lietuviškos prekės

Maltoje viešėjęs vilnietis liko be žado, kai vietinėje parduotuvėje rado lietuviškų prekių... rusiškomis etiketėmis. Tarp parduodamų produktų – varškė, silkės ir net hematogenas. Negana to, Maltos parduotuvėse veikia atskiri vien tik rusiškų prekių skyriai. Ar tai reiškia, kad pati Europa į sankcijas Rusijai numoja ranka? 2023 m. Mantas (vardas pakeistas – red.past.) išvyko į Maltą atlikti praktikos.

Nors lietuvių gamintojų produktai dažnai gerokai brangesni nei įvežtiniai, tautiečiai atvirauja, kad vis tiek mieliau renkasi mūsų šalies verslininkų gaminius. Tiesa, šiemet, kai kainos vis kyla aukštyn, prieš perkant jau pagalvoja, kiek ir ko dėtis į krepšelį. Pasikeitusius pirkėjų įpročius stebi ir verslininkai.

Baltarusijos prezidentas A. Lukašenka šiandien pareiškė, kad jam nurodžius buvo imtasi priemonių prieš vieną prekybos bendrovę. Autoritarinio režimo vadui užkliuvo tai, kad ten „pardavinėja graikiškas bulves, lenkiškus obuolius ir lietuvišką produkciją“. „Neįvardinsiu bendrovės, kurią mes paprasčiausiai dabar išpjaunam. Prekybos. Imkite baltarusių prekes, maisto prekes, pardavinėkite.

Kinijos rytiniame Ningbo mieste ketvirtadienį bus atidaryta lietuviškų prekių prekybos platforma „Lietuviškų prekių namai“. Joje Lietuvos verslininkai dvejus metus galės pristatinėti savo produktus kinams. Ūkio ministras Virginijus Sinkevičius sako, jog „Lietuviškų prekių namai“ leis Lietuvos verslininkams greičiau užmegzti kontaktus su kinais. „Eksportas į geografiškai ir kultūriškai tolimą Kiniją nėra paprastas ir greitas procesas.

Nepaisant „Brexit“ ir neapibrėžtumų ES politinėje padangėje, Europos ekonomika nesustoja augusi, o kartu su ja auga ir lietuviškų prekių ir paslaugų paklausa, atsigauna reeksportas.

 Rusija išlieka viena svarbiausių Lietuvos užsienio prekybos partnerių, tačiau lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją 2015 metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, smuko 48,8 procento. Eksporto į Rusiją mažėjimui įtakos turėjo net 94,3 proc. kritęs pieno ir pieno produktų, 83,5 proc. - elektros mašinų ir įrangos bei jų dalių, 76,5 proc.

 Europos aplinkos agentūros (EAA) ataskaitoje teigiama, kad Europos transporto priemonių išmetami oro teršalai sudaro ketvirtadalį Europos Sąjungos (ES) išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. EAA metinėje ataskaitoje vertinamas poveikis aplinkai visoje Europoje. Pastebima, kad aplinkos tarša buvo sumažėjusi ekonomikos nuosmukio metais, suprantama, nes tada buvo mažiau prekių transportavimo.

Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Ukrainoje sėkmingai dirbantys prekybininkai sako stokojantys lietuviškų prekių, ypač pieno produktų, nes Lietuvos pieno perdirbėjai esą labiau dairosi į Rusijos, o ne į Ukrainos rinką. Didesnių permainų laukiama, jei Ukraina mėnesio pabaigoje Vilniuje pasirašys laisvosios prekybos sutartį. Į lietuvių verslininkų prekybos centrus ateinantys kai kurie ukrainiečiai sako, kad jiems patinka apsipirkti europietiškose parduotuvėse.

2012 metais buvo eksportuota prekių už 79,6 mlrd. litų, importuota – už 85,9 mlrd. litų. Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 50,1 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 6,3 mlrd. litų. 2012 m., palyginti su 2011 m., eksportas padidėjo 14,4 procento. Įtakos tam turėjo padidėjęs naftos produktų (11,5 proc.), katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (33,1 proc.), javų (2,1 k.) eksportas. Importas padidėjo 9 procentais.

Penktadienį Vyriausybės Didžiojoje salėje įvyko Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) organizuoto konkurso „Populiariausia prekė 2010“ nugalėtojų  apdovanojimai. Konkurso metu išrinkta 70 pernai šalyje perkamiausių produktų pieno, mėsos, duonos, gėrimų ir kitose kategorijose. Specialūs apdovanojimai įteikti 48 tiekėjams, užėmusiems pirmąsias vietas. Iš viso konkurse dalyvavo 285 prekės ir 134 tiekėjai.

Krapai iš Italijos, melisa - iš Ispanijos, daržovės ir vaisiai - iš Lenkijos... Dažniausiai būtent užsienio šalys nurodomos ant, regis, elementarių žemės ūkio produktų pakuočių Lietuvos prekybos centruose. Agrarinėje Lietuvoje ne sezono metu lietuviškų žalumynų ir daržovių stinga ne tik todėl, kad ūkininkams jų auginti neverta. Lietuviškos daržovės ir prieskoniai tonomis keliauja į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, kitas šalis. Neapsimoka jų auginti tik Lietuvos rinkai.