lenkijos prezidento rinkimai

Artėjant Lenkijos prezidento rinkimams, internete plinta melagingi teiginiai apie migrantus, dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų kandidatai puola valdančiosios proeuropietiškos vyriausybės migracijos politiką.  Prieš pirmąjį ratą gegužės 18 d. Vokietija apkaltinta siunčianti į Lenkiją musulmonus ir juodaodžius migrantus, pabėgėliai iš Ukrainos kritikuojami, kad tariamai piktnaudžiauja socialinių išmokų sistema.

Lenkijos kairioji partija „Kartu“ šeštadienį nusprendė į šalies prezidentus kelti Aleksandrą Zandbergą, vieną iš dviejų partijos lyderių. Renginyje kalbėjęs A. Zandbergas ragino parengti Lenkijos modernizavimo „dešimtmečio planą“. „Turime įsipareigoti per ateinančius 10 metų ką nors nuosekliai kurti ir tai įgyvendinti, nesvarbu, kuri partija valdys“, – sakė jis.

Didžiausia Lenkijos proeuropietiškos koalicinės vyriausybės partija savo kandidatu kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose šeštadienį pasirinko Varšuvos merą Rafalą Tšaskovskį. Ministro pirmininko Donaldo Tusko partija „Pilietinė platforma“ yra dominuojanti jėga vyriausybėje, kurios santykiai su konservatyviuoju prezidentu Andrzejumi Duda yra įtempti.

  Varšuvos meras Rafalas Trzaskowskis (Rafalas Tšaskovskis) bus Lenkijos Pilietinės koalicijos kandidatu į prezidentus, pareiškė Senato pirmininkė. Lenkijos Senato pirmininkė Malgorzata Kidawa-Blonska (Malgožata Kidava-Blonska) tai sakė pirmadienį, reaguodama į sekmadienį pateiktą koalicinės Lenkijos liaudies partijos-„Trečiojo kelio“ grupės atstovo Mareko Sawickio (Mareko Savickio) komentarą.

Kai kurie kandidatai paskelbė dalyvausiantys artėjančiuose 2024 m. prezidento rinkimuose – tai Aurelijus Veryga, Mantas Varaška, Ingrida Šimonytė, Valdas Tukus ir Antanas Kandrotas-Celofanas. Vis dėlto, neatmetama galimybė, jog šiuose rinkimuose bus ne vienas vadinamasis „antisisteminis“ kandidatas.

Lenkijos opozicija ketvirtadienį apskundė šio mėnesio prezidento rinkimų rezultatus, palankius dabartiniam šalies vadovui Andrzejui Dudai, remiamam dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS). Opozicinė partija „Pilietinė platforma“ (PO), kurios kandidatas Rafalas Trzaskowskis nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo liepos 12-ąją vykusį antrą prezidento rinkimų turą, pareiškė, kad opozicinė koalicija pateikė skundą Aukščiausiajam Teismui dėl pažeidimų.

Lenkijos piliečiai sekmadienį aktyviai naudojasi galimybe balsuoti Vilniuje renkant šalies prezidentą. Kaip BNS sakė rinkimų komisijos Vilniuje pirmininkas Marianas Sokalskis, į Lenkijos ambasados patalpas 14 val. duomenimis balsuoti jau atvyko daugiau nei 300 rinkėjų, dalis jų registravosi iš anksto, dalis atvyko su dokumentais, leidžiančiais balsuoti užsienyje.

Lenkai sekmadienį renka prezidentą iš dviejų kandidatų, kurių pozicijos svarbiais klausimais skiriasi kardinaliai: vienas teikia pirmenybę Vašingtonui, kitas – Briuseliui, jiedu nesutaria dėl prieštaringai vertinamos teismų sistemos reformos.

Ką tik baigėsi Lenkijos prezidento rinkimų pirmasis turas. Prieš kokį mėnesį niekas Lenkijoje neabejojo, jog dabar veikiantis prezidentas, Teisės ir teisingumo partijos atstovas Andrzej Duda, bus išrinktas antrajai kadencijai dar pirmajame ture. Ši partija jau antrą kadenciją iš eilės turi ryškią daugumą Seime ir tik nežymiai, vieno balso persvara, pralaimėjo Senato rinkimus. Antradienio rytą rinkimų komisija paskelbė oficialius pirmojo rinkimų turo rezultatus.

Įžvalgomis, kaip baigsis prezidento rinkimai Lenkijoje ir kaip klostysis Lietuvos santykiai su šia šalimi, dalijasi ISM Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas, politologas Vincentas Vobolevičius.

Lenkijos prezidento rinkimų pirmąjį turą netikėtai laimėjo konservatyvios opozicijos kandidatas Andrzejus Duda, kuris dėl teisės vadovauti šaliai gegužės 24 dieną turės susiremti su dabartiniu valstybės vadovu Bronislawu Komorowskiu. Kaip parodė balsavusiųjų apklausos, A.Duda laimėjo 34,8 proc. balsų, o favoritu laikytas B.Komorowskis liko antroje vietoje su 32,2 proc. rinkėjų parama.

Lenkijos konstitucijos kopija, ant kurios pasirašė prezidentu išrinktas Bronislawas Komorowskis ir jo pagrindinis varžovas rinkimuose Jaroslawas Kaczynskis, aukcione buvo parduota už 111 211 zlotų (27,4 tūkst. eurų). Aukcioną surengė Dudysis kalėdinės labdaros orkestras, kuris yra išgarsėjęs savo pagalba vėžiu sergantiems vaikams.

Analitikai įvykusius Lenkijos prezidento rinkimus vertina labai skirtingai. Vieni tvirtina, kad jie įtvirtina visuomenės ir net valstybės skilimą, kiti atvirkščiai – teigia, jog dabar kaip niekada atėjo laikas tautai vienytis. Greičiausiai tiesos vėlgi reikės ieškoti kažkur apie vidurį, nes kiek daugiau kaip 6 proc. balsų skirtumas dar neleidžia kalbėti apie didžiulius pokyčius nei politiniame, nei ekonominiame Lenkijos gyvenime. Iš tikrųjų 53,1 proc.

Naujuoju Lenkijos prezidentu išrinktas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski). Liberalių pažiūrų politikas žada remti vidaus reformas ir draugauti su kaimynais, tarp jų ir su Lietuva. Kova iki galo Istorikui, antikomunistinio judėjimo aktyvistui 58 m. B.Komorovskiui rinkimų kova nebuvo lengvas pasivaikščiojimas, kaip žadėjo politologai, ir prieš pirmąjį, ir prieš antrąjį rinkimų turus prognozavę politikui užtikrintą pergalę. 53,1 proc.

Lenkijos prezidento rinkimus laimėjęs Bronislawas Komorowskis antradienį, vos tik gavęs iš Nacionalinės rinkimų komisijos oficialų patvirtinimą apie savo pergalę, nedelsiant pasitraukė iš „Pilietinės platformos“ partijos. B. Komorowskis teigia, kad toks jo žingsnis atspindi siekį būti visos tautos prezidentu. B. Komorowskis žada, kad jo prezidentavimas bus aukščiau visų politinių partijų ir partinių linijų ir sieks suvienyti visą tautą.

Bandydamas pritraukti kairiųjų pažiūrų rinkėjų balsus, kandidatas į Lenkijos prezidentus Jaroslawas Kaczynskis ėmė girti komunistinei Lenkijai vadovavusį politiką Edwardą Giereką. „E Gierekas buvo komunistas, tačiau taip pat ir patriotas“ - per Sasnoviece, kuris yra E. Giereko gimtasis miestas, vykusį susitikimą su rinkėjais kalbėjo J. Kaczynskis. Kandidatas į prezidentus teigė, kad būtų laimingas, jei jo kandidatūrą paremtų E. Giereko sūnus europarlamentaras Adamas Gierekas.

Paskutinė instituto „Homo Momini“ atlikta apklausa parodė, kad Lenkijos prezidento rinkimų antrajame ture pergalę turėtų švesti valdančiosios „Pilietinės platformos“ kandidatas Bronislawas Komorowskis. Už jį teigia balsuosiantys 53,9 proc. apklaustųjų. Už Jaroslawą Kaczynski balsuoti rengiasi 42 proc. respondentų. Tiesa, kiek daugiau nei 4 proc. apklaustųjų teigia kol kas nėra apsisprendę už ką atiduoti savo balsą.

Kandidatas į Lenkijos prezidentu Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad pasitrauktų iš partijos „Teisė ir teisingumas“ lyderio posto, jei sekmadienį laimėtų vyksiantį antrąjį prezidento rinkimų turą. Tiesa, jis nedavė jokios užuominos apie tai, kas tokiu atveju stotų prie partijos vairo. J. Kaczynskis teigė, kad pergalės rinkimuose atveju jis netgi pasitrauktų iš partijos.

Vienintelis Lenkijos prezidentas, laimėjęs du prezidento rinkimus iš eilės, Aleksanderis Kwasniewskis sekmadienį vyksiančiame šalies prezidento rinkimų antrajame ture balsuos už „Pilietinės platformos“ kandidatą Bronislawą Komorowskį. „Aš balsuosiu už B. Komorowskį ir raginu vis dar neapsisprendusius kairiųjų politikus ir rinkėjus atiduoti savo balsą už „Pilietinės platformos“ kandidatą“ - kalbėjo A. Kwasniewskis.

Lenkijos prezidento posto siekiantis Jaroslawas Kaczynskis pareiškė, kad Rusijos tyrėjai vilkina Smolensko katastrofos, kurioje žuvo jo brolis Lechas, tyrimą. J. Kaczynskis teigia, kad jo įtarimus dėl sąmoningo tyrimo vilkinimo stiprina tas faktas, kad Lenkijos tyrėjai iš rusų taip ir negavo kai kurių svarbių su Lenkijos prezidentinio lėktuvo avarija susijusių dokumentų. Įtarimus Rusijai J. Kaczynskis metė per televizinius debatus.

Daugiausiai pinigų Lenkijos prezidento rinkimų kampanijai išleido nepriklausomas kandidatas Waldemaras Pawlakas. Rinkiminė kampanija jam kainavo 3,5 mln. zlotų (800 tūkst. eurų). Tuo tarpų mažiausiai pinigų kovoje dėl prezidento posto išleido „Savigynos“ partijos lyderis Andrzejus Lepperis. Jo kišenė paplonėjo tik 10 tūkst. zlotų (2,4 tūkst. eurų). A. Lepperis nepirko jokių rinkiminių plakatų, nesireklamavo televizijoje. Į susitikimu su rinkėjais A. Lepperį vežiojo partijos bičiuliai.

Lenkijos sostinės Varšuvos teismas pakartojo nuosprendį, kad kandidatas į prezidentus Jaroslawas Kaczynskis sakė netiesą kalbėdamas, jog jo pagrindinis varžovas Bronislawas Komorowskis siekia privatizuoti sveikatos apsaugos sistemą. Varšuvos regioninis teismas priėmė sprendimą, kad J. Kaczynskio teiginiai apie B. Komorowskio siekius privatizuoti sveikatos apsaugą nėra pagrįsti jokiais realiais faktais.

Lenkijoje sekmadienį įvykusį pirmąjį prezidento rinkimų turą neoficialiai galima vadinti laikinojo šalies vadovo Bronislavo Komorovskio pralaimėjimu. Nors jis ir surinko daugiausia balsų.

Lenkijos Nacionalinis rinkimų komitetas antradienį ryte paskelbė oficialius prezidento rinkimų pirmojo turo rezultatus. Iš viso rinkimuose dalyvavo beveik 17 mln. lenkų arba 54,94 proc. balso teisę turinčių piliečių. Pirmajame ture nugalėjęs „Pilietinės platformos“ kandidatas Bronislawas Komorowskis surinko 41,54 proc. balsų. Daugiausiai balsų jis surinko Poznanėje (56,41 proc.), Gdanske (52,93 proc.), Opolėje (51,62 proc.). Prasčiausiai B. Komorowskis pasirodė Zamoščėje (22,48 proc.

Jaroslawas Kaczynskis, kuris pretenduoja Lenkijos prezidento poste pakeisti savo žuvusį brolį Lechą, išreiškė viltį, kad dvišalių Lenkijos ir Rusijos santykių laukia šviesi ateitis. J. Kaczynskis teigė tikintis, kad Varšuvos ir Maskvos partnerystė palaipsniui virs abiems pusėms naudingu bendradarbiavimu. „Aš viliuosi, kad šie santykiai įžengs į normalių kontaktų fazę, o vėliau transformuosis į abipusiai naudingus santykius“ - teigė „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderis.

Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatas į prezidentas Jaroslawas Kaczynskis privalės pataisyti savo melagingą teiginį, kuriuo apkaltino konkurentą Bronislawą Komorowskį siekiu privatizuoti Lenkijos sveikatos apsaugos sistemą. Taip trečiadienį nusprendė Varšuvos teismas. Teismas taip pat uždraudė J. Kaczynskiui ateityje skleisti neteisingas kalbas apie pagrindinį savo varžovą kovoje dėl prezidento posto.

Naujausia visuomenės nuomonės apklausa rodo, kad „Pilietinės platformos“ kandidatas į Lenkijos prezidentus Bronislawas Komorowskis gali tikėtis pergalės jau po pirmojo rinkimų turo, kuris vyks birželio 20 dieną. PBS DGA sociologinių tyrimų agentūros atlikta apklausa rodo, kad B. Komorowskį remia 48 proc. piliečių. Tai reiškia, kad iki daugumos jam tereikia 2 proc. balsų. Tuo tarpu „Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatą Jaroslawą Kaczynskį remia 34 proc. rinkėjų.

Lenkijos prezidento rinkimuose dalyvausiantis kairiųjų kandidatas Grzegrozas Napieralskis savo kampaniją pratęsė Krokuvos Nova Hutos rajone, kur plieno gamyklos darbininkams, skubantiems į 5 val. 30 min. prasidedančią rytinę pamainą, dalino į raudonus maišelius sudėtus obuolius. Ant maišelių puikavosi užrašas „Grzegorzą Napeiralskį į prezidentus“. Kai kurie darbininkai mielai priėmė obuolius, tuo tarpu kiti jų atsisakė teigdami, kad tėra pigus reklaminis triukas.

Prezidento rinkimai Lenkijoje turėjo vykti tik šių metų rudenį, tačiau lėktuvo katastrofa, nusinešusi Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio ir kitų aukštų šalies vadovybės atstovų gyvybę, privertė paankstinti rinkimų datą ir surengti juos birželio 20-ąją. Gegužės viduryje kilę potvyniai Lenkijoje paskatino kalbas apie dar vieną rinkimų datos pakeitimą – jei dėl gamtos stichijos šalyje būtų prireikę įvesti nepaprastąją padėtį, rinkimai būtų galėję įvykti tik praėjus 90 dienų po jos atšaukimo.

Lenkijos prezidento rinkimuose dalyvausiantis Jaroslawas Kaczynskis Valstybinei rinkimų komisijai nedeklaravo savo partinės priklausomybės, be to, partija nefigūruoja ir rinkiminiuose plakatuose, pristatančiuose kandidatą. Rinkiminiuose plakatuose dažniausiai paminimi trumpi kandidato biografijos faktai: gimimo metai, išsilavinimas, pareigos ir partinė priklausomybė. Tačiau ant J. Kaczynskio plakato nematyti „Teisės ir teisingumo“ partijos ženklo. „Tai yra simboliška.

„Teisės ir teisingumo“ partijos kandidatas Lenkijos prezidento rinkimuose Jaroslawas Kaczynskis visuomenės nuomonės apklausose sparčiai vejasi iki tol tvirtai pirmavusį „Pilietinės platformos“ kandidatą Bronislawą Komorowskį. PBS/DGA kompanijos atlikta apklausa rodo, kad J. Kaczynskio populiarumas išaugo 5 proc. ir šiuo metu siekia 38 proc.. Tiesa, nuo laikinai prezidento pareigas einančio B. Komorowskio J. Kaczynskis vis dar atsilieka 12 proc. „Pilietinės platformos“ kandidatą remia 50 proc.

Antradienį Lenkijos parlamento biuras paskelbė finansinius duomenis apie visų kandidatų į šalies prezidentu turimus turtus. Turtingiausiu pretendentu į prezidentus tapo nepriklausomas kandidatas Andrzejus Olechowskis, kurio turtas yra vertinamas 17 mln. zlotų (4 mln. eurų). Santaupos Savo bano sąskaitoje A. Olechowskis turi sukaupęs 2,7 mln. zlotų (660 tūkst. eurų). Tuo tarpu rinkimų favoritu laikomas „Pilietinės platformos“ kandidatas Bronislawas Komorowskis yra sutaupęs 140 tūkst.