ligos istorija

Šiauliuose gyvenančios Dalios Vasilkevičienės gyvenimas sukasi aplink 27-erių sūnų Lauryną. Vaikinas gimė sirgdamas itin reta liga, kurią lydi ir kitos sunkios diagnozės. Moteris stengiasi daryti viską, kad užklupusios ligos nenugalėtų sūnaus, nes be jo negalėtų įsivaizduoti nė vienos savo dienos. Nors šeimą paženklinęs sunkus išbandymas prasidėjo prieš daugelį metų, D. Vasilkevičienė sako kaip šiandien prisimenanti, kad jos nėštumas buvo sklandus ir nekėlė jokių įtarimų.

Praėjus vos keleriems mėnesiams po sūnaus gimimo, Londone gyvenanti lietuvė Laura Budaitė pastebėjo nerimą keliančius nelygumus vaiko galvoje. Apsilankius pas gydytojus, berniukui buvo nustatyta galvytės formos deformacija. Šiandien moteris džiaugiasi pagerėjusia situacija ir nori įspėti kitus tėvus nepraleisti šios problemos pro akis.  Pasak moters, kai laukėsi sūnelio Edvardo, ji net negalėjo pagalvoti, kad kažkas galėtų būti ne taip.

Vilniuje gyvenanti vestuvinių suknelių salono vadovė ir dizainerė Katažina Dainovec (40) didžiąją dalį savo gyvenimo paskyrė mylimiausiai veiklai. Tačiau prieš dvejus metus moters gyvenimą paženklino klastinga reta liga, dėl kurios jai teko atsisėsti į neįgaliojo vežimėlį. Du vaikučius auginančiai Katažinai pirmieji motoneurono ligos požymiai trenkė kaip perkūnas iš giedro dangaus. Moteris pasakoja iš pradžių pastebėjusi, kad nusilpo jos kojos, o pastovėti ant aukštakulnių tapo tikras iššūkis.

25-erių mergina manė, kad per daug išgėrė, kai po vakarėlio atsibudo su skaudančia galva ir skausmu kojose, tačiau vos po trijų dienų ji neteko regėjimo ir buvo paralyžiuota nuo juosmens žemyn. 2007 m. rugsėjo penktadienio vakarą Anabelė Moult dalyvavo vakarėlyje su draugais. Kai kitą dieną mergina atsibudo su galvos skausmu, neryškiu regėjimu ir „pinceto ir adatų“ pojūčiu kojose, ji pagalvojo, kad tai pagirių pasekmės.

Sostinės gydymo įstaigoje negailestingą diagnozę netikėtai išgirdusi moteris dar kartą patyrė šoką sužinojusi, kad jos ligos istorijoje aprašyta konsultacija Biržų ligoninėje ir diagnostinis tyrimas. Rokiškio rajone gyvenanti pacientė niekada nesilankė pas Biržų ligoninėje dirbančią gydytoją akušerę – ginekologę, kurios parašu patvirtintas įrašas. „Istorijos nesuklastosi“? Posakis neva tiesos nepaslėpsi ir istorijos nesuklastosi gali būti sąlyginis.

Akmenės rajone gyvenanti jauna mama Dovilė Pavilionytė (19) dėl savo vaiko sveikatos tikina pasiryžusi daryti viską. Jos pusės metukų sūnus Joris nejudina kojyčių, o viso to priežastis kol kas neaiški. Dovilė atvirauja, kad šiuo metu išgyvena nepakeliamai sunkų laikotarpį, nepajėgia finansiškai išlaikysi sūnaus, o ir Jorio tėvas nusisuko nuo šeimos. „Pagimdžiusi sūnų labai džiaugiausi, tačiau su vaiko tėvu išsiskyrėme.

ŽIV nešiotojas vilnietis Ruslanas Bukin (44) su šiuo virusu gyvena jau 14 metų. Vyras neslepia, kad daugiau nei dešimt metų jam teko kovoti su aplinkinių priešiškumu, baime ir neviltimi, tačiau šiandien jis drąsiai kalba apie visuomenėje įsišaknijusius klaidingus įsitikinimus, kad ŽIV serga tik rizikos grupėms priklausantys žmonės: vartojantys narkotikus, netradicinės seksualinės orientacijos vyrai bei moterys, teikiančios seksualines paslaugas.

Dešimtmetės Urtės vienintelė svajonė užaugus ir baigus mokyklą išleistuvių vakarėlyje su tėčiu sušokti valsą. Kodėl ši svajonė tokia ypatinga? Mergaitei diagnozuotas cerebrinis paralyžius, smegenų kirmino hipoplazija ir akies regos nervo atrofija – tai Urtės ir jos visos šeimos kasdienybė, nuolat verčianti juos kovoti su dideliais iššūkiais. Mergaitės mama Erika trokšta, kad jos dukra būtų tokia, kaip ir visi vaikai: nevaržomai judėtų, bėgiotų, džiaugtųsi gyvenimu ir jį mylėtų.

Milanas šeimoje buvo laukiamas kaip stebuklas, tačiau 27-tą nėštumo savaitę tėveliams žemė išslydo iš po kojų, kada teko išgirsti skaudžią medikų diagnozę – įgimta stuburo išvarža (Mielomeningocelė), smegenų vandenė (hidrocefalija) ir Arnold-Chiari sindromas. Tuo metu, pasak berniuko mamos, sustojo pasaulis ir atrodė, jog Dievas šeimai siunčia neapsakomai didelį išbandymą.