lietuvos verslas

„Sodros“ duomenimis, tarp daugiausia darbuotojų turinčių įmonių didžiausius atlyginimus sausį mokėjo Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, skelbia „Verslo žinios“. Pirmąjį metų mėnesį atlyginimų mediana čia siekė 3,53 tūkst. eurų (2025 m. gruodį – 3,66 tūkst. eurų) ir per metus paaugo 15,2 proc. Pasak „Sodros“, GMP tarnyba 2026 m. sausį turėjo apie 2,77 tūkst. darbuotojų.

Lietuvos mažmeninės prekybos įmones vienijančio „Aljanso Aibė“ 2024 metais uždirbo 7,3 mln. eurų grynojo pelno – 4,3 proc. daugiau (7 mln. eurų) ir už 2023 metus akcininkams išmokėjo 1,3 mln. eurų dividendų – 6,1 karto daugiau nei už ankstesnius metus (213 tūkst. eurų), rodo ataskaita Registrų centrui. „Aibės“ konsoliduotos pajamos užpernai siekė 264 mln. eurų ir buvo 9 proc. didesnės nei 2023 metais (242 mln.

Kaune ketvirtadienį bus renkamas naujas Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas. Viena pagrindinių šalies ūkininkų organizacijų turės naują vadovą, nes dabartinis jos vadovas Arūnas Svitojus baigia antrąją kadenciją ir nebegali kandidatuoti darkart. Dėl posto varžysis Lietuvos ūkininkių draugijos pirmininkė Algimanta Pabedinskienė,Žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias“ valdybos narys Mindaugas Maciulevičius ir Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis.

Didžiausią vidutinę algą Lietuvoje sausį mokėjo finansinių technologijų ir kriptoturto prekybos bendrovė „Onlychain Fintech“ – visą arba ne visą mėnesį dirbę 12 jos darbuotojų uždirbo vidutiniškai 79,9 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio 20 darbuotojų atlyginimų vidurkis siekė 39,7 tūkst. eurų, IT bendrovės „Chronosphere Lithuania“ 16 žmonių – 37,2 tūkst. eurų.

Vokietijos statybinių medžiagų gamintojos „Schwenk Zement“ valdomai vienintelei Lietuvoje cemento gamybos bendrovei „Akmenės cementas“ siekiant vėliausiai iki 2040 metų tapti klimatui neutralia gamintoja, tam ji planuoja investuoti virš 700 mln. eurų, iš jų iki 600 mln. eurų – į anglies dioksido (CO2) surinkimo gamyklą, pranešė bendrovė. „Po 2040 metų, jeigu tu turi CO2 emisijas, tu gaminti negali Europos Sąjungoje.

Technologijų bendrovės „Tesonet“ įkūrėjų Tomo Okmano ir Eimanto Sabaliausko netiesiogiai valdoma bendrovė „Pamatai ir pastatai“ iš valstybės valdomo Turto banko aukcione už 762,1 tūkst. eurų įsigijo vieno aukšto pastatus bei žemės sklypą sostinės Žvėryne, šalia Vingio parko.  Turto pardavimo sandoris užbaigtas vasario 13 dieną, rodo Registrų centro duomenys.  Įsigijo kaip investiciją „Tesonet“ atstovai portalui „Verslo žinios“ teigė, jog pastatus ir sklypą įsigijo kaip investiciją.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė 12,6 mln. eurų europinę paramą mažoms ir vidutinėms įmonėms eksportui skatinti. Finansavimą iš viso gavo 155 įmonės, devynios iš jų yra gynybos pramonės įmonės, pranešė ministerija. „Skirdami finansavimą visos Lietuvos verslams siekiame padėti jiems greičiau ir lengviau įsitvirtinti tarptautinėse rinkose, o gynybos ir saugumo pramonės bendrovėms – eksportuoti aukštos pridėtinės vertės produkciją integruojantis į tarptautines grandines.

Bankai Lietuvoje, antrąjį praėjusių metų pusmetį fiksavę didėjančią paskolų įmonėms ir būsto paskolų paklausą, tikisi, kad naujų paskolų paklausa ir toliau augs, tačiau stebimi disbalansai nekilnojamojo turto (NT) rinkoje, rodo naujausia Lietuvos banko (LB) atlikta komercinių bankų apklausa. „Bankai situaciją rinkoje ir toliau vertina palankiai, stebi didėjančią kreditavimo paklausą ir iš esmės nekeičia skolinimo standartų bei sąlygų.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį patvirtino šių metų miesto biudžetą, į kurį numatoma surinkti 13,2 proc. daugiau pajamų ir paskirstyti 11,5 proc. daugiau išlaidų. Tarybos sprendimu savivaldybės biudžeto pajamos šiemet turėtų siekti 750,9 mln. eurų (13,2 proc. daugiau nei prieš metus), o išlaidos – 834,7 mln. eurų (11,5 proc. daugiau). Toks biudžetas buvo priimtas 27 tarybos nariams balsavus „už“ ir 12 susilaikius. Biudžeto deficitas sieks 83,8 mln.

Bendrovės „Ignitis grupė“ stebėtojų taryba patvirtino naują ketverių metų kadencijos valdybą. Valdybos pirmininku perrinktas dabartinis jos pirmininkas ir nuo 2018 metų grupei vadovaujantis  Darius Maikštėnas. Pagal teisinį reguliavimą, tas pats asmuo tos pačios bendrovės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, todėl dabartinio grupės vadovo D. Maikštėno antroji kadencija baigsis 2027 metų vasario pabaigoje.

Pietų Korėjos maisto gamybos milžinė „CJ CheilJedang Corporation“ ir Vokietijos „CJ Europe“ bylinėjasi su Lietuvos žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrove „Kauno grūdai“ – įmonės siekia uždrausti pastarajai prekiauti priedu pašarams.

Mažmeninės prekybos bendrovė „Utenos prekyba“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo įsigyti Anykščių to paties verslo įmonę „Žiburys“, pranešė taryba. Taryba vasario 19 dieną gavo „Utenos prekybos“ prašymą įsigyti 100 proc. „Žiburio“ akcijų. „Utenos prekyba“ turi parduotuves Utenos, Ignalinos, Zarasų, Kupiškio ir Anykščių rajonuose, „Žiburys“ – Anykščių rajone. Abi bendrovės naudoja „Aibės“ prekės ženklą ir yra aljanso „Aibė“ nariai. „Utenos prekybos“ apyvarta užpernai siekė 29,5 mln.

Kai kuriems politikams keliant idėją mažinti Lietuvoje veikiančių verslo formų skaičių atsisakant mažųjų bendrijų, Lietuvos verslo konfederacija (LVK) sako kategoriškai nepritarianti jų naikinimui. Verslo bendruomenė baiminasi, kad už iniciatyvų peržiūrėti teisines verslo formas slepiasi noras pradėti dar vieną mokesčių reformą, ketvirtadienį pranešė konfederacija.

Lietuvoje veikiantys startuoliai pernai valstybės biudžetą papildė 544,5 mln. eurų, arba 15 proc. daugiau nei 2024 metais, pranešė organizacija „Unicorns Lithuania“. Daugiausia mokesčių sumokėjo „Vinted“ (44,2 mln. eurų), „Binance“ (31,8 mln. eurų), „Nord Security“ (27,9 mln. eurų), . „Wargaming“ (24,7 mln. eurų) ir „Baltic Classifieds Group“ (22,9 mln.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) skelbia 700 MHz, 1500 MHz ir 2100 MHz radijo dažnių aukcioną – bendra dažnių pradinė pardavimo kaina siekia 25 mln. eurų. Šių dažnių juostų paskirstymas leis didinti mobiliojo ryšio aprėptį, tinklų talpą ir gerinti paslaugų kokybę visoje Lietuvoje, pranešė RRT. Skelbta, kad aukciono rezultatai lems, kaip mobilusis ryšys bus plėtojamas artimiausius penkerius metus.

Šių metų sausio mėnesį visi Lietuvos oro uostai (LTOU) fiksavo keleivių srauto augimą ir bendrai aptarnavo 480,3 tūkst. žmonių – 9,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, pranešė bendrovė. Skelbiama, didžiausi keleivių pokyčiai buvo Palangos oro uoste, kur sausio mėnesį keleivių srautas siekė 34 tūkst. – 22,3 proc. daugiau nei 2025 m. sausį.  Vilniaus oro uoste praėjusį mėnesį buvo aptarnauta beveik 335 tūkst. keleivių – 12 proc.

Praėjusių metų rugsėjį apie bankrotą pranešusios Islandijos pigių skrydžių aviakompanijos „Play Airlines“ valdytojos „Fly Play“ bankrutuojanti dukterinė įmonė „Play Lithuania“ Lietuvoje atleidžia visus 22 darbuotojus, skelbia Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš Nemokumo administratoriaus dėl „Play Lithuania“ numatomo grupės darbuotojų atleidimo. Įspėti visi 22 darbuotojai“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Nedarbo lygis 2025 m. šalyje sudarė 6,9 proc. ir buvo 0,2 proc. punkto mažesnis nei užpernai, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Remiantis Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, vyrų nedarbo lygis pernai sudarė 7,9 proc., moterų – 5,8 proc. 2024 m. nedarbo lygis atitinkamai buvo 7,7 proc. ir 6,4 proc. Tuo metu 15–24 metų amžiaus jaunimo nedarbo lygis sudarė 14,1 proc. ir buvo 2,1 proc.

Lietuvos ekonomika pastaraisiais metais augo sparčiau nei daugelio regiono valstybių. 2025 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) padidėjo apie 2,8 proc., o artimiausiais metais prognozuojamas augimas virš 3 proc. Investicijos sudaro apie ketvirtadalį BVP – tai vienas aukščiausių lygių per beveik du dešimtmečius. Užimtumas išlieka aukštas, o darbo rinką papildo apie 174 tūkst. šalyje dirbančių užsieniečių.

Artimiausiu metu gyventojai, turintys su birža susietus elektros energijos planus, sulauks žymiai didesnių sausio sąskaitų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius. Pasak jo, Lietuvoje tokių vartotojų yra apie 16 proc. – apie 200 tūkst. „Kadangi elektros energijos kaina biržoje sausio mėnesį buvo 82 proc. didesnė, palyginti su gruodžio mėnesio kaina, tie vartotojai gaus didesnes sąskaitas“, – LRT radijui kalbėjo R. Pocius.

Sausio mėnesį dėl šaltų orų itin išaugus elektros vartojimui, vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje padidėjo 82 proc. iki 152 eurų už megavatvalandę (MWh), pranešė „Litgrid“. „Sausis elektros rinkose pasižymėjo ne vienu rekordu. Neįprasta, tačiau didžiausi pokyčiai įvyko paklausos pusėje.

Dėl bloko transformatoriaus gedimo nuo gruodžio vidurio neveikia antrasis Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) agregatas, skelbia portalas „Verslo žinios“.  „Ignitis grupės“ atstovas Valdas Lopeta sako, jog atliekama gedimo diagnostika, ją numatyta baigti iki vasario pabaigos. „Nepaisant šio gedimo, likę trys Kruonio HAE agregatai yra pilnai prieinami ir teikia tiek rezervų, tiek elektros energijos gamybos paslaugas“, – komentare BNS sakė V. Lopeta.

Lietuvoje pirmadienį fiksavus rekordinį šaltį šalies gyventojai suvartojo daugiausiai gamtinių dujų nuo 2021 metų vasario, pranešė „Amber Grid“.   Be to, „Litgrid“ duomenimis, pirmadienį priartėta prie elektros suvartojimo rekordo. Pasak „Amber Grid“, iki 135,24 gigavatvalandės (GWh) per parą išaugusį dujų poreikį lėmė padidėjusi elektros gamyba bei žiemiški orai, didinantys energijos vartojimą.

Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) skyrė 330,6 tūkst. eurų baudą Latvijos „Optibet“ valdomai Lietuvos lošimų bendrovei „Baltic Bet“ už netinkamai vykdytą įtartinų operacijų prevenciją. Kaip praneša tarnyba, pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas įpareigoja lošimų organizatorius sudarant sutartį surinkti ir įvertinti informaciją apie klientą ir jo lėšų, skiriamų lošimams, kilmę.

Pastarąją savaitę dėl stipraus šalčio Lietuvoje šoktelėjo visų energijos išteklių kainos. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, biokuras brango beveik 12 proc., gamtinės dujos – 9,4 proc., o elektros kaina didėjo 24 proc. Tuo metu Brent naftos kaina ūgtelėjo beveik 6 proc., o degalai – nuo 0,6 iki 2 proc. Per praėjusią savaitę didmeninė vidutinė dujų kaina Nyderlandų prekybos taške TTF padidėjo 9,4 proc.

Klaipėdoje veikianti keleivių transporto įmonė „Pajūrio autobusai“ atleidžia 28 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „Pajūrio autobusai“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėti 28 darbuotojai iš 35 dirbančiųjų“, – Eltai komentavo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.  Anot jos, darbo neteks 24 autobusų vairuotojai ir kiti darbuotojai. Įmonės vadovo Leono Šiaulio teigimu, atleidimai numatomi pasibaigus sutarčiai su paslaugų gavėju.

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas paskutinį praėjusių metų ketvirtį – tarp sparčiausių iš 15-kos duomenis paskelbusių ES šalių, skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, per metus – ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku užpernai, Lietuvos BVP augo 2,5 proc., sparčiau jis augo tik Ispanijoje (2,6 proc.) ir Airijoje (6,7 procento). Tuo metu palyginti su trečiuoju ketvirčiu, spalį–gruodį Lietuvos ekonomika augo 1,7 proc. – sparčiausiai iš duomenis paskelbusių šalių.

Iš trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinančios Latvijos nacionalinės aviakompanijos „Air Baltic“ generalinis direktorius Ernas Hildenas sako, kad įmonė siekia stiprinti pozicijas Lietuvoje, skelbia portalas lrt.lt. Kaip portalui teigė naujasis Air Baltic“ vadovas, bendrovė „norėtų didinti savo buvimą Lietuvoje, ypač Vilniuje“ ir yra parengusi planų dėl naujų krypčių ir skrydžių dažnių, kurių dalis jau yra paskelbta.

Lietuvos bankas (LB) praneša planinio patikrinimo metu finansinių technologijų (fintech) įmonėje „ConnectPay“ nustatęs vidaus procedūrų pažeidimų. Skelbiama, kad su įmone sudarytas administracinis susitarimas, o už pažeidimus skirta 98 tūkst. eurų bauda.LB atliko tikslinį planinį elektroninių pinigų įstaigos patikrinimą, kurio metu vertino, kaip ji laikėsi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų.

Lietuvos bankas (LB) sudarė taikos sutartis su elektroninių pinigų įstaigomis „PHOENIX PAYMENTS“ ir „NexPay“. Kaip skelbia institucija, joms už teisės aktų pažeidimus buvo pritaikytos poveikio priemonės. Įstaigos jas apskundė teismui, o vėliau pasiūlė centriniam bankui sudaryti taikos sutartis ir šis sutiko. „PHEONIX PAYMENTS“ skirta bauda sumažinta nuo 970 tūkst. iki 540 tūkst. eurų, „Nexpay“ vietoj 50 tūkst. eurų turi sumokėti 30 tūkst.

Vilniuje įsikūrusi kompiuterinių žaidimų kūrėja „MA Lithuania“ toliau naikina perteklines funkcijas ir atleidžia 50 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. „Užimtumo tarnyba gavo pranešimą iš „MA Lithuania“ apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą. Įspėta 50 darbuotojų iš 122 dirbančiųjų“, – Eltai nurodė tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Saulės elektrines kartu kaupikliais įsirengti norintiems gyventojams bus išdalyta dar 10,13 mln. eurų. Energetikos ministerija penktadienį pranešė pratęsianti pernai paskelbtą kvietimą, kuriam anksčiau buvo skirta 5,3 mln. eurų.  „Gyventojų aktyvumas teikiant paraiškas rodo, kad ši priemonė atliepia realų poreikį, todėl papildomas finansavimas leis dar daugiau gyventojų pasinaudoti šia galimybe“, – ministerijos pranešime sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Pernai būsto sandorių rinkai pasivijus 2021-ųjų rekordą ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad ši tendencija išliks ir 2026-aisiais, o sandorių skaičius, tikėtina, pasieks naujų rekordų.  „Būsto rinkoje sandorių skaičiaus augimas praėjusių metų pabaigoje beveik pasiekė 2021-ųjų metų rekordinį lygį, kur mes galvojom, kad nepavyks jo pasiekt niekada. Visiškas klestėjimas būsto rinkoje.

Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių. Kaip skelbia Valstybės duomenų agentūra, 2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. eurų palyginamosiomis kainomis – 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau. 2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc.

Minimali mėnesio alga Lietuvoje pernai augo 12 proc. iki 1038 eurų ir išliko didžiausia Baltijos šalyse.  Estijoje ji didėjo 8 proc. iki 886 eurų, Latvijoje – 6 proc. iki 740 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones, pernai Lietuvoje padidėjo 8,4 proc. (187 eurais) – iki 2410 eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinė alga atskaičius mokesčius augo 7,8 proc. (106 eurais) iki 1474 eurų. Realusis darbo užmokestis padidėjo 3,9 proc.

Lietuvos ekonomikai 2025 metais augus 2,7 proc., ekonomistai sako, jog pagal daugelį rodiklių metai buvo išskirtiniai teigiama prasme, o šalies ūkį labiausiai pirmyn stūmė pramonė, transportas ir mažmeninė prekyba. „Beveik visiems sektoriams buvo spartus augimas, ypač tą matome paskutinį praėjusių metų ketvirtį.

Nedarbo lygis Lietuvoje pernai siekė 6,9 proc. – 0,2 procentinio punkto mažiau negu 2024 metais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pernai šalyje buvo 108 tūkst. bedarbių – 3,6 proc. (4 tūkst.) mažiau nei užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,2 punkto ir sudarė 2,5 proc. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,1 proc. (0,9 tūkst.) iki beveik 1,5 mln. Ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių žmonių skaičius augo  1,8 proc. (16 tūkst.) iki 920 tūkst.

Lietuvos eksportas 2025 metais augo 0,6 proc. iki 37 mlrd. eurų, o  importas – 5,2 proc. iki 43,5 mlrd. eurų. Užsienio prekybos balansas buvo neigiamas – 6,5 mlrd. eurų, skelbia Valstybės duomenų agentūra.  Sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, o importavo – iš tų pačių šalių. Eksporto į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto, o importo iš jų – 68,5 proc.  Per 11 mėnesių daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.

Lietuvos pramonės produkcijos vertė pernai išaugo 2,8 proc. ir siekė 30,3 mlrd. eurų (palyginamosiomis kainomis), skelbia Valstybės duomenų agentūra.   Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. Tuo metu labiausiai – 18,9 proc. – sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei 16,2 proc. – pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamyba.

Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2025 metais, palyginti su 2024 metais, augo 2,7 proc. iki 84 mlrd. eurų (to meto kainomis), o nepašalinus sezono ir darbo dienų įtakos – 2,8 procento. Vien paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pat laiku 2024 metais, šalies BVP augo 3,1 proc. (nepašalinus įtakos) ir siekė 22,3 mlrd. eurų, o pašalinus įtaką – 2,5 proc., tuo metu palygiti su trečiuoju ketvirčiu – augo 1,7 proc. (pašalinus įtaką), skelbia Valstybės duomenų agentūra.

JAV informacinių technologijų milžinės „Apple Inc.“ valdoma įmonė Lietuvoje „Apple Lithuania“ vienintelei akcininkei, Airijos „Apple distribution international“ 2024-2025 finansiniais metais išmokėjo 12,76 mln. eurų dividendų – 10 proc. daugiau nei 2023-2024 metais (11,58 mln. eurų). Kaip rodo Registrų centrui pateiktos įmonės ataskaitos, 2022–2023 finansiniais metais ji išmokėjo 21,89 mln. eurų dividendų, tuo metu visais kitais metais nuo jos įkūrimo 2018-aisiais akcininkei grąžos nedavė.

Gariūnų turgavietėje dėl sniego svorio įgriuvo kelių lauke esančių prekybos palapinių stogai. Prekybininkai teigia, kad jų daiktai sugadinti, jau skaičiuojami nuostoliai. Vardo nenorėjęs skelbti asmuo portalą „Delfi“ ketvirtadienio rytą informavo apie incidentą. „Šįryt įgriuvo Gariūnų verslo parko palapinių stogai, žmonių daiktai viduje suniokoti, nuostolius atlyginti atsisakoma“, – portalui pranešė asmuo. Pranešama, kad žmonės skundžiasi sugadintais visais daiktais.

Danijos „Salling Group“ valdomos Baltijos šalių mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Rimi Baltic“ įmonė „Hakonlita“ prašo leidimo įsigyti Vilniaus prekybos centrą „Mandarinas“, kuriame veikia „Rimi“ parduotuvė.  Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Hakonlitos“ prašymą įsigyti investicijų bendrovės „PREF III“ valdomą turtą Ateities gatvėje.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų SEB pernai uždirbo 297,4 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 8 proc. mažiau nei 2024 metais (322,8 mln. eurų). Banko pajamos pernai siekė 494,6 mln. eurų ir buvo 14 proc. mažesnės (575,8 mln. eurų), pranešė SEB. Priežastis – mažesnės palūkanos Anot banko, pelnas sumenko dėl sumažėjusių bazinių palūkanų normų.

Siekdama optimizuoti veiklą ir efektyvinti procesus, baldų gamybos bendrovė „Visagino linija“ nusprendė atsisakyti dalies etatų – darbo sutartys iš viso bus nutrauktos su 99 bendrovės darbuotojais, skelbiama pranešime spaudai. Įmonė skelbia, kad aktyviai bendradarbiauja su Užimtumo tarnybos specialistais, kad padėtų darbuotojams šiuo pereinamuoju laikotarpiu.

Vieno didžiausių šalyje banko „Swedbank“ grynasis pelnas Lietuvoje pernai siekė 325,6 mln. eurų – 10 proc. mažiau nei 2024 metais. Bankas gavo 682 mln. eurų pajamų – 15 proc. mažiau, o didžausios įtakos tam pokyčiui darė mažėjusios bazinės palūkanų normos, pranešė bankas. Grynosios palūkanų pajamos per metus sumažėjo 19 proc. iki 517,9 mln. eurų, komisinių pajamos ūgtelėjo 3 proc. iki 132,9 mln. eurų.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pernai gavo 507,3 mln. eurų pajamų – 3,3 proc. daugiau nei 2024 metais.  Įmonės pelnas augo 26,2 proc. iki 90,4 mln. eurų, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 11,2 proc. iki 196,7 mln. eurų (neįskaičiavus vienkartinių sąnaudų), ketvirtadienį skelbia įmonė.

Pernai rudenį veiklą sustabdžiusios Islandijos pigių skrydžių bendrovės „Play Airlines“ valdytojos „Fly Play“ antrinė įmonė –  operacijų centras „Play Lithuania“ bankrutuoja.  Vilniaus apygardos teismas pernai gruodžio 30 dieną „Play Lithuania“ vadovo prašymu iškėlė įmonei bankroto bylą, areštavo visą jos turtą.  „Įvertinęs atsakovės („Play Lithuania“ – BNS) finansinę padėtį teismas sprendžia, kad (...) atsakovė negali vykdyti turtinių prievolių.