lietuvos užsienio politika

Nedaug šalių išdrįsta mesti iššūkį Kinijai tokiu būdu, kaip tai padarė Lietuva. Užsienio žiniasklaidoje pažymima, kad lietuviai, skirtingai negu didžioji dalis nuo Kinijos investicijų ar įtakos priklausomo pasaulio, demonstruoja „etišką politiką“. Nepaisant iš tiesų nemalonių Lietuvai Kinijos poveikio priemonių, tokių kaip ekonominis spaudimas lietuviškoms prekėms, Vakarų valstybių akyse Lietuva padarė tai, ką norėtų padaryti ir visi kiti, tačiau nedrįsta.

Naujų parlamento rūmų steigimas, keičiama ministrų skyrimo tvarka, dėmesys regionams ir glaudesnis bendradarbiavimas su valstybe, kurios vadovą ir valdžios metodus kritikuoja ne vienas Vakarų lyderis – tai tik keli fragmentai iš vizijos, kokią Lietuvą mato Arvydas Juozaitis, jei taptų Daukanto aikštės rūmų šeimininku. Portalas tv3.lt pristato pokalbį su kandidatu į prezidentus A. Juozaičiu, kuriame aptariamos pagrindinės jo nuostatos vidaus ir užsienio politikos temomis.

Kandidatas į prezidentus Arvydas Juozaitis pabrėžė svarbą stiprinti santykius su Latvija bei dėmesį Kalingrado sričiai. A. Juozaičio nuomone, nacionalinį saugumą Lietuvoje gali padėti sustiprinti papildomos kūno kultūros pamokos ir karinis parengimas. Rytų Europos studijų centras (RESC) penktadienį surengė diskusiją su A. Juozaičiu apie nacionalinį saugumą ir užsienio politiką.

Prezidento rinkimuose dalyvauti sieksiantis parlamentaras Mindaugas Puidokas sako esantis už „tiltų tiesimo užsienio politiką“, o santykių su Rusiją nebuvimą vadina „prastu strateginiu sprendimu“. „Baltarusijos izoliavimas ar santykių su Rusija nebuvimas taip pat yra prastas strateginis spendimas, kuris veda į nulinius rezultatus. Būtina tiesti tiltus, o ne statyti aklinus barjerus. Jei kita šalis atsisakys eiti draugystės tiltu, tai bus jos pasirinkimas, ne Lietuvos.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos užsienio reikalų ministras, europarlamentaras Algirdas Saudargas tikina, jog Lietuvos visuomenė šiuo metu išgyvena patriotinio pakilimo. Buvęs diplomatas akcentuoja, jog šis visuomenės prabudimas yra ypatingai svarbus dabartinės geopolitinės įtampos Europoje kontekste. Vis dėlto, anot jo, lietuviai iki šiol neįvertina tikrųjų grėsmių šaliai šaltinių.

 Arvydas Praninskas Nuo to, ar bus sustiprintos silpniausios vietos Lietuvos užsienio politikoje, priklausys, ar šiemet jausimės saugesni, stipresni, susilauksime didesnio savo draugų dėmesio. Neramumai laiptinėje Naujieji visada atsineša savo darbus ir rūpesčius, tačiau persiritimas per metų slenkstį jau seniai bekėlė tokį nerimą ir blogą nuojautą dėl įvykių, besiklostančių už Lietuvos sienų.

Pribrendo laikas naujam politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos principų, tikslų ir krypčių, mano buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Afganistane  Vygaudas Ušackas. – Esate Afganistane ir atitinkamose pareigose jau pakankamai ilgai.

Kodėl dažname Lietuvos tarptautiniame renginyje nepasirodo įtakingų Europos Sąjungos ir kitų šalių vadovai? Ar kai kurie aukšto rango svečiai nebeužsuka dėl to, kad krito mūsų, kaip valstybės, prestižas, ar dėl to, kad neturime techninių gebėjimų juos prisikviesti? O gal tai - susipainiojusios šalies ir apskritai ES užsienio politikos pasekmė? Apie tai prie apskritojo stalo susirinko pasikalbėti ilgametis Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, dabar - šio komiteto pirmininko pavaduotojas...

Rusijos elite dar nuo caro Petro laikų egzistuoja labai svarbi takoskyra – zapadnikai ir slavianofilai. Takoskyros pagrindas nėra labai sudėtingas – zapadnikai laikosi nuostatos, kad Rusija turi perimti kuo daugiau patirties iš Vakarų valstybių ir stengtis tapti viena iš jų pagal politines ir vertybines nuostatas. Slavianofilai mano, kad „Sviataja Rus‘“ turi ieškoti savito raidos kelio, o su nedvasingais ir supuvusiais Vakarais jai nepakeliui.