiai dėl to „kalta“ kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia gripo virusas. Jo sezonas tęsiasi nuo lapkričio iki kovo. Kasmet pasitaiko atvejų, kai gripo komplikacijos ilgam paguldo į ligoninę, o kai kuriems ligoniams jos baigiasi tragiškai.Patikimiausias būdas išvengti gripo – laiku pasiskiepyti.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Norint, kad vaikas būtų aprūpintas vitaminais, tėvams visų pirma reikėtų pasirūpinti visaverčiu maistu, o ne vitaminų ir mineralų rinkiniais. Taip mano Vilniaus universiteto (VU) Medicinos fakulteto Šeimos medicinos centro docentas Algimantas Vingras. Pasak jo, yra atvejų, kai tokie rinkiniai vaiko organizmui tikrai reikalingi, bet dažnai tėvai savo atžaloms vitaminų duoda dėl išgalvotų priežasčių.

 Nuo venų trombozės kas 37 sekundes Vakarų šalyse miršta žmogus. Tai – trečia labiausiai paplitusi širdies ir kraujagyslių liga pasaulyje ir dažniausia mirties priežastis, kurios galima išvengti, jei imamasi reikiamų prevencijos priemonių. „Didesnis pacientų ir įvairių specialybių gydytojų dėmesys venų trombozei ir praktinės bei teorinės žinios apie ligą gali padėti sumažinti nediagnozuotų atvejų skaičių, išplėsti profilaktinių tikslingai orientuotų priemonių taikymą.

 Rudenį, subjurus orams, dažno vaiko nosis parausta dėl prasidėjusios įkyrios slogos. Nuo jos ima skaudėti galvą, darosi sunku kvėpuoti, o kartais, ligos negydant, sloga išsivysto į sunkesnius negalavimus – bronchitą ar net sinusitą. Ir nieko nestebina, kad tėvai vaiko sveikatą gerina vaistais nuo galvos skausmo, pakilusios temperatūros ar tekančios nosies – tai yra, slopina simptomus, bet neieško ligos priežasties.

Dainininkės Gintarės Karaliūnaitės mama bei viena žinomiausių šalies žolininkių Adelė Karaliūnaitė teigia, kad kiekvienas žmogus gali išsigydyti jį kamuojančias ligas, tačiau tam būtinas sąmoningas sveikos gyvensenos puoselėjimas. „Tereikia atsigręžti į gamtą ir vartoti tai, kas yra natūralu beisveika“, – kalbėjo šį šeštadienį prekybos ir laisvalaikio centre „Mega“ vyksiančioje „Sveikoje mugėje“ paskaitą apie sveikatą bei ligų gydymą skaitysianti žolininkė.

 Parengė Sergejus Stonkus Kodėl viengungiai gyvena trumpiau nei vedę vyrai. Pasirodo, viengungiai dažniau serga. Nejaugi nevedusiems vyrams šitokią meškos paslaugą daro neramus gyvenimo būdas, nevisavertė mityba ir nežinojimas, kas yra sutvarkyta buitis? Įrodytas faktas Edinburgo universiteto ir Šeimos ir santykių tyrimų centro mokslininkai atliko tyrimą ir priėjo prie išvados: viengungiai nesugeba visavertiškai mėgautis gyvenimu.

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Dažnai manoma, kad, sergant kepenų liga, turi kažką skaudėti, o jei nieko neskauda, apie hepatitą C nė nepagalvojama, sako infekcinių ligų gydytoja dr. Lina Jančorienė. „Kai liga per toli pažengusi, esami gydymo metodai tampa per daug pavojingi dėl šalutinių reakcijų, o specifinių metodų, kurie galėtų paveikti virusą, nėra.

 Daiva Savickienė Kelionių į egzotiškas šalis mėgėjams medikai pataria pirmiausia pasidomėti epidemiologine situacija tame krašte ir imtis visų saugos priemonių, kad paskui netektų skaudžiai gailėtis. Kelionės suteikia ne vien smagių ir nepakartojamų įspūdžių, bet ir galimybę susidurti su gyvybei pavojingomis ligomis.

Siekdamas išspręsti rpieš gerą šimtmetį pastatyto Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo perpildymo problemą bei įvertindamas tai, kad Pravieniškėse buvo pradėtas ir nebaigtas statyti kalėjimas, Kalėjimų departamentas 2012 metų birželio mėnesį pradėjo vykdyti partnerystės projektą "Privataus subjekto atranka valdžios ir privataus subjektų partnerystės projekto "Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo iškėlimo iš Vilniaus centrinės dalies 1-asis etapas" įgyvendinimui". "2013 spalį įvyko posėdis,...

Rasa Pekarskienė, LRT Radijo laida „Sveikata“, LRT.lt Nors rudenį imame bijoti peršalimo ligų, kurias sukelia įvairios bakterijos ir virusai, yra žmonių, kurie nežino, kas yra sloga, sako „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė. „Tokie žmonės daug ir tinkamai kvėpuoja. Pavyzdžiui, atsisėskite, užspauskite vieną šnervę ir kažkiek laiko ramiai pakvėpuokite. Paskui užspauskite kitą šnervę“, – pataria ji.

Tikriausiai nė vienas iš mūsų sąmoningai nesistengia gadinti savo pačių sveikatos. Tačiau, pasirodo, jog to nė nesuvokdami, save žalojame nuolat. Nė nepastebime, kaip pradedame jausti nuovargį, atsiranda galvos skausmas ar kiti darbingumą ir nuotaiką gadinantys veiksniai. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl taip gali atsitikti.  6) Bėgimas - daugelio mėgstamas sportas. Bėgiojant smagu pasigrožėti aplinka ir tuo pačiu mesti svorį, treniruoti raumenis.

Tikriausiai nė vienas iš mūsų sąmoningai nesistengia gadinti savo pačių sveikatos. Tačiau, pasirodo, jog to nė nesuvokdami, save žalojame nuolat. Nė nepastebime, kaip pradedame jausti nuovargį, atsiranda galvos skausmas ar kiti darbingumą ir nuotaiką gadinantys veiksniai. Pateikiame keletą priežasčių, kodėl taip gali atsitikti. 1) Daugelis darbuotojų kas dieną valandų valandas praleidžia prie kompiuterio, o grįžę namo dar valandą ar kelias praleidžia socialiniuose tinkluose, pažiūri filmus.

Sinoptikai vis praneša Lietuvoje kaitrą. Temperatūra dienomis kai kur siekia net 30–35 laipsnius karščio. Karštis gali paveikti kiekvieno žmogaus sveikatą, bet ypač jautrūs yra kūdikiai ir vaikai iki 4 metų amžiaus, 65 metų amžiaus ir vyresni žmonės, asmenys, turintys antsvorio, dirbantys sunkų fizinį darbą, sergantys įvairiomis ligomis (endokrininėmis, inkstų, širdies kraujagyslių). Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad per karščius galima nukentėti dėl nudegimų, šilumos smū...

Sveikatos specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pasiskiepyti, kad vėliau netektų gailėtis susirgus rimtomis ar net nepagydomomis ligomis. Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia pagalvoti apie skiepus: tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Keliaujant su vaikais, jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti gydytojas specialistas.

Kai kambaryje įkyriai zvimbia musės, kokių priemonių dažniausiai imatės? Daugelis greičiausiai ranka jas nuveja į šalį, netekę kantrybės geriausiu atveju pritrenkia po ranka pasitaikiusiu laikraščiu. Tačiau kenkėjų kontrolės ekspertai „Dezinfa” įspėja, jog dažnai žmogus net nesuvokia, kad vidurių šiltine, dizenterija ar kt. liga užsikrėtė būtent dėl musių.

Veidas gali labai daug papasakoti apie žmogų. Ir nors sakoma, kad akys yra sielos veidrodis, tačiau būtent veidas gali išduoti nuo kokių ligų kenčia kūnas. Patofiziognomika – taip vadinama mokslo sritis, kuri tyrinėja žmogaus ligų simptomus, matomus iš veido. Patyrusi akis pakitimus gali nustatyti iš tokių ženklų, kurių kiti nė nepastebi. Dažniausiai iš pirmo žvilgsnio galima nustatyti tas nepagydomas genetines ligas, kurios keičia veido bruožus.

Žinių radijas Dabartinė medicinos tikslas yra padaryti žmones ne sveikus, o darbingus, sako natūraliosios medicinos gydytoja Aiva Vaivariene. „Jums duodamas ne sveikatingumo lapelis, o nedarbingumo lapelis. Kada nedarbingumas baigiasi, jūs tikrai ne sveikas, jūs tik darbingas. (...) Kiekviena tabletė sukelia maždaug 7 pašalinius poveikius, kuriems reikia dar 7 tablečių, kurios vėl sukelia 7 pašalinius poveikius“,- „Žinių radijo“ laidoje „Mano sveikata“ sakė A. Vaivarienė.

Jei iš giminės vienas po kito išeina vyrai, jei šeima niekaip negalite susilaukti vaikelio, gali būti, kad tai – bausmė. Tačiau nebūtinai jūs padarėte tai, už ką jus baudžia likimas, teigia latvių aiškiaregė Irina Taranė, prieš kurį laiką viešėjusi Lietuvoje.

 Alė Sima „Susirgai sunkesne liga, nueik į maldos namus ir pasikalbėk su savo siela, kodėl ji nori išeiti iš kūno. Neužmerk akių, nes tai realybė“, – Vilniuje surengtoje konferencijoje „Onkologinės ligos – mitai ir tikrovė“ Londono klinikoje sutikto vienuolio žodžius citavo Vilniaus onkologijos instituto Fitoterapijos kabineto vedėjas Juozas Ruolia.

LRT.lt Šią savaitę atlikus Kauno miesto maudyklų vandens kokybės tyrimus nustatyta, kad Kauno marių I ir II paplūdimiuose žarninių enterokokų kiekis viršija nustatytas higienos normas, rašoma pranešime žiniasklaidai. Miesto gyventojams ir kitiems poilsiautojams laikinai nerekomenduojama maudytis šiuose paplūdimiuose. Šį ketvirtadienį, bus atliktas papildomas maudyklų vandens kokybės tyrimas siekiant nustatyti taršos pobūdį ir trukmę.

Australijos Kvinslando universiteto mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 30 metų sulaukusioms moterims fizinio aktyvumo trūkumo žala sveikatai yra didesnė nei rūkymo, – fizinis pasyvumas yra pagrindinė širdies ligų priežastis.

Regėjimas – vienas svarbiausių žmogaus jutimų, nes akių pagalba gauname net aštuoniasdešimt procentų visos mus pasiekiančios informacijos. Bėda, kad, tobulėjant šiuolaikinėms technologijoms, regėjimo sutrikimais skundžiasi vis daugiau žmonių. Tarp jų – vis daugiau jaunesnių pacientų: neretai pasitaiko ir ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Tarp pasaulyje vis labiau plintančių susirgimų, pasak medikų, atsirado ir širdies nepakankamumas. Lietuvoje ši liga nustatyta daugiau nei 130 tūkstančių asmenų. Seime surengtoje konferencijoje tartasi, ką daryti, kad pagerėtų sergančiųjų širdies nepakankamumu gydymas ir priežiūra. Pasak medikų, dažniausiai širdis nusilpsta, esant padidėjusiam kraujospūdžiui, koronarinei širdies ligai, infekciniams susirgimams.

Lietuvos vaikų imuniteto kreivė krenta žemyn, o tai lemia didesnį jų sergamumą, pastebi gydytojai ir vaistininkai. Jų teigimu, jau darželinukų amžiuje daugėja alergijų, stuburo iškrypimų, trumparegystės, bronchinės astmos atvejų, mažyliai dažniau ir ilgiau serga peršalimo ligomis. „Visais laikais vaikai sirgdavo pakankamai dažnai, o sergamumo pikas pasiekiamas, kai pradedamas lankyti darželis. Tuomet prasideda sloga, kosulys, ausų uždegimai, virškinimo sutrikimai.

Moksleiviams reguliarus rankų plovimasis yra sunkiai įveikiamas iššūkis, o tai lemia dažnesnius susirgimus infekcinėmis virusų ir bakterijų sukeliamomis ligomis, pastebi specialistai. Apie ant rankų knibždančias pavojingas bakterijas į moksleivius šiandien prabilta netradiciniu būdu. Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje buvo įrengta mikrobiologijos – parazitologijos laboratorija.

 Birutė Tumienė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytoja Kas yra DNR? Sutrumpintas cheminės medžiagos pavadinimas, kurį tariant galima nusilaužti liežuvį: deoksiribonukleorūgštis? Susivijusios dvigubos spiralės simbolis, kurį, regis, galima išvysti visur: biotechnologinių įmonių logotipuose ar ant naujų marškinėlių bei šampūno reklamoje, – tai taip pat DNR.

Žinių radijas Keliautojai iš svečių kraštų vis dažniau parsiveža ne tik įspūdingų istorijų ar fotografijų, bet ir ligų. Pasak Lietuvos AIDS centro direktoriaus Sauliaus Čaplinsko, kelionės – vienas iš būdų, kuris spartina ligų plitimą globaliu mastu. „Galimybė keliauti iš vieno krašto į kitą padeda lengviau plisti užkrečiamoms ligoms. Mes turime suprasti, kad mikropasaulis yra daug senesnis už makropasaulį. Jis pakankamai protingas, gal kartais net protingesnis už mus.

Per pastaruosius dvylika metų vaikų skaičius šalyje sumažėjo daugiau kaip trečdaliu, o pastaraisiais metais vienas šalies vaikas sirgo vidutiniškai 3 kartus. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 0–17 m. amžiaus vaikai 2013 m. sudarė 18,3 proc. visų šalies gyventojų, o 2001 m. jų buvo net 24,1 proc. Nepaisant to, kad gimstamumo rodiklis pastaraisiais metais šiek tiek padidėjo (2001 m. – 9/1000 gyv., 2013 m. –10,4/1000 gyv.), vaikų šalyje sumažėjo 35 proc.

Šiais laikais kondicionierius yra didžiosios dalies kasdienių automobilių įrangos dalis. Tačiau kaip jį prižiūrėti, kokios jo naudojimo pagrindinės taisyklės ir kokius pavojus jis kelia, žino tikrai ne visi.

Šis trumpas dokumentinis filmas atskleidžia, kokia kaina pas mus atkeliauja visų taip mėgstami išmanieji elektronikos prietaisai. Tiesa iš tiesų sukrečianti. Kinijos elektronikos pramonėje dirbantys žmonės apsinuodija cheminėmis medžiagomis; tūkstančiai jaunų kinų, norėdami padėti savo šeimoms ar užsidirbti pinigų mokslams, keliauja dirbti į prekes Vakarų šalims gaminančias gamyklas, kur net nesulaukę 25-erių suserga įvairiomis ligomis, blogiausia – leukemija.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

 Aušrinė Šėmienė Sveikatos politikai nuolat pabrėžia, kad svarbiausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis – širdies kraujagyslių ligos. Tačiau specialistams kyla įtarimų, kad statistika truputį meluoja. Statistika šiurpina Pasakyti, kad kraujotakos sistemos ligos yra dažniausia Lietuvos gyventojų mirties priežastis, jog, pavyzdžiui, 2012 m. nuo šių ligų mirė 23 tūkst. žmonių ir tai buvo 56,6 proc.

Šių metų pasaulinės sveikatos dienos, kuri kasmet minima balandžio 7-ąją, šūkis – „Mažas įkandimas – didelė grėsmė“. Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai artėjant šiltajam sezonui, kai vis daugiau laiko praleisime gamtoje, primena apie grėsmę, kurią mums kelia erkės. Įsisiurbus erkei galime užsikrėsti Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Vilniečiai serga daugiausiai Lietuvoje Laimo boreliozė yra viena dažniausių erkių platinamų ligų.

Pavasarį sugrįžę paukščiai džiugina ne visus. Įmonės ir gyventojai patiria nemenkus nuostolius dėl paukščių pernešamų ligų ir išmatų. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“, sparnuočių keliamos problemos darosi vis aktualesnės. Produkciją sugraužė iš lizdų atkeliavę kailiavabaliai Viena iš odos ir kailių gamybos įmonių, skundėsi, kad neseniai teko sunaikinti dalį produkcijos, kurią sugadino kailiavabaliai, kaip vėliau paaiškėjo, atklydę iš pastogėse esančių paukščių lizdų.

Justina Voverytė Utenos ligoninės priėmimo skyriuje dirbantiems medikams vis rečiau bereikia kviesti greitosios medicinos pagalbos ekipažą ir perkelti traumą patyrusius asmenis į Vilnių ar Kauną. Įgyvendinus ES lėšomis finansuojamą projektą buvo atnaujintas priėmimo – skubios pagalbos skyrius. Dėl įsigytos modernios medicinos įrangos medikai jau gali patys tiksliai nustatyti diagnozę. Greičiau, tiksliau, kruopščiau.

Linas Jocius Taisyti gyvenimo būdą bei visuomenės sveikatą iniciatyvos turėtų imtis ir darbdaviai? Tokios nuomonės laikosi specialistai, primenantys, jog ilgas sėdimas darbas, nesveika mityba, žalingi įpročiai, mažas fizinis aktyvumas ir sutrikęs gyvenimo ritmas anksčiau ar vėliau lemia ligas, kurios gali turėti įtakos visam likusiam gyvenimui ar netgi lemti ankstyvą mirtį. Žmonija pavojuje, taigi mes irgi Mes, žmonės, iš esmės tingūs padarai: jeigu ko nors nebūtina daryti dabar, ir nedarysime.

Šie broliai, 13 metų Simonas ir 11-metis George‘as, kenčia nuo sindromo, vadinamo hipohidrotine ektodermine displazija. Tai yra itin reta lyga, kuria pasaulyje serga vos keli tūkstančiai žmonių. Brolių bendraamžiai tvirtina, kad jie panašūs į vampyrus. Su šiuo palyginimu sutinka ir tėvai – dantys, odos spalva gali atrodyti gana kraupiai. Dėl ektoderiminės displazijos žmonės neprakaituoja, jų oda tampa labai šviesi, jiems gali neužaugti kai kurie dantys, o užaugę gali būti labai smailūs.